Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-73-265/2010

24.3.; 76.4.; 76.5.; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2010 m. vasario 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Algirdo Gailiūno, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovės S. K. atstovui advokatui Petrui Maceniui, atsakovui I. F. (I. F.), jo atstovei advokatei Astai Skujytei, trečiajam asmeniui J. F., viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. F. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-493-618/2009 pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui I. F., tretiesiems asmenims J. F. ir S. K. (S. K.), institucijai, teikiančiai išvadą, Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad nepilnamečio vaiko V. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas gimimo akto įraše nurodytas S. K. (t. 1, b. l. 7). Ieškovės ir S. K. santuoka nutraukta 2003-04-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu. Iš S. K. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams V., gim. (duomenys neskelbtini), ir M., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Lt kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės (civilinė byla Nr. N2-1573/2003, b. l. 12). 2005-03-14 S. K. kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. 2005-05-02 teismo nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtas (civilinė byla Nr. N2-3488-618-2005). Ieškovė su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo į teismą kreipėsi 2005-04-25 (t. 1, b. l. 3). Atlikus teismo medicinos ekspertizę dėl tėvystės nustatymo paaiškėjo, kad atsakovas yra V. K. tėvas su 99,9999 procentų tikimybe (t. 1, b. l. 35–36).

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į CK 3.152 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, bei nepagrįstai netaikė vienerių metų termino. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad siekiant apsaugoti prioritetines vaiko teises ir interesus, atnaujintas praleistas ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-9/2007 yra nurodęs, kad priimant sprendimą bet kokioje byloje, susijusioje su vaiko teisėmis ir interesais, turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, bei bet kokie veiksmai ir priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus. Dėl to senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti taip pat sprendžiamas, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą – būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Akivaizdu, kad ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu yra užtikrinta vaiko teisė žinoti savo tėvus (CK 3.161 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pažymima, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.). Nuginčijus S. K. tėvystę, vaikui neatsiras grėsmė likti be tėvo. Kaip minėta, atlikus teismo medicinos ekspertizę dėl tėvystės nustatymo, buvo nustatyta, jog atsakovas I. F. yra vaiko V. K. tėvas su 99,9999 proc. tikimybe. Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, vaikui nekilo grėsmė likti be tėvo ir netekti išlaikymo.

Kaip nurodė ir apeliantas, tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad šio klausimo sprendimas negali būti susiaurinamas tik iki biologinės tėvystės konstatavimo. Kaip minėta, bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Taip pat Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. yra įtvirtinta ir vaiko teisė žinoti savo tėvus. Apelianto nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civ. byloje 3K-3-9/2007 taip pat pažymėta, kad iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apelianto apeliacinio skundo nurodymu, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Byloje nustatyta, kad atsakovas pripažįsta, jog yra V. K. tėvas, tačiau nurodo, kad per 8 metus, kai V. K. augo šeimoje su S. K. ir motina S. K., gyveno ne Lietuvoje, o Vokietijoje iki santuokos nutraukimo (2003 m.), o vėliau palaikė faktinius ryšius su S. K. kaip su tėvu ir po ieškovės santuokos iširimo, susiformavo tvirti vaiko ir socialinio tėvo tarpusavio santykiai, natūralus vaiko prisirišimas prie žmogaus, kuris buvo šalia, vaiko sąmonėje aiškiausiai susiformavęs vienintelio tėvo įvaizdis. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto teiginiais. Pirmosios instancijos teismo posėdyje V. K. nurodė, kad jo tėvas yra I. F., kad jį pažįsta ir nori su tėvu draugauti. Kai buvo mažas, palydėdavo tėvą į jūrą, visada pasitikdavo, kartu šventė savo gimtadienį, gaudavo dovanų. Dabar tėvas su juo nebendrauja, sako, kad jis yra ne jo sūnus. Puikiai pažįsta S. K., vyresniojo brolio tėvą, gerai su juo sutaria, bet S. K. su juo bendrauja ne taip kaip su broliu (t. 3, b. l. 10–14). Iš kompleksinio psichiatrinio-psichologinio įvertinimo išvados nustatyta, kad V. nori, kad tėvas I. F. jį pripažintų sūnumi, bendrautų su juo, nors supranta, kad priversti tėvą ir vaiką bendrauti niekas negali. Vaikino nurodomos bendravimo su jo biologiniu tėvu aplinkybės paremtos ne tik jo prisiminimais iš ankstyvosios vaikystės, bet ir turimomis nuotraukomis bei filmuota medžiaga, liudijančia apie jo santykius su tėvu (t. 3, b. l. 76–78). Liudytojų M. T. ir L. F. paaiškinimais įrodyta, kad jie su V. palaiko artimus santykius, atsakovas V. atsivedė į šeimos šventę, kai jam buvo 2 metai, nuo pirmo susipažinimo dienos visa šeima myli V. ir laiko atsakovo sūnumi. VšĮ Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės filialo Vaikų raidos centro kompleksinio psichiatrinio-psichologinio įvertinimo išvadoje nurodyta, kad galimas I. F. tėvystės nuginčijimas labai paveiks V. K. emocinę, psichinę savijautą, pakirs jo pasitikėjimą ir tikėjimą, kad suaugęs žmogus privalo atsakyti už savo veiksmus bei jo pasekmes, pakenks jo socialiniams, saugumo bei kitokiems interesams, pažeis jo teisę į šeimos ryšius – t. y. pažinti savo tėvą bei teisę nuolat bendrauti su juo.

Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad tarp I. F. ir V. K. nors šiuo metu ir nėra susiklostę tėviški santykiai, tačiau vaikas jį pažįsta kaip savo tėvą, bendrauja su atsakovo tėvais ir seserimi, o S. K. pažįsta kaip savo brolio M. tėvą, dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra pažinti savo tėvus. Pažymėtina, kad V. K. gimimo įraše palikus tėvą S. K. ir po vaiko artimo bendravimo su tėvu I. F., tai įneštų sumaištį į vaiko psichiką ir tėvystės reikšmės supratimą.

Vadovaudamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnis), CK 3.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta vaiko teise žinoti savo tėvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje tėvystės nuginčijimas atitinka vaiko interesus žinoti savo tėvus, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o teisėtas ir pagrįstas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-22 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Nepagrįstas ir atsakovo nurodymas, kad su ieškove buvo susitarę už ekspertizės atlikimą mokėti lygiomis dalimis, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo iš atsakovo priteisė ieškovės naudai dalį išlaidų – 800 Lt už VšĮ Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės filialo Vaikų raidos centro kompleksinio psichiatrinio-psichologinio įvertinimo išvados atlikimą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Byloje nėra ieškovės prašymo nepriteisti iš atsakovo jos turėtų išlaidų už ekspertizės atlikimą, dėl to pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK normomis, pagrįstai priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.