Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Svajonei Krakienei, dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui V. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-11-22 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Kelių policijos tarnyba) 2016-11-22 nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį paskirta nuobauda – 40 Eur dydžio bauda už tai, kad jis, 2016-11-11 21.40 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasuko į kairę ir kirto dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją.

2016-11-28 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas, Kelių policijos tarnybos persiųstas, V. N. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Kelių policijos tarnybos 2016-11-22 priimtą nutarimą. Skunde nurodoma, kad kelio ženklinimas buvo pažymėtas neteisingai ir tai, kad KET tokio kelio ženklinimo nenumato.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. N. skundą palaikė ir paaiškino, kad jį nubaudė nepagrįstai. Pripažino, kad toje vietoje buvo apsisukęs. Parodė, kad tame kelyje linijos yra brūkšninės, todėl toje vietoje apsisuka visos transporto priemonės. Policijos pareigūnų teigimu, toje vietoje yra nubrėžta dviguba ištisinė linija. Su šiuo teigimu nesutinka, kadangi mano, jog yra padaryta kelio ženklinimo klaida.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, patvirtinto 2016-06-25 įsakymu Nr. XII-1869, įsigaliojusiam nuo 2017-01-01, (toliau – ANK) 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje inter alia nustatyta atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą.

Pagal Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punktą, eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu.

Administracinio teisės pažeidimo protokolu nustatyta, kad V. N. nubaustas už tai, jog pažeidė kelio ženklinimo „Dviguba ištisinė linija“ reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su pažeidimu nesutinka, tvirtindamas, kad jį pareigūnai nubaudė nepagrįstai, nes jis pasuko į kairę esant leidžiamam kelio ženklinimui, t y. brūkšninei linijai. Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.3 punkte nurodytas kelio ženklinimas draudžia transporto priemonėms paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis, tokiu būdu transporto priemonėms šią liniją kirsti draudžiama. Kaip matyti administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir Kelių policijos tarnyba nurodė skirtingas pažeidimo faktines aplinkybes. Nors administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tvirtinimu toje vietoje yra brūkšninis kelio ženklinimas, tačiau teismas pastebi, kad iš Kelių policijos tarnybos pateiktų fotonuotraukų (b. l. 8) aiškiai matyti, kad toje vietoje yra dviguba ištisinė kelio ženklinimo linija, už kurios pažeidimą V. N. ir buvo nubaustas. Be to, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymų objektyvumu verčia abejoti ir tai, kad V. N. turi galiojančių administracinių nuobaudų, kurios paskirtos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas rodo, jog V. N. nėra atsakingas ir dėmesingas vairuotojas.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. N. pažeidė KET 3 priedo 1.3 punkto reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, todėl skundžiamas 2016-11-22 Kelių policijos tarnybos nutarimas yra teisėtas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu ir V. N. skundas netenkintinas (ANK 642 str. 1 d. 1 p.).

Administracinė nuobauda V. N. individualizuota tinkamai, vadovaujantis ATPK Ketvirtojo skirsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos skyrimą, nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. N. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-11-22 priimtą nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.