Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-11-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-500-859/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-11-30
Bylos Nr.
1-500-859/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16089-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Kaltinamasis
R. R.
Nukentėjusysis
V. Š.
Civilinis ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Gabija Pleškienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-500-859/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16089-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.26.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei, Ramintai Braškienei,valstybinį kaltinimą palaikant prokurorei Miglei Lukševičienei,dalyvaujant kaltinamajam R. R. ir jo gynėjai advokato padėjėjai Gabijai Pleškienei,nukentėjusiajam V. Š.,nedalyvaujant civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąja byla, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, vykdantis ir individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. R. pažeidė viešąją tvarką:

Jis, 2022 m. gegužės 8 d. apie 17.44 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,43 promilių etilo alkoholio), viešoje vietoje, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pašalinių žmonių akivaizdoje, dėl menkavertės priežasties – kilus žodiniam konfliktui tarp jo sutuoktinės A. R. ir nukentėjusiojo V. Š., sumušė nukentėjusįjį V. Š. - vieną kartą galva sudavė jam į kaktą ir vieną kartą sudavė kumščiu į lūpą, o pastarajam nugriuvus ant žemės, spyrė nukentėjusiajam tiksliai nenustatytą kiekį kartų į galvos sritį, taip padarydamas V. Š. dešinio antakio nubrozdinimą ir viršutinės lūpos vidinio paviršiaus žaizdą su aplinkinių dešinės akies iš lūpos audinių patinimu, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei, sugriebęs nukentėjusįjį už „(duomenys neskelbtini)“ striukės, ją suplėšė, taip padarydamas V. Š. 1 000 EUR turtinę žalą, ir tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas ir

veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.

Kaltinamasis tuoj pat po kaltinamojo akto paskelbimo kaltu pripažino visiškai ir davė parodymus. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, ypač kaltinamajam ir nukentėjusiajam bei civiliniam ieškovui susitaikius, nekėlė abejonių. Prokurorė ir kaltinamojo gynėja su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko. Kaltinamasis tokiam procesui taip pat neprieštaravo. Teismas, apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimą nutraukė (BPK 273 straipsnis).

Kaltinamasis R. R. teisiamajame posėdyje 2023 m. lapkričio 15 d. prisipažino kaltu ir parodė, kad pripažįsta trenkęs su galva vieną kartą. Praeitais metais, buvo išgėręs, ėjo iš tėvų (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Išgirdo kaip šaukia jo žmona, kad ją muša. Tada inertiškai bėgo ir iš inercijos sprendė situaciją. Į teisėjo klausimus nurodė, kad viskas vyko prie (duomenys neskelbtini) namo ant šaligatvio; atbėgo, žmona šaukė toliau, kad ją kažkas skriaudžia. Jis matė, kad piktas žmogus kažką mojavo, ar skriaudė jis nematė; žmona buvo su vaikais: (duomenys neskelbtini) vaikais. Jie buvo šalia A. R.; nukentėjusysis buvo 1-2 m. atstumu nuo jo sutuoktinės su pavadėliu. Jis suprato, kad puola jo žmoną. Ką jis rėkė neatsimena; įvykio eigoje sužinojo, kad susipjudė jo ir nukentėjusiojo šunys; nematė, kad būtų kažkoks smurtas jo sutuoktinės atžvilgiu; jis (teismo past. kaltinamasis) pribėgo prie nukentėjusiojo 10 cm. atstumu ir klausė, kas atsitiko. Ką jis atsakė nežino. Jie truputį pakalbėjo ir jis jam trenkė su galva. Kiek atsimena, buvo kažkoks dialogas; jis keikėsi, nes taip gavosi iš inercijos; kai pribėgo ir pradėjo aiškintis, žmona nuvedė vaikus namo. Tada pasimušė, pasivartė ir atvažiavo policija; jis trenkė nukentėjusiajam iš galvos į lupą, nes arčiausia ta vieta buvo; [kai jis atbėgo], žmona dar stovėjo, o kai trenkė su galva ji ėjo, bet dar dalyvavo. Prieš ją, tuo metu, puolimo nebuvo; taip pasielgė iš inercijos, buvo išgėręs ir nesuvaldė savo veiksmų; dar jis nukentėjusiajam spyrė su koja krentančiam. Kas buvo su striuke neatsimena; pripažįsta, kad nesusivaldė, sudavė, nes buvo prieš tai puolama jo sutuoktinė; kaip pasakojo, žmona atvažiavo su automobiliu (duomenys neskelbtini), buvo šuns (duomenys neskelbtini) gimtadienis ir jie buvo jam nupirkę naują pavadėlį. Tas pavadėlis nutrūko per karabiną ir pavaikė nukentėjusiojo šunį, nes jų šuo buvo su antsnukiu. Tada žmona pakvietė šunį ir viskas, o nukentėjusysis paėmęs pavadėlį pradėjo su juo mojuoti; jie rašė pareiškimą dėl žmonos sužalojimo, bet jis dingo; kur pataikė žmonai neatsimena; dabar su nukentėjusiuoju susitaikė ir suprato, kad problemas reikia spręsti teisišku būdu; jis suprato, kad savo veiksmus vertina negerai; pripažįsta striukės sugadinimą; atlygino žalą ligonių kasoms. Po pertraukos, į teisėjo klausimus papildomai nurodė, jog pripažįsta, kad netinkamai gynė žmoną; girdėjo, kaip žmona rėkė pagalbos; jis mušimo fakto nematė; kai žmona dar buvo, jis sudavė nukentėjusiajam ir tada ji išeidinėjo; kol žmona dar buvo, jie pradėjo kalbėtis ir čia gal suveikė alkoholis ir iš inercijos.

Ikiteisminiame tyrime 2022 m. gegužės 8 d. apklaustas įtariamuoju R. R. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes ir kaltę pripažino visiškai, norėjo apginti savo žmoną, nes jam atrodė, kad tas vyras ją užpuolė. Dėl įvykio gailisi (t. 1, b. l. 113-114, 115-117). Papildomai 2022 m. spalio 17 d. apklaustas įtariamuoju R. R. nurodė, kad viskas buvo taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, patvirtino ankstesnės apklausos metu duotus parodymus. Paaiškino, kad: 2022 m. gegužės 8 d. apie 17.40 val. buvo prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Buvo neblaivus. Su ten buvusiu vyru kaip vėliau paaiškėjo, V. Š., kilo žodinis konfliktas, trenkė jam vieną kartą savo galva į kaktą ir vieną kartą kumščiu sudavė į lūpą. Kuomet jis nukrito kelis kartus spyrė jam į galvos sritį. Galimai tuo metu ir suplėšė jam striukę. Dėl įvykio gailisi (t. 1, b. l. 122-123, 124-125).

Ikiteisminiame tyrime 2022 m. gegužės 8 d. apklaustas nukentėjusysis V. Š. parodė, kad 2022 m. gegužės 8 d. apie 17.40 val. vedžiojo savo mažą šunį mišrūną (duomenys neskelbtini). Vedžiodamas šunį pamatė, kaip prie vieno iš namų sustojo automobilis <...> važiavusi moteris iš automobilio bagažinės pasiėmė didelį šunį, kurio veislės nežino. <...> Šuniui tik išlipus iš automobilio bagažinės jis pradėjo bėgti link jo vedžiojamo šuns. <...> jo šuo išsigando, išsinėrė iš antkaklio ir pabėgo kiemais, o jį pradėjo vytis moters didelis šuo. Dėl šios situacijos tarp jo ir moters įvyko žodinis konfliktas. Jie apšaukė vienas kitą per atstumą, jis prie jos net nebuvo priėjęs, po ko, net nepamatė iš kur, prie jo priėjo nepažįstamas jam vyras <...> iš karto žodžiais jį užsipuolė, pradėjo šaukti ant jo, klausdamas ko jis šaukia ant jo moters. Jis vyro ir moters klausė kaip jie gali vedžioti tokį didelį šunį be antsnukio. Jiems bendraujant su vyru, prie moters grįžo jos pabėgęs šuo, po ko ji pasiėmė savo šunį ir kažkur nusivedė, galimai namo. Jiems kalbant su vyru jis sudavė jam vieną smūgį iš kaktos jam į kaktą, nuo ko jis šiek tiek prarado pusiausvyrą. Jam bandant jam kažką paaiškinti ir nespėjus pasitraukti jis jam sudavė vieną smūgį kumščiu į lūpą, ko pasėkoje ją praskėlė. Nuo suduoto smūgio jis nukrito ant žemės. Jam nukritus vyras pradėjo spardyti jį kojomis per galvą. Jis buvo užsidengęs savo galvą rankomis tačiau jis vis tiek savo veiksmais jam praskėlė galvą. Nuo vyro suduotų smūgių jis pajuto stiprų fizinį skausmą. Vyras buvo sugriebęs jį už striukės „(duomenys neskelbtini)“ žalios spalvos, kurios vertė apie 1000 eurų, kurią jis buvo apsivilkęs ir galimai bandydamas jį kelti ją suplėšė, dėl ko jam buvo padaryta apie 1000 eurų turtinė žala. Tuo metu kai vyras jį bandė pakelti jis ištrūko ir pabėgo, o jis pradėjo vaikytis jį po kiemus. <...> kažkas iš praeivių iškvietė policijos pareigūnus, vyras, kuris jį sumušė bandė šalintis, tačiau kiti du praeiviai, kurie galimai matė visą įvykį pasakė jam, kad jis niekur negali eiti ir turi sulaukti policijos pareigūnų. Nuo vyro suduotų smūgių jam kraujavo iš burnos ir galvos. Jis praskėlė jam galvą. Vyras jam praskėlė lūpą. Nuo vyro suduotų smūgių sąmonės praradęs nebuvo, buvo trumpam dezorientuotas. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė vyrą, o jis su greitosios medicininės pagalbos darbuotojais nuvyko į ligoninę. <...> jam buvo susiūta žaizda. Dėl vyro veiksmų jis patyrė turtinę apie 1 000 eurų žalą ir jam buvo sukeltas fizinis skausmas <...> (t. 1, b. l. 31-34).

Papildomai 2022 m. rugpjūčio 19 d. apklaustas nukentėjusysis V. Š. parodė, kad [striukę] prieš metus pirko Italijoje už 1000 eurų, (duomenys neskelbtini), parduotuvėje, kurios pavadinimo jis neatsimena, mokėjo grynais pinigais, tačiau pirkimo kvito neišsaugojo. Iki įvykio ji buvo tvarkinga, nebuvo jokių suplėšymų. Dabar jį sugadinta nepataisomai. 2022 m. gegužės 8 d. įvykio metu, kuomet gulėjo pargriautas ant žemės, tas vaikinas, norėdamas jį apversti, patraukė už striukės, ir jį plyšo priekinėje pusėje, girdėjo garsą. Jis atsikėlė ir atsitraukė nuo jo <...>.

Ikiteisminiame tyrime 2022 m. gegužės 8 d. apklausta liudytoja D. S. parodė, kad <...> pastebėjo konfliktą, kuris įvyko tarp (duomenys neskelbtini) vyro ir moters. <...> Vyras buvo su šunimi mišrūnu, <...> nepiktybiškas. Vyras savo šunį vedžiojo su antkakliu ir pavadėliu. Moteris, su kuria vyras konfliktavo žodžiu <...> taip pat buvo su šunimi, kuris buvo didelis, <...> buvo su antkakliu <...>. Kiek suprato, konfliktas tarp vyro ir moters prasidėjo dėl to, kad moters vedžiojamas šuo pamatęs vyro šunį puolė link jo, dėl ko vyro šuo išsigando, išsinėrė iš savo antkaklio ir pabėgo kiemais. Kadangi moters šuo yra didelis, ji jo neišlaikė dėl ko paleido pavadėlį ir jos šuo pradėjo vytis vyro šunį, tačiau toli nebėgo ir grįžo, o vyro šuo nubėgo toliau kiemais ir jai matant prie vyro negrįžo, galimai šuo labai išsigando moters šunio. Tuo metu kai moters šuo puolė link vyro šuns, vyras pradėjo šaukti ant moters, pradėjo reikalauti, kad ji pasiimtų savo šunį, galimai pradėjo ją įžeidinėti dėl įvykusios situacijos su šunimis. Moteris taip pat pradėjo šaukti vyro atžvilgiu, pradėjo teisintis, kad tiesiog neišlaikė šuns, galimai taip pat jam kažką atsakė įžeisdama vyrą, tačiau tarp vyro ir moters jokio fizinio kontakto nebuvo, jie tik apšaukė vienas kitą ir viskas. Visas konfliktas įvyko jiems prieš akis, <...> einant link vyro ir moters, jiems iš nugaros link to vyro atėjo vaikinas, <...> tik priėjęs prie anksčiau minėto vyro pradėjo su juo konfliktuoti, klausti ko pastarasis rėkauja ant jo žmonos, priėjo labai arti prie minėto vyro. Tarp vyro ir vaikino taip pat įvyko žodinis konfliktas. Vaikinas vis artėjo link vyro būdamas labai arti jo, o vyras jai matant nuo jo traukėsi atgal. Konflikto metu matė kaip vaikinas iš kaktos trenkė vyrui į veido sritį. Vyras tuo tarpu jokių veiksmų nesiėmė ir atgal vaikinui jokio smūgio nesudavė. <...> ji pamatė, kad vyras yra nukritęs ant žemės, ant jo yra užlipęs minėtas vaikinas, kuris jį mušė rankų kumščiais. Taip pat matė, kad vaikinas mušė vyrą su galimai iš jo atimtu automatiniu pavadėliu, sudavė kelis smūgius galimai į galvos sritį. Tai pamatęs draugas R. A. iškvietė policijos pareigūnus. Konflikto metu matė, kad moteris bandė raminti savo sutuoktinį, būtent tą, kuris sumušė vyrą, matė, kad netoliese yra jų vaikai, vienas iš jų verkė. <...> tarp vyro, kuris buvo sumuštas ir moters, kuri buvo su šunimi įvyko tik žodinis konfliktas ir jokio fizinio kontakto nebuvo. Vyras moterį tik apšaukė ir galimai ją pravardžiavo tačiau pastūmęs arba sudavęs kokį nors smūgį moteriai nebuvo. Matė, kad sumuštam vyrui iš burnos ir galvos kraujavo. Taip pat po to, kai vyras buvo sumuštas matė kaip prie vaikino, kuris vyrą sumušė labai arti priėjo nepažįstamas jai vyras, kuris vaikiną bandė raminti, vėliau jį pastūmė dėl ko vaikinas, kuris sumušė vyrą pargriuvo ant žemės. Kiek atsimena minėtas vyras kartu su jais sulaukė atvykstančių policijos pareigūnų. <...> Vaikino, moters ir sumušto vyro ji nepažįsta, matė juos pirmą kartą (t. 1, b. l. 85-87).

Ikiteisminiame tyrime 2022 m. gegužės 8 d. apklaustas liudytojas R. A. parodė, kad ėjo (duomenys neskelbtini), <...> pastebėjo konfliktą, kuris įvyko tarp (duomenys neskelbtini) vyro ir moters. <...> Vyras savo šunį vedžiojo su antkakliu ir pavadėliu. <....> Moteris taip pat buvo su šunimi, kuris buvo didelis, <...> su antkakliu, prie antkaklio buvo prisegtas pavadėlis. Iš bendros situacijos suprato, kad konfliktas tarp vyro ir moters įvyko dėl to, kad moters vedžiojamas šuo pamatęs vyro šunį puolė link jo, dėl ko vyro šuo išsigando, išsinėrė iš savo antkaklio ir pabėgo kiemais. Moters šuo yra didelis, ji jo neišlaikė ir paleido pavadėlį, po ko jos šuo pradėjo vytis vyro šunį. Toli nenubėgęs moters šuo grįžo, o vyro šuo nubėgo toliau kiemais ir negrįžo. Tuo metu kai moters šuo puolė link vyro šuns, vyras pradėjo šaukti ant moters, sakė „pasiimk šunį“, galimai pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, tačiau kokiais jis negirdėjo. Moteris taip pat pradėjo šaukti vyro atžvilgiu, pradėjo teisintis, kad tiesiog neišlaikė šuns, galimai taip pat jam kažką atsakė įžeisdama vyrą. Žodinio konflikto metu tarp vyro ir moters jokio fizinio kontakto nebuvo, jie tik apšaukė vienas kitą. Visas žodinis konfliktas įvyko jam prieš akis. <...> jiems (teismo past. liudytojams) iš nugaros link to vyro atėjo vaikinas, <...>. Girdėjo kaip vaikinas eidamas link vyro jiems iš nugaros šaukė vyro atžvilgiu „ko čia rėki“ ir tik priėjęs prie anksčiau minėto vyro pradėjo su juo konfliktuoti, klausti ko pastarasis rėkauja ant jo žmonos. Vaikinas priėjo labai arti prie minėto vyro. Tarp vyro ir vaikino taip pat įvyko žodinis konfliktas. Vaikinas buvo labai arti vyro. Tuo metu kai vaikinas konfliktavo su vyru jis ir D. S. praėjo pro juos todėl jis nematė kas vyko toliau. Jiems praėjus kelis žingsnius pro minėtus asmenis jis išgirdo kaip kažkas pargriuvo. Nusisukęs pamatė, kad ant žemės guli anksčiau minėtas vyras, o ant jo yra užlipęs vaikinas, kuris su juo konfliktavo žodžiu. Matė kaip vaikinas muša kumščiais vyrą tačiau į kurias kūno vietas jis sudavė smūgius jis nematė. Pamatęs muštynes jis iškvietė policijos pareigūnus, kadangi kalbėdamas su operatore telefonu dairėsi aplinkui bandydamas surasti minėtos vietos adresą, kažką galėjo nepamatyti. Per atstumą stebėjo minėtą vaikiną, kad jis iki policijos pareigūnų atvykimo nepasišalintų, nes girdėjo kaip jis kitam praeiviui sakė, kad nori į tualetą. Po to kai baigė pokalbį su operatorę priėjo prie sumušto vyro, paklausė ar jam reikalinga medicininė pagalba, tačiau vyras jam kažką nerišliai atsakė. Nesuprato vyro, ar jis buvo išgėręs alkoholio ar jis buvo dezorientuotas. Pokalbio metu su sumuštu vyru, prie vaikino, kuris jį sumušė priėjo kitas praeivis, kurio jis nepažįsta, kuris vaikiną bandė raminti, vėliau jį pastūmė dėl ko vaikinas pargriuvo ant žemės. Yra nufotografavęs vaikiną, kuris sumušė vyrą ir praeivį, kuris buvo priėjęs ir bandė vaikiną raminti. <...> Kol atvyko policijos pareigūnai moteris su šunimi ir vaikais nuėjo namo, o vaikinas ir sumuštas vyras liko. <...> Vaikino, moters ir sumušto vyro jis nepažįsta, matė juos pirmą kartą. Daugiau nieko papasakoti negali. (t. 1, b. l. 75-77).

Ikiteisminiame tyrime 2022 m. birželio 4 d. liudytoja I. C. parodė, kad <...> 2022 m. gegužės 8 d. apie 17.40 val. buvo namuose. Išgirdo kieme triukšmą, girdėjosi, kad barasi vyras ir moteris rusų kalba. Pro virtuvės langą pamatė kieme stovintį automobilį, jo durys buvo atidarytos. Prie automobilio stovėjo moteris <...> priešais ją stovėjo vyras <...> abudu rankose turėjo pavadėlius, tačiau šunų šalia nebuvo. Suprato, kad barnis vyksta dėl šunų. Vyras plūdo moterį necenzūriniais žodžiais, moteris kiek girdėjo pradžioje korektiškai su juo kalbėjo, bandė pasiaiškinti kodėl atitrūko jos šuo, kvietė šunį. Apsižodžiavimas vyko apie 2-3 minutes. Moteris tvarkė grįžusį šunį, ramino vaikus, bet tas vyras nesitraukė nuo jos, toliau necenzūriškai ją „koliojo“, ir iš jo pusės nebuvo jokio bandymo nutraukti konfliktą. Tuomet prie jų priėjo vyras apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, taip suprato, kad tai buvo tos moters vyras. Jaunesnis vyras priėjęs prie to vyresnio vyro, nukreipė to vyresnio vyro dėmesį į save, konfliktą tęsė jie jau tarpusavyje. Tačiau tas vyresnis vyras nenusiramino, šaukė ir keikėsi ant to vyro, matėsi, kad bando jį išprovokuoti konflikto tęsiniui jį aštrindamas. Tuomet tas jaunesnis vyras stvėrė vyresniam vyrui už atlapų ir nustūmė jį į šalia esančius krūmus (gyvatvorę). Vyresnis vyras nukrito į krūmus, tačiau keldamasis iš jų vis vien rėkė, įžeidinėjo tą vyrą, garsiai šaukė pagalbos, provokavo toliau, bet primažinęs toną. Jaunesnis vyras bandė eiti link žmonos, tačiau tas vyresnis vyras toliau rėkė, provokavo jį, įžeidinėjo. Tuomet jaunesnis vyras priėjo prie jo ir kiek matė vieną kartą kumščiu sudavė jam į viršutinę kūno dalį, tačiau nematė kur tiksliai, kadangi stovėjo į ją nugara. Vyresnis vyras pakrito ant žemės, o jaunesnis pasilenkė prie jo ir kiek matė jau parkritusiam 3-4 kartus sudavė kumščiu viršutinę kūno dalį, tačiau nematė ar į veido ar į krūtinę, nes stovėjo į ją nugara. Jis jo nespardė, jo kojas ji matė. Jaunesnio vyro žmona šaukdamas kvietė jį grįžti prie automobilio, verkė vaikai, ir jis atsitraukė nuo to vyresnio vyro. Vyresnis vyras atsikėlė ir nuolat šaukė, kad kviestų policiją, nes jį muša. Lauke buvę vyrai priėjo prie jaunesnio vyro ir neleido jam pasišalinti. Kuomet atvažiavo policija ir medikai, nematė ant vyresnio vyro sužalojimų ar kraujo. Nematė, ar jo rūbai buvo suplėšyti, nematė, kad jis būtų kam nors rodęs suplėšytus rūbus, tuo labiau striukę. Nuo jos lango iki tos vietos apie 20-30 metrų atstumas. Ji išėjusi į lauką nebuvo, viską stebėjo pro langą. Mano, kad šioje situacijoje tas vyresnio amžiaus vyras pats išprovokavo visą situaciją, nes labai nepagarbiai elgėsi su moterimi, vartojo necenzūrinius žodžius prie jos ir vaikų. Pats provokavo jos vyrą. Nei vieno nei kito vyro ji asmeniškai nepažįsta (t. 1, b. l. 95-96).

Ikiteisminiame tyrime 2022 m. gegužės 8 d. liudytoja A. R. parodė, kad <...> išlipusi kartu su vaikais iš automobilio (<...>), ėjo link bagažinės kur buvo šuo, atidarė bagažinę, paėmė pavadėlį, pasakė šuniui komandą „greta“, šuo išlipo iš bagažinės, sėdint šalia jos, kai ji tuo metu siekė uždaryti bagažinės, šuo pamatė kitą šunį ir jai nespėjus perskaityti šuns kūno kalbos, jis nutrūko nuo pavadžio <...> ir pasileido bėgti link kito šuns. Jai atsisukus, pastebėjo, kaip jos šuo nubėgo link to kito šuns, kuris stovėjo šalia šeimininko, ji nedelsdama pribėgo prie to kito šuns šeimininko, ir jai tik priėjus o šunims apsiuosčius, jie du nubėgo už namo kampo, savo šuns nebematė. Iškarto po to kai šunys pasileido bėgti (šuniui užbėgus už kampo, ji sušuko komandą „pas mane, greta“ šuo <...> atbėgo pas ją, <...> atsisėdo šalia jos, <...> nelojo <...> kito šuns šeimininkas pradėjo jai sakyti „(necenzūriniai žodžiai) lavy ty svajy sabaku“ (kaip lietuviškai supranta jis jai pasakė, <...> laikyk savo šunį). Ji jam sakė ir bandė parodyti, kad <...> šuo nutrūko nuo pavadžio. Tačiau jis tęsė savo agresiją, pradėjo šaukti ant jos ir tuo metu iš jo rankose laikomo pavadėlio, du kartus gavo nuo jo smūgius, jis su tuo pavadėliu užsimojęs dešine ranka, du kartus sudavė jai į nugaros sritį, ji patyrė skausmą, jai skaudėjo <...> ji pradėjo šaukti iš skausmo, ir netoliese adresu (duomenys neskelbtini), (namas nutolęs per (duomenys neskelbtini)) jos vyras R. R. išgirdęs kaip ji šaukia, atskubėjo į pagalbą. <...> ji buvo iš veido labai išsigandusi, jis (teismo past. kaltinamasis) tikriausiai sustresavo, tas jį galėjo išvesti pokalbyje į konfliktą, (buvo apie 17.32 val. kai atėjo jos vyras), jis aiškinosi santykius su jai iš matymo nepažįstamu vyru, jie pradėjo konfliktuoti, jie pradėjo kalbėtis, tas nepažįstamas vyras, pradėjo garsiai keiktis, tiksliai neatsimena ką sakė, bet tai buvo akivaizdžiai necenzūrinė rusiška leksika, kuri buvo naudojama kitų žmonių akivaizdoje, jis jai girdint provokavo jos vyrą konfliktui tas vyras sakė „ką tu jai padarysi, tu jai nieko nepadarysi, kviesk policiją“ jos vyras tikriausiai tuo metu ir iškvietė pareigūnus, tas vyras supykęs pradėjo elgtis agresyviau, jis pradėjo stumdyti jos vyrą, ir akivaizdžiai pradėjo kelti sceną, kurios metu jis šaukėsi pagalbos (garsiai šaukdamas), o tyliai sakė „o ką tu jai padarysi?“. Tuo metu jos vyras iškvietė policiją. Jos vyras tikriausiai praradęs kantrybę, trenkė tam vyrui iš atviro delno, t. y. išskleidęs pirštus, laisva ranka, trenkė tam vyrui iš dešinės rankos į kairią veido sritį, jis nuo smūgio nenuvirto, jis stovėjo toliau, jie pradėjo aiškintis ir kibti vienas kitam į atlapus (nemačiau kaip jie abu parvirto), tuo metu ji laikė šunį, ir stengėsi, kad šis nepabėgtų, trumpam nukreipė dėmesį, tačiau šonu matė, kaip jie du nukrito. Pamatė, kaip jos vyras atsistojęs ant šaligatvio, nusistūmė rankomis nuo to asmens kurio nepažįsta, atsistojęs ir neužsimodamas iš kojos spyrė tam vyrui į rankas, nes tas vyras gulėjo užsidengęs veidą, smūgis buvo nestiprus (mano manymu). Tada ji jau nebežino kas vyko toliau, nes išėjo su vaikais namo, kurie buvo su (duomenys neskelbtini), parvedė šunį namo ir pati išėjo į lauką, lauke buvo policija, po kelių minučių atvažiavo greitoji. Apie tą jai nepažįstamą iš matymo vyrą, galėtų pasakyti tai, kad tas vyras buvo apsirengęs tamsiai, atsimena jo veidą, kad jis buvo sumuštas, buvo aiškiai matoma, jog pas jį buvo jau susidariusi hematoma, t. y. Matosi, kad jam jau buvo tai iš ankščiau, kai ji su juo kalbėjosi, nuo jo sklido labai stiprus alkoholio kvapas, atrodo, kad žmogus gyvena (duomenys neskelbtini), taip pat nori paminėti, kad jo lūpos buvo patinusios, be to, kad po akimi buvo labai didelė mėlynė. <...> tarp jos vyro ir to nepažįstamojo pradžioje vyko žodinis konfliktas, jis truko apie 8 minučių, nes iki tol 2 minutes ji su juo pačiu kalbėjo, kai jis tuo metu su ja konfliktavo (t. 1, b. l. 90-93).

Ikiteisminiame tyrime 2022 m. liepos 28 d. liudytojas A. M. parodė, kad <...> iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), mušasi vyrai. <...> Prašo vadovautis jo surašytu tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 98-99).

2022 m. gegužės 8 d. protokolu – pareiškimu V. Š. pranešė apie galimai jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 26-28). Į įvykio vietą atvykusio pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad dirbant kartu su kolega <...> [įvykio vietoje] jau buvo atvykęs ekipažas (duomenys neskelbtini). Aiškinantis įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad tarp R. R. <...> ir V. Š. <...> įvyko žodinis konfliktas dėl vedžiojamo šuns, <...> R. R. užpuolė V. Š. Jam parkritus ant žemės, viešoje vietoje, matant aplinkiniams asmenims, sudavė V. Š. smūgius koja į galvos sritį. Įvykio vietoje buvo V. Š., ant kurio matėsi sužalojimai veido srityje, iš burnos bėgo kraujas. Iškvietus GMP V. Š. išvežė į <...> ligoninę tolimesnei apžiūrai. Jis teigė, kad patyręs fizinį skausmą, turi pretenzijų dėl sumušimo ir suplėšytų drabužių. <....> K. J. pateikė vaizdo įrašą, kuriame nufilmuota dalis įvykio <...> (t. 1, b. l. 16). 2022 m. gegužės 9 d. atlikta įvykio vietos apžiūra (t. 1, b. l. 11-14). 2022 m. gegužės 8 d. 18.41 val. patikrinus alkotesteriu Alcotest 6810, R. R. nustatytos 2.43 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 107). Alkotesterio patikros sertifikatas galiojo iki 2022 m. rugsėjo 14 d. (t. 1, b. l. 108).

2022 m. gegužės 20 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „IMG_2441“. Vaizdo įrašo datos nesimato, trukmė 14 s. Įrašas daromas, kiek matosi, per buto langą. Vaizdo įraše matosi daugiabučių namų kiemas, ant žemės guli žmogus (nesimato moteris ar vyras), prie jo pasilenkęs vyras, atsitraukia nuo jo, spiria vieną kartą dešine koja į viršutinę kūno dalį ant žemės gulinčiam vyrui. Toliau filmuojama gatvėje stovinti moteris su juodos spalvos šunimi su pavadėliu. Tuomet vėl filmuojami anksčiau minėti du vyrai, abudu stovi vienas priešais kitą, vyras, kuris prieš tai spyrė kitam, nueina nuo jo, mosikuoja rankomis į jo pusę, nueina nuo jo <...> (t. 1, b. l. 18-20).

2022 m. liepos 22 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad perklausomas garso įrašas pavadinimu 2022/05/08_17:42:22, pateiktas bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC), vyras prašo iškviesti policiją, nurodydamas, kad mušasi du žmonės (t. 1, b. l. 18, 21-22).

2022 m. gegužės 11 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota apžiūrėta savanoriškai pateikta (t. 1, b. l. 52-54) nukentėjusiojo V. Š. odinė tamsiai žalios spalvos striukė „(duomenys neskelbtini)“ <...>. Striukės viduje kairėje pusėje yra vidinė kišenė su Italijos vėliavos etikete. Ant etiketės užrašyta „(duomenys neskelbtini)“. Ant striukės pamušalo nugaros srityje prisiūta etiketė su kaukolės atvaizdu bei užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Ant nugaros pritvirtinta juodos spalvos emblema – ženkliukas su raidėmis „(duomenys neskelbtini)“. Striukės priekinė dešinė pusė suplėšyta, įplyšimas prasideda 9 cm nuo apykaklės ir yra iki priekyje esančios kišenės su užtrauktuku. Iš vidaus ištrauktas pamušalas baltos spalvos. 2022 m. rugpjūčio 19 d. striukė grąžinta V. Š. (t. 1, b. l. 55-58, 59).

2022 m. gegužės 19 d. apžiūros protokole nurodoma, kad dalyvaujant Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos vyresniajam ekspertui J. M. P., apžiūrėti V. Š. medicininiai dokumentai – (duomenys neskelbtini) klinikos išrašas Nr.2-23359/1030-32753. Nustatyta, kad V. Š. 2022 m. gegužės 8 d. (duomenys neskelbtini) klinikoje diagnozuotas dešinio antakio nubrozdinimas ir viršutinės lūpos vidinio paviršiaus žaizda, su aplinkiniais dešinės akies ir lūpos audinių patinimu. Sužalojimas visumoje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, sužalojimai galėjo būti padaryti paveikus kietais, bukais daiktais, prieš kreipiantis medicininės pagalbos (t. 1, b. l. 48).

Šiame nuosprendyje išdėstyti teismo ištirti bylos duomenys, surinkti įstatymų nustatyta tvarka ir atitinka įrodymams keliamus teisėtumo ir sąsajumo reikalavimus, todėl šiuos duomenis teismas laiko įrodymais, kuriuos vertina pagal savo vidinį įsitikinimą pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnis).

Šiais teisiamajame posėdyje išnagrinėtos bylos įrodymais teismas grindžia nuosprendį (BPK 301 straipsnio 1 dalis), pripažindamas, kad R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, nes jis, 2022 m. gegužės 8 d. apie 17.44 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,43 promilių etilo alkoholio), viešoje vietoje, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pašalinių žmonių akivaizdoje, dėl menkavertės priežasties – kilus žodiniam konfliktui tarp jo sutuoktinės A. R. ir nukentėjusiojo V. Š., sumušė nukentėjusįjį V. Š. - vieną kartą galva sudavė jam į kaktą ir vieną kartą sudavė kumščiu į lūpą, o pastarajam nugriuvus ant žemės, spyrė nukentėjusiajam tiksliai nenustatytą kiekį kartų į galvos sritį, taip padarydamas V. Š. dešinio antakio nubrozdinimą ir viršutinės lūpos vidinio paviršiaus žaizdą su aplinkinių dešinės akies iš lūpos audinių patinimu, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei, sugriebęs nukentėjusįjį už „(duomenys neskelbtini)“ striukės, ją suplėšė, taip padarydamas V. Š. 1 000 EUR turtinę žalą, ir tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Veika kvalifikuota teisingai, nes kaltinamajam nebuvo jokio pagrindo suprasti, kad jo sutuoktinė buvo puolama. Pats kaltinamasis neigia matęs nukentėjusįjį suduodant ar bet kokiu kitu būdų puolant fiziškai kaltinamojo sutuoktinę. Vien kaltinamojo sutuoktinės ginčas su nukentėjusiuoju, pasireiškęs ir galimais necenzūriniais žodžiais bei šukavimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad kaltinamasis veikė būtinosios ginties ribose. Tai, kad kaltinamojo sutuoktinė nebuvo fiziškai puolama, o vyko žodinis konfliktas dėl nenulaikyto didelio šuns, patvirtino tiek nukentėjusysis, tiek ir su byla nesusiję liudytojai R. A., I. C., D. S. Minėti liudytojai patvirtino faktą, kad nukentėjusįjį sumušė kaltinamasis, o nukentėjusysis jokių veiksmų kaltinamojo atžvilgiu nesiėmė. Visą tai patvirtina tai, kad nors ir pačio nukentėjusiojo elgesys kaltinamojo sutuoktinės atžvilgiu, šios (duomenys neskelbtini) vaikų akivaizdoje, nebuvo tinkamas, nes buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, visgi, tokio kaltinamojo intensyvaus smurto naudojimas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo nepasvertai nepagrįstas, neadekvatus kilusiai konfliktinei situacijai, ypač vertinant viešąją tvarką ir minėtų kaltinamojo (duomenys neskelbtini) vaikų buvimą netoliese, o svarbiausią, nukentėjusiojo tyčinio sužalojimo suduodant smūgius faktą. Todėl toks kaltinamojo neteisėtas elgesys laikytinas nusikalstamu, o veika kvalifikuota teisingai.

III. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės,

kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis)

Teisiamajame posėdyje 2023 m. lapkričio 15 d. kaltinamasis ir nukentėjusysis (civilinis ieškovas) pareiškė, kad susitaikė. Nukentėjusysis kaltinamajam atleido, kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą – 1 200 EUR. Nukentėjusysis taip pat pareiškė, kad nuo likusios civilinio ieškinio dalies (dėl 800 EUR) atsisako, patvirtino, kad žala jam atlyginta, o civilinio ieškinio atsisakymo pasekmės suprantamos. Prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Byloje gautas ir civilinio ieškovo Vilniaus teritorinių ligonių kasų atstovo pareiškimas dėl civilinio ieškinio atsisakymo, kuriuo kartu patvirtinama, jog padaryta žala yra atlyginta, todėl civilinis ieškovas civilinio ieškinio atsisako, atsisakymo pasekmės jam žinomos.

Prokurorė baigiamojoje kalboje prašė taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, mano, kad tam yra visos sąlygos: kaltinamasis anksčiau neteistas, savo kaltę pripažino, žalą atlygino, nukentėjusysis tai patvirtino, ieškinį atlygino, nusikaltimas nesunkus, todėl nėra pagrindo bausti kaltinamąjį kriminaline tvarka.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad minėto straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad R. R. nėra teistas, tai patvirtina ir byloje esantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašas (t. 1, b. l. 130) bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys. Kaltinamasis dirba, atlygino visą reikalautą žalą Ligonių kasoms ir nukentėjusiajam. Su nukentėjusiuoju kaltinamasis susitaikė. Tai patvirtino ir nukentėjusysis. Kaltu kaltinamasis prisipažino visiškai, davė nuoseklius parodymus apie pripažįstamos nusikalstamos veikos aplinkybes. Tad laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė.

Įvertinama ir tai, kad kaltinamasis dirba, yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, turi šeimą, (duomenys neskelbtini) vaikų, todėl yra pagrindas tikėti, kad nebenusikals. Kliūčių, dėl kurių nebūtų pagrindo taikyti susitaikymo institutą, numatytą BK 38 straipsnyje, teismas konkrečiu atveju nenustatė. Todėl, esant visoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant susitaikymo institutą, sąlygoms teismas konstatuoja, kad yra pagrindas kaltinamąjį R. R., už padarytą nusikalstamą veiką – nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti.

Dėl kardomųjų priemonių.

Nuosprendį paskelbus, panaikinti kaltinamajam šiame baudžiamajame taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t. 1, b. l. 118-120).

Dėl civilinio ieškinio.

Ikiteisminiame tyrime Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 45,01 EUR turtinės žalos (t. 1, b. l. 67-70). Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. lapkričio 14 d. gautas civilinės ieškovės pareiškimas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje Nr. 1-500-859/2023 atsisakymo, kuriame civilinė ieškovė pranešė, jog PSDF biudžetui padaryta turtinė žala buvo atlyginta, todėl civilinio ieškinio atsisako bei patvirtino, jog jai yra žinomos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės.

Dėl nustatyto, ieškinio atsisakymą teismas priima ir šioje dalyje bylą nutraukia (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnis).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. Š. pateikė civilinį ieškinį dėl 2 000 EUR sumos turtinei bei neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 60). Teisiamajame posėdyje 2023 m. lapkričio 15 d. paaiškino, kad reikalavo ieškinio 2 000 eurų sumai, iš kurio 1 000 eurų už striukės sugadinimą. Žalą jam atlygino; striukę pirko Italijoje, (duomenys neskelbtini), mokėjo grynais pinigais ir čekio neturi; patvirtina, kad jam atlygino 1 000 eurų žalą, o kitos dalies ieškinio atsisako; suprantu, kad kai teismas patvirtins taikos sutartį ir ji įsiteisės, nebegalės tuo pačiu pagrindu kreiptis į teismą; gal ir buvo pavartotas necenzūrinis žodis: „gal tu (duomenys neskelbtini) tokį šunį paleisti be antsnukio“. Tas šuo puolė jo šunį ir abu pabėgo. Jis taip ir liko su pavadėliu. Mano, kad bus teisinga taip užbaigti procesą. Nenori pakenkti žmogui.

Kaltinamojo gynėja advokato padėjėja G. Plekštienė patikslino, kad buvo sumokėta 1 200 eurų ir žala atlyginta.

Nukentėjusysis V. Š. sutiko su kaltinamojo gynėjos pastaba ir pareiškė, kad atsisako 800 eurų dalies ieškinio. Jam yra suprantamos ieškinio atsisakymo pasekmės.

Dėl nustatyto, ieškinio dalies atsisakymą teismas priima ir šioje dalyje bylą nutraukia (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301, 302, 303 straipsnio 4 dalimi, 305 ir 307 straipsniais, 113 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 294 straipsniu,

nusprendžia:

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju V. Š., o baudžiamąją bylą nutraukti.

Kaltinamajam R. R. baudžiamajame procese taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendį paskelbus.

Priimti civilinio ieškovo V. Š. dalies ieškinio atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Priimti civilinio ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio atsisakymą, šį atlyginus, ir bylą dėl pareikšto ieškinio nutraukti.

Kaltinamajam R. R. atlyginus civiliniam ieškovui V. Š. reikalautą sumažintą atsisakius ieškinio dalies žalą, šioje dalyje procesą nutraukti.

R. R. išaiškinti, kad tuo atveju:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimir Berezovskij