- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-21
- Bylos Nr.
- 2A-1392-614/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17030-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- UAB „Charibdė“
- Ieškovas
- M. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Charibdė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovė M. K. ieškinį atsakovui UAB „Charibdė“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Charibdė“ priešieškinį ieškovei M. K. dėl sutarties sąlygų pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė M. K. 2015 m. gegužės 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus patikslinusi prašė iš atsakovo UAB „Charibdė“ priteisti 1 448,10 Eur skolos, 176,88 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. kovo 27 d. tarp šalių buvo sudaryta autorinė sutartis Nr. 216, pagal kurią atsakovas įsipareigojo išleisti kūrinį (knygą) „Visatos, jūros ir ugnies brangakmeniai“ ir sumokėti ieškovei 1.448,10 Eur dydžio honorarą, kuris turėjo būti išmokėtas per tris mėnesius nuo tiražo gavimo dienos. Ieškovės knyga buvo išleista, todėl vėliausiai iki 2010 m. balandžio 1 d. jai turėjo būti išmokėtas nurodyto dydžio honoraras, tačiau atsakovas iki šios dienos to nepadarė, taip pažeisdamas pasirašytą sutartį. Už vėlavimą ieškovė paskaičiavo atsakovui 5 proc. dydžio palūkanas, kurios, patikslinus ieškinio reikalavimus bei atsižvelgus į atliktus du mokėjimus, už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 24 d. iki 2015 m. gegužės 9 d. sudaro 176,88 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Charibdė“ pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su ieškovės pateiktu ieškiniu ir prašė atmesti ieškovės ieškinį pilna apimtimi. Nurodė, jog ieškovė pati įvykdė tik dalį sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. nors atsakovė perdavė atsakovui kūrinio rankraštį, tačiau nuo to momento nebedalyvavo knygos rengimo procese (kūrinio redagavimo ir korektūrų skaitymo procese), neprisidėjo prie knygos iliustracinės medžiagos rengimo, nedalyvavo kūrinio reklamos procese, dėl ko atsakovas buvo priverstas stabdyti savo įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą ir patyrė 6.655,02 Eur realių išlaidų. Pažymėjo, jog išleistas kūrinys yra trijų autorių knyga, turinti tris © autorinius ženklus, taigi, pasikeitus sutarties vykdymo situacijai, sutarties šalių tarpusavio santykiai tapo nesąžiningais atsakovo atžvilgiu. Atsakovas teigė, kad turėjo teisinį pagrindą sustabdyti sutarties vykdymą, kol iš knygos pardavimų bus gautos pakankamos lėšos, kad būtų apmokėtas ieškovės honoraras, o atsakovo siūlymą pakeisti sutarties sąlygas apmokėjimą susiejant su knygos pardavimais, ieškovė atmetė nepateikiant jokių pagrindų. Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškinyje klaidingai nurodoma kūrinio išleidimo data (2009 metai), kadangi knygos atsakovui buvo perduotos tik 2010 m. kovo 24 d. Be to, atsakovas ieškinio gavimo dienai yra išmokėjęs didesnę, nei 100,62 Eur sumą, dėl ko paskaičiuota palūkanų suma yra neteisinga.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė priešieškinį ieškovei M. K., kuriuo prašė pakeisti 2008 m. kovo 27 d. autorinės sutarties Nr. 216, 4.1. punktą ir nustatyti, kad atsakovas moka ieškovei autorinį honorarą – 5 proc. nuo parduotų knygų, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje atsakovas remėsi atsiliepime išdėstytomis aplinkybėmis dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir atsisakymo pakeisti sutarties sąlygas. Nurodė, jog kūrinio leidimo metu prasidėjus krizei atsakovas neturėjo pinigų iškart sumokėti už spaudą, todėl tai buvo padaryta dalimis nuo 2009 m. gruodžio iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio. Teigė, jog ieškovė nevykdė sutarties 3.2., 3.3. ir 3.4. punktų, t. y. nepateikė nė vienos iliustracijos, nesuderino susitarimų dėl iliustracijų nė su vienu muziejumi ar kolekcininku ir nepadėjo rasti galimybių fotografuoti brangakmenius bei neprisidėjo prie reklamos, dėl to atsakovas patyrė 6.655,02 Eur nuostolių. Pažymėjo, jog ieškovės perduotas tekstas buvo prastai parengtas, nesutikrintas, neišsamus, nebuvo knygos struktūros, apipavidalinimo ir panašiai, dėl ko atsakovo darbuotojams teko tai atlikti. Atsakovas laikėsi pozicijos, jog dėl ieškovės veiksmų ir susidariusios ekonominės situacijos, lemiančios kūrinio paklausą rinkoje, sutarties įvykdymo kaina atsakovui iš esmės padidėjo, todėl prašo teismo pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta sutartyje numatytų prievolių įvykdymo pusiausvyra nurodytu būdu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į priešieškinį M. K. su atsakovo reikalavimu nesutiko, prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, jog visas savo pareigas pagal sutartį vykdė tinkamai, bendradarbiavo su knygos redaktore, tiesiogiai tarėsi su kolekcininku dėl nuotraukų, kartu su fotografu vyko daryti nuotraukų, o dalyvaudama Vilniaus knygų mugėje 2010 metais UAB „Charibdė“ stende prisidėjo ir prie reklamos proceso. Ieškovės teigimu, atsakovo pateikti įrodymai patvirtina tik turėtas išlaidas leidžiant knygą, bet ne sutarties kainos padidėjimą, kurio pagrindu siekiama pakeisti sutartyje numatytą apmokėjimo sąlygą. Pažymėjo, jog knygos rankraštis atsakovui buvo perduotas iki sutarties pasirašymo, todėl atsakovui buvo žinoma kūrinio struktūra, turinys ir redaktorės bei fotografo darbas, kurį reiks atlikti, o aplinkybė, kad knyga turi 3 autorinius ženklus, nereiškia, jog ieškovė prastai vykdė savo pareigas. Taigi, atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl sutarties kainos esminio padidėjimo. Teigia, jog sutarties sąlygų pakeitimas neatitinka CK 6.204 straipsnyje nustatytų sutarties sąlygų pakeitimo kriterijų, kadangi ieškovas žinojo kiek ir kokio darbo reiks įdėti, knygos rengimo spaudai metu atsakovas nesiėmė jokių gynybos priemonių manant, jog ieškovė nevykdo savo sutartinių pareigų, neteikė jokių raginimų ieškovei, nestabdė knygos išleidimo proceso, o tai, kad išleidus knygą pasikeitė ekonominė situacija, ieškovės manymu, neturi įtakos atsakovo pareigų vykdymui ieškovės atžvilgiu.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu priėmė ieškovės M. K. atsisakymą nuo 85,10 Eur ieškinio reikalavimo ir civilinės bylos dalį dėl 85,10 Eur palūkanų priteisimo nutraukė. Likusioje dalyje ieškinį teismas patenkino visiškai, priteisė ieškovei M. K. iš atsakovo UAB „Charibdė“ 1.448,10 Eur skolos, 176,88 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1.624,98 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 49,12 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas atsakovo priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo UAB „Charibdė“ Lietuvos Respublikos valstybei 3,48 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Teismas nustatė, kad byloje tarp šalių kilo ginčas dėl apmokėjimo už ieškovės atsakovui pateiktą kūrinį pagal šalių sudarytą autorinę sutartį. Šalys neginčijo aplinkybės, kad autorinė sutartis sudaryta ir kad ieškovė savo kūrinį leidyklai pateikė nepažeisdama sutartyje nustatyto termino. Atsakovas 2010 m. kovo 24 d. gavo išleisto kūrinio tiražą, vadinasi pagal sutarties sąlygas, jis iki 2010 m. birželio 24 d. jis turėjo išmokėti ieškovei nurodyto dydžio honorarą.
Teismas konstatavo, jog nėra jokių įrodymų, jog ieškovė nevykdė ar netinkamai vykdė sutartimi prisiimtas pareigas, todėl laikė, jog atsakovas neįrodė sutarties nevykdymo fakto. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad ieškovei galimai nevykdant autorinės sutarties sąlygų, atsakovas turėjo teisę kreiptis į ieškovę su pretenzijomis ir / ar stabdyti kūrinio leidimo procesą, tačiau byloje tokių įrodymų taip pat nėra, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė nevykdė tam tikrų prievolių, kylančių iš šalių sudarytos autorinės sutarties ir kad ieškovas šiuo pagrindu turėjo teisę sustabdyti honoraro mokėjimą.
Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog ieškovė perdavė atsakovui kūrinį netinkamos kokybės. Sutartimi ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovui savo kūrinį (sutarties 1.1. punktas), kurio išraiškos būdas ir forma nepriskirtini kūrinio sampratos būtiniesiems kriterijams, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovės perduoto kūrinio išraiška ir galimi jo trūkumai traktuotini kaip netinkamu sutartinių pareigų perduoti kūrinį įvykdymu. Kita vertus, leidykla sutartimi įsipareigojo kūrinį parengti spaudai ir jį išleisti (sutarties 1.2. punktas), taigi, darytina išvada, jog šia sutarties nuostata būtent leidykla prisiėmė pareigas, susijusias su kūrinio parengimu spaudai ir išleidimu, t. y. suteikiant kūriniui tam tikrą išraiškos būdą bei formą. Atsižvelgiant į atsakovo pateiktas įmonės buhalterines pažymas, teismas sprendė, jog šios išlaidos buvo patirtos būtent dėl kūrinio parengimo spaudai ir išleidimo, o ne dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Be to, sutartimi atsakovas prisiėmė teisę išleisti kūrinį savo numatytu laiku, savo nustatytu tiražu bei savo medžiagomis ir platinti savo nuožiūra, t. y. ieškovė neįsipareigojo priimti jokių sprendimų dėl savo perduoto kūrinio platinimo apimčių ir būdų, todėl aplinkybės dėl prastų kūrinio platinimo rezultatų negali turėti įtakos ieškovės teisei gauti sutartyje nustatyto dydžio užmokesčio.
Teismas pažymėjo, jog atsakovo nurodoma aplinkybė dėl trijų autorinių ženklų taip pat neeliminuoja ieškovės teisės į sutartyje šalių sulygto dydžio užmokestį ir nesudaro pagrindo atsakovui stabdyti ar atsisakyti vykdyti prievolę, o atsakovo patirtų išlaidų nėra pagrindo traktuoti kaip iš esmės padidėjusios sutarties įvykdymo kainos. Šios atsakovo išlaidos buvo patirtos būtent dėl kūrinio parengimo spaudai ir išleidimo, tokias išlaidas ir prisiėmė atsakovas sutartimi sau. Byloje buvo nustatyta, kad šalys 2008 m. kovo 27 d. sudarė autorinę sutartį Nr. 216, pagal kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 5.000,00 Lt dydžio honorarą. Teismas pažymėjo, kad atsakovo patirtos išlaidos rengiant kūrinį spaudai neturi įtakos šalių sulygto autorinio atlyginimo dydžiui, t. y. sutarties kainai. Teismas pripažino pagrįstais ieškovės argumentus, jog atsakovas prieš sudarydamas sutartį, kaip tam tikroje srityje veikiantis verslo subjektas, galėjo ir turėjo numatyti papildomas išlaidas, susijusias su kūrinio rengimu spaudai ir išleidimu, todėl jo patirtų kūrinio išleidimo išlaidų negalima laikyti pasikeitusiomis aplinkybėmis po sutarties sudarymo, kurių atsakovas negalėjo protingai numatyti. Buvo nustatyta, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovo finansinė būklė buvo ar yra bloga, atsakovas yra veiklą vykdantis juridinis asmuo, vykdydamas savo tiesioginę veiklą prisiėmė riziką dėl projekto sėkmės, taigi, privalo vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus. Kita vertus, ieškovė yra fizinis asmuo, vykdantis kūrybinę veiklą, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog dėl atsakovo nurodomų aplinkybių iš esmės pasikeitė sutartinių prievolių pusiausvyra.
Atlikęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą CK 6.204 straipsnio nuostatų taikymo aspektu, teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo pakeisti sutarties atsakovo nurodomu būdu. Atsakovas klausimo dėl sutarties sąlygų nekėlė nei knygos leidybos procese, nei vėlesniu laikotarpiu, nors nurodo, jog per penkerius metus iš viso Lietuvoje buvo parduota tik 115 knygos egzempliorių, todėl teismas sprendė, kad atsakovas, nepagrįstai delsė kreiptis į ieškovę su prašymu spręsti sutarties pakeitimo klausimą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas UAB „Charibdė“ apeliaciniu skundu nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu toje apimtyje, kad teismo sprendime nėra nurodyta apie mokėtinus gyventojų pajamų ir kitus įstatymo nustatytus mokesčius.
Šalies argumentai
Apeliantas prašė pakeisti teismo sprendimą nurodant priteistą atsakovui mokėti 1.448,10 Eur skolą nuo jos sumokant visus ieškovei privalomus sumokėti mokesčius 99,59 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1.547,69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir nurodyti, kaip turi sumokėti GPM nuo priteistų palūkanų.
Apeliantas nurodo, kad pagal autorinės sutarties 4.1 punktą, atsakovas moka ieškovui 5 000 Lt (1448,10 Eur) dydžio honorarą. Autorinėje sutartyje nėra išskirta, kad nurodyto dydžio honorarą ieškovas gauna po mokesčių. Todėl atsakovas darydamas autorinio atlyginimo pavedimus, atitinkamai sumokėjo valstybei ieškovo gyventojų pajamų mokestį ir socialinio draudimo mokesčius, kaip reikalauja Lietuvos Respublikos įstatymai: Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio ir Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymas. Pažymėjo, jog autorinėje sutartyje nebuvo aptartos sąlygos honorarą mokėti kitaip negu numato įstatymas. Apeliantas nesutiko su argumentu, kad šalys pasirinko mokėti honorarą konkrečia pinigų suma, kuri nurodyta po mokesčių ir nėra jokių aplinkybių dėl kurių būtų poreikis keisti šią mokėjimo sąlygą. Jokios kitos sąlygos, išskyrus honoraro dydį ir mokėjimo terminą autorinėje sutartyje nebuvo aptartos, todėl atsižvelgiant į tai, jos turėjo būti vykdomos remiantis Lietuvos Respublikoje priimtais įstatymais. Bet koks reikalavimas, mokėti honorarą, kitaip yra traktuotinas kaip siekis pakeisti sutarties sąlygas ir neteisėtai pasididinti autorinį atlyginimą (617,91 Eur sumą), nes pagal įstatymus pajamų gavėjas pats susimoka savo mokesčius. Visos priteistos sumos ieškovei pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą yra A klasės pajamos ir pajamos, nuo kurių privalu mokėti gyventojų pajamų mokestį (15 procentų), o pajamoms pagal autorinę sutartį nėra numatytos jokios mokestinės lengvatos. Asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis yra privalomai draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu ir sveikatos draudimu (autoriams nedirbantiems pagal darbo sutartį ir nesantiems valstybės tarnautojais, įmokos skaičiuojamos nuo 50 procentų uždirbtos sumos, įmokų tarifas – 38,7 procento).
Atsiliepimas
Ieškovė M. K. su UAB „Charibdė“ apeliaciniu skundu nesutiko ir atsiliepime į jį prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą pakeisti, priteisiant atsakovui priteisiant mokėti 1.448,10 Eur skolą po mokesčių, 176,88 palūkanų po mokesčių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1624,98 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo po mokesčių ir 49,12 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad mokesčius apskaičiuoja ir už gavusį pajamų asmenį sumoka pajamas išmokantis asmuo. Socialinio draudimo mokestis turėtų būti sumokėtas nuo 50 procentų autorinio atlyginimo. Apdraustieji asmenys (šiuo atveju ieškovė) moka 3 procentų dydžio socialinio draudimo įmokas. Sveikatos draudimo mokestis turėtų būti sumokėtas nuo 50 procentų autorinio atlyginimo. Asmenys, gaunantys pajamas, (šiuo atveju ieškovė) moka 6 procentų dydžio sveikatos draudimo įmokas, o draudėjas (šiuo atveju apeliantas) moka 3 procentų dydžio sveikatos draudimo įmokas. Priskaičiuotos palūkanos iki bylos iškėlimo teisme ir procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos nepatenka į atvejus, kada turi būti mokamas socialinio draudimo mokestis, todėl socialinio draudimo mokestis nuo šių sumų nėra mokamas. Ieškovė akcentavo, kad jeigu asmuo užsiima individualia veikla tai jis kaip asmuo yra tiek apdraustasis, tiek draudėjas (tiek socialinio draudimo tiek ir sveikatos draudimo prasme), todėl visus mokesčius sumoka pats. Kitais atvejais, t. y. kai asmuo dirba pagal darbo sutartį, yra valstybės tarnautojas ar kaip šiuo atveju, gauna pajamas iš vienkartinis pavienės veiklos, tai tokiu atveju įstatymas daro skirtumą ir skiria, kuriuos mokesčius sumoka pats asmuo (nepriklausomai nuo to, kad šiuos mokesčius turi pareigą išskaičiuoti ir atitinkamoms institucijoms sumokėti pajamas išmokantis subjektas) ir tuos, kuriuos sumoka draudėjas, t. y. asmenį samdantis, sutartį sudaręs, asmuo. Ieškovė teigė, kad bendruoju atveju išmokant autorinį atlyginimą apeliantas turėjo pareigą išskaičiuoti iš mokėtinos sumos gyventojų pajamų mokestį, socialinio draudimo mokesčio dalį, kurią pagal įstatymus turi mokėti apdraustasis privalomuoju sveikatos draudimu. Likę mokesčiai nuo autorinio atlyginimo turėtų būti sumokami apelianto. Šiuo konkrečiu atveju sprendžiant mokesčių klausimą turi būti išaiškintas ir išspręstas sutarties aiškinimo klausimas ir nustatyta ar šalys susitarė sutartyje, kad nurodyta autorinio atlyginimo suma yra su ieškovės mokėtinais mokesčiais ar po jų. Apelianto mokamų mokesčių mokėjimas negali jokiais atvejais būti traktuojamas kaip už ieškovę mokamas mokestis. Ieškovė pažymėjo, jog autorinėje sutartyje numatytas tik autorinis atlyginimas, tačiau visi nepasisakyta mokesčių klausimu. Tai, kad nėra pasisakyta mokesčių klausimu savaime nereiškia, kad mokesčiai turi būti mokami pagal įstatymus, tai tik reiškia, kad tam tikras klausimas sutartyje yra neaptartas, todėl jis turi būti išspręstas teismo atsižvelgiant į visas sutarčių aiškinimo taisykles. Kadangi ieškovė yra fizinis asmuo ir neturi didelės patirties sudarant autorines sutartis, todėl suprantama, kad ji tikisi, jog sudarant sutartį yra susitariama dėl mokėtinos sumos „ į rankas“, o ne dėl sumos, nuo kuriuos dar bus atskaityti mokesčiai. Kai kurie klausimai neįtraukiami į sutarties tekstą arba net neaptariami žodžiu todėl, kad šalys dėl savo gyvenimo patirties, susiklosčiusių tarpusavio santykių ar kitų priežasčių turi juos omenyje, bet nemato esant reikalinga įtraukti į sutartį. Tuo tarpu apeliantas yra juridinis asmuo, leidėjas, kurio pagrindinė veikla yra knygų leidimas, jis turi sukaupęs 20 metų patirtį leidžiant knygas, o tai reiškia ir sudarant sutartis su autoriais. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad sutarties projektą rengė apeliantas ir nurodė visas jam svarbias aplinkybes, kurios jo nuomone turi atsispindėti sutartyje. Ieškovė aiškino, kad neturėjo galimybės derėtis dėl sutarties projekto tiek dėl savo nepatyrimo, tiek dėl baimės, kad pradėjus derybas dėl sutarties, knygą apskritai bus atsisakyta išleisti. Ieškovo mano, kad būtų neteisinga priteisti iš ieškovės mokesčius, kuriuos už ją turėtų apskaičiuoti ir sumokėti apeliantas. Šiuos mokesčius turėtų sumokėti pats apeliantas, o ieškovei išmokėti visą sutartyje sulygtą autorinį atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad sutartimi sulygta suma turėtų būti sumokama „į rankas“, tai atitinkamai tas pats galiotų ir visoms palūkanoms, tai yra iš pagrindinės prievolės kylančiai išvestinei prievolei. Tačiau, kadangi ieškovė neturi tikslo kaip nors skriausti apelianto, tai mano, kad apelianto požiūriu būtų palankiau priteistas palūkanas palikti tokias, kokios yra, su sąlyga, kad jos bus visos išmokėtos „į rankas“, o mokesčių dalį sumokės pats apeliantas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ginčo šalis siejo materialiniai teisiniai santykiai, kylantys iš 2008 m. kovo 27 d. autorinės sutarties Nr. 216.
Priimdamas sprendimą byloje, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė M. K. sutartines prievoles įvykdė tinkamai, sutartyje numatytu terminu pateikė atsakovui (apeliantui) kūrinį, dėl kurio sukūrimo sutarties šalys buvo susitarusios, o atsakovas autorės kūrinį priėmė, tačiau savo prievolės sumokėti autorinį honorarą ieškovei neįvykdė. Teismas taip pat konstatavo, jog atsakovas neįrodė atsiliepime į ieškinį bei priešieškinyje nurodytų aplinkybių, jog ieškovė pažeidė sutartį.
Ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantas nenurodo jokių argumentų apie pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą, o kelia tik teisės aktais nustatytų mokesčių sumokėjimo klausimą, vykdant teismo sprendimą bei palūkanų skaičiavimą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nei ieškovė, nei apeliantas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nekėlė argumentų apie tai, ar autorinėje sutartyje šalių suderintas honoraro dydis apima LR Gyventojų pajamų mokesčio ir LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymuose nustatytus mokėtinus mokesčius, ar ne. Pažymėtina, jog Civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Todėl teisės aktais nustatytų mokesčių mokėjimas nėra civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi teismo sprendimą vykdantis subjektas – ar tai būtų apeliantas, ar antstolis, privalo apskaičiuoti mokesčius teisės aktais nustatyta tvarka. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nurodyta, jog ieškovei priteista suma yra nurodyta, atskaičius mokėtinus mokesčius, nėra teisinio pagrindo išvadai, jog tokie mokesčiai jau yra išskaityti. Kadangi šalių sudarytoje autorinėje sutartyje mokesčių mokėjimo klausimas atskirai nebuvo aptartas, nėra teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog mokesčių mokėjimo klausimas būtinai turi būti atskirai aptartas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, nurodant kiek ir kokių mokesčių apeliantui reikia sumokėti. Teismas taip pat nesutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog įstatymais vadovautis šiuo atveju nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje nustatė visas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo naštos paskirstymą ir įrodymų vertinimą, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.
Duomenų apie bylinėjimosi išlaidas bylos šalys nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329-330 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.