Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu dvylikai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., mokytis, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. J. 2016 m. vasario 17 d., apie 01.10 val., Vilniuje, Žirmūnų g. 68, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, sugriebęs nukentėjusiąją L. G. už drabužių ir rankos, ne mažiau kaip du kartus sudavė kumščiu jai per ranką, padarydamas dešinio riešo odos nubrozdinimą, dešinės plaštakos poodinę kraujosruvą, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, taip, panaudodamas fizinį smurtą prieš L. G., pasikėsino pagrobti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Core 2“, 60 Eur vertės, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji L. G. pasipriešino papurkšdama jam dujų balionėliu į veidą.

Tokiais savo veiksmais D. J. pasikėsino padaryti plėšimą (BK 22 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis D. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta, galimai vasario 15, 16, o gal ir 17 dieną, tiksliai neprisimena, su draugais išgėrė ir kažkur ėjo, nuo pramogų arenos link Antakalnio. Buvo stipriai sumuštas apie 1 val. nakties, prieš įvykį, nežino, kas jį sumušė, atsimena, kad kažkur bėgo, todėl skambino ir kvietėsi greitąją pagalbą. Susitiko su nukentėjusiąja ir jos draugu, jie sakė, kad eina link naktinės parduotuvės. Toliau neatsimena. Policijos pareigūnų teigimu – griuvinėjo, dėl sužalojimų niekur nesikreipė, jo nuomone, tokie sužalojimai griūvant negalėjo būti padaryti. Pareigūnai žaizdas susiuvo ir pristatė atgal. Aplinkybių nepamena, po traumos nurodo, kad buvo praradęs atmintį. Nežino, galbūt jį sumušė nukentėjusiosios vaikinas, sumuštas vos ne visas veidas. Mano, kad nieko neatsimena dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir sužalojimų.

Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti (BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu) įtariamojo D. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 31, 33).

Nukentėjusioji L. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad viskas vyko vasario 16 d. nakties metu, apie 1.20 val.; buvo su draugu P. K. M. mieste, žaidė pokerį, po to pavažiavę autobusu išlipo prie Pramogų arenos, susitiko ten su kaltinamuoju, iškart konfliktų nebuvo, draugiškai. P. nusprendė su kaltinamuoju nueiti alaus išgerti, P. pasakė, kad žino naktinę parduotuvę Žirmūnuose. Kaltinamasis jau jį susitikus buvo visas sumuštas, veidas ir rūbai buvo kruvini, sakė, kad su draugais gėrė ir jį kažkas sumušė Kalvarijų gatvėje, po to pradėjo pasakoti apie savo šeimą, kad su tėvais pykstasi, kad Lietuvoj nebūna, būna užsienyje. Jie draugiškai ėjo iki Žirmūnų Norfos. Vėliau dėl kažko kaltinamasis su P. susipyko, ji nesigilino ir galiausiai kabinosi prie jos, kai P. buvo išėjęs atlikti gamtinių reikalų, apie 15 m nuo jos, buvo likę kelio 5 min. pėsčiomis iki naktinės parduotuvės. Kaltinamasis pradėjo rėkauti, kad ji atiduotų savo mobilųjį telefoną, rėkė „atiduok telefoną“, už striukės tempė, ji bandė kaltinamąjį nustumti nuo savęs, bet neišėjo, jis trenkė jai per dešinę ranką apie 2-3 kartus, kai ji bandė jį nustumti nuo savęs, po to ji su balionėliu jam papurškė. P. grįžo. Kaltinamasis bandė bėgti ir griuvinėjo, nes buvo labai girtas, vieną kartą P. jį prisivijo ir bandė sulaikyti, timptelėjo, bet smurto nenaudojo. Pro šalį važiavo policijos ekipažas, kurį sustabdė ir jį sulaikė. Vyko į policijos komisariatą atskiromis mašinomis, parašė pareiškimą. Civilinio ieškinio nereiškė. Su kaltinamuoju po įvykio nebendravo, jis neatsiprašė.

Liudytojas P. K. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad tiksliai datos neprisimena, vasario mėnesį, su drauge L. G. buvo pokeryje ir važiavo paskutiniu autobusu iki Pramogų arenos stotelės, autobusai nebevažiavo, nusprendė eiti pėstute iki naktinės parduotuvės. Prie Pramogų arenos sutiko kaltinamąjį, jis pasisiūlė eiti kartu, jie ėjo kartu link Žirmūnų, prie „Batų kalno“. Kaltinamasis buvo sumuštas, buvo mėlynių, buvo nubrozdintas veidas, pasakojo, kad jis iš Nemenčinės, sakė, kad jauni žmonės sumušė. Iš pradžių konfliktų jokių nebuvo, gal šiek tiek, kaip ir išgėręs žmogus, buvo įkirus, nebuvo susistumdymų. Buvo nebetoli, kai jis nusprendė nueiti nusilengvinti truputį toliau, tuo momentu L. G. liko su kaltinamuoju, ir jis išgirdo, kaip L. G. pradėjo rėkti „paleisk“ ir panašiai, pamatė, kaip kaltinamasis buvo paėmęs jai už rankos, po to ji papurškė kaltinamajam dujų. L. G. sakė, kad kaltinamasis bandė iš jos atimti telefoną. Liudytojas nurodė, kad tiksliai nebeprisimena, ar jis girdėjo, kaip kaltinamasis reikalavo telefono, nes jau daug laiko praėjo. Tada jis bandė vytis, sulaikyti kaltinamąjį. Kai bandė sulaikyti, buvo jį suėmęs, jo striukę. Nenaudojau smurto, gal pastūmė. Kaltinamasis bėgo link „Rimi“, keletą kartų krito, jis buvo neblaivus, krisdamas susižalojo dar labiau, krito veidu, tai matė, nes bėgo paskui jį. Tada pamatė policiją ir sustabdė juos, pasakė, kad kaltinamasis bandė atimti telefoną, policijos pareigūnai jį sulaikė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius ikiteisminio tyrimo metu liudytojo P. K. M. duotus parodymus (b. l. 16), kad „Nuėjus netoli naktinės parduotuvės, jis užsinorėjo nusišlapinti, todėl nuėjo atokiau prie medžių. Šlapindamasis išgirdo, kad vaikinas reikalauja iš L. telefono. Pamatė, kad jis L. užlaužė ranką, o L. pradėjo šaukti. L. išsitraukė iš striukės kišenės dujų balionėlį ir juo papurškė vaikinui į veidą“, jis patvirtino tokius duotus parodymus, nes jie duoti po įvykio, jei nurodė, kad girdėjo, kaip kaltinamasis reikalavo telefono, taip buvo.

Liudytojas V. M. teisiamajame posėdyje nurodė, kad dienos tiksliai neprisimena, gali būti vasario 17 d., patruliavo Žirmūnų gatvėje, matė kaip vaikinas visas kruvinas bėga, iš paskos kitas vaikinas ir mergina. Privažiavo prie jaunuolio su mergina, jie parodė į bėgantį vaikiną ir pasakė, kad šis bandė iš merginos atimti telefoną. Tas vaikinas buvo kruvimas, bėgdamas griuvinėjo ir ne vieną kartą. Mergina ir vaikinas papasakojo, kad eidami į naktinę parduotuvę Žirmūnuose sutiko pakeleivį, kuris po to kartu ėjo su jais. Vaikinas nuėjo į krūmus, mergina viena liko su pakeleiviu. Tada kaltinamasis bandė pagrobti telefoną iš merginos. Visi buvo neblaivūs. Visus pristatė į komisariatą ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kaltinamasis nieko paaiškinti negalėjo.

Perskaičius V. M. tarnybinį pranešimą b. l 24, liudytojas patvirtino, kad patvirtina jame nurodytas aplinkybes.

Liudytojas M. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad įvykį atsimena, Žirmūnuose kaltinamąjį vijosi mergina ir vaikinas, jie sustabdė pareigūnus ir prašė, kad padėtų sustabdyti vaikiną, kuris iš merginos bandė atimti telefoną. Pasakojo, kad vaikinas nuėjo toliau, mergina liko su kitu vaikinu, kažkas tarp jų įvyko, norėjo atimti telefoną, prasidėjo grumtynės, telefoną nepavyko atimti, po to pradėjo šalintis. Mergina teigė, kad kaltinamasis bandė atimti telefoną. Jos vaikinas susigrūmė su juo. Vaikinas pasišalino į Žirmūnų g. 64 aikštelėje ir buvo sulaikytas. Tiksliai neprisiminė, jam atrodo, kad matė bėgantį vaikiną, o kitas vaikinas su mergina vijosi. Kaltinamasis buvo kruvinas, griuvinėjo. Juos visus pristatė į komisariatą. Jam atrodo, kad kaltinamasis buvo labai girtas, nieko neaiškino, nerišliai kalbėjo.

2016 m. vasario 17 d. L. G. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2016 m. vasario 17 d., apie 01.10 val., netoli Žirmūnų g. 68, Vilniuje, nepažįstamas vaikinas stvėrė už rūbų, laužė ranką, reikalaudamas atiduoti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Core2“, 60 Eur vertės, telefoną pavyko išsaugoti, nuo užpuoliko apsigynė dujomis (b. l. 4).

2016 m. vasario 17 d. Įvykio vietos, esančios Žirmūnų g. 68, Vilniuje, apžiūros protokole ir prie jo pridėtose foto nuotraukose užfiksuota, kad jokių tyrimui reikšmingų objektų nėra, įvykio vietoje filmavimo kamerų nėra (b. l. 5-7).

2016 m. vasario 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 484/2016(01) nurodyta, kad L. G. padarytas dešinio riešo odos nubrozdinimas, dešinės plaštakos kraujosruva, paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais į nurodytas sritis, padarant išvados pirmame punkte nustatytus sužalojimus. Nustatyti sužalojimai vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus nebūdingi. Sužalojimai nebūdingi savęs sužalojimui (b. l. 14).

2016 m. vasario 17 d. alkotesterio kvitu 01.40 val. D. J. nustatytas 2,24 promilės girtumas (b. l. 26).

Dėl D. J. veiksmų kvalifikavimo

BK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Būtinieji plėšimo objektyvieji požymiai yra turto pagrobimas ir prievartos (tiek fizinės, tiek psichinės) panaudojimas. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą, siekė pagrobti svetimą turtą.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. J. nurodė, kad kaltę pripažįsta, kita vertus, paaiškino, kad galimai šių metų vasario 15, 16, o gal ir 17 dieną, tiksliai neprisimena, su draugais išgėrė ir kažkur ėjo, nuo Pramogų arenos link Antakalnio, kad tą vakarą buvo stipriai sumuštas, prieš įvykį, nežino, kas jį sumušė, atsimena, kad kažkur bėgo, todėl skambino ir kvietėsi greitąją pagalbą; prisimena, kad susitiko su nukentėjusiąja ir jos draugu, atrodo, jie sakė, kad eina link naktinės parduotuvės, o toliau nieko neatsimena. Daugiau jokių aplinkybių nepamena, nurodo, kad po traumos buvo praradęs atmintį, gal nieko neatsimena dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir sužalojimų. Tokie kaltinamojo parodymai itin neinformatyvūs, tačiau bent pradines įvykio aplinkybes, kad jis su nukentėjusiąja ir jos draugu susitiko, ėjo nuo Pramogų arenos iki Antakalnio, patvirtina. Tolimesnė įvykių eiga nustatyta ir patvirtinama pirmiausia nukentėjusiosios L. G., kuri buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teisiamojo posėdžio metu prisiekė, be to, nenustačius jokių jos ryšių ar priešiškumų su kaltinamuoju, parodymais. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje nurodė, kad vasario 16-osios nakties metu, apie 1.20 val., buvo su draugu P. K. M. prie Pramogų arenos susitiko su kaltinamuoju, kartu ėjo į naktinę parduotuvę Žirmūnuose. Nukentėjusioji patvirtino, kad jau susitikus kaltinamąjį, jis buvo sumuštas, jo veidas ir rūbai buvo kruvini, sakė, kad su draugais gėrė ir jį kažkas sumušė Kalvarijų gatvėje. Nukentėjusioji nurodė, kad jie trise draugiškai ėjo iki Žirmūnų Norfos. Tuo metu, kai P. K. M. buvo išėjęs atlikti gamtinių reikalų, apie 15 m nuo jos, buvo likę kelio 5 min. pėsčiomis iki naktinės parduotuvės, ji liko viena su kaltinamuoju ir kaltinamasis pradėjo rėkauti, kad ji atiduotų savo mobilųjį telefoną, rėkė „atiduok telefoną“, tempė už striukės; ji bandė nustumti jį nuo savęs, bet neišėjo, jis trenkė jai per dešinę ranką apie 2-3 kartus, tada ji su balionėliu jam papurškė. Po to grįžo P. K. M., o kaltinamasis bandė bėgti, griuvinėjo, nes buvo labai girtas. Tokias nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes visiškai patvirtina liudytojo P. K. M. parodymai, kuris taip pat nurodė, kad su kaltinamuoju jis ir L. G. susitiko prie Pramogų arenos, kartu ėjo iki naktinės parduotuvės, esančios Žirmūnuose, jau tuo metu kaltinamasis buvo sumuštas, kruvinas; po to, tuo momentu, kai jis nuėjo „nusilengvinti“ (nusišlapinti į krūmus) L. G. liko su kaltinamuoju, ir jis išgirdo, kaip L. G. pradėjo rėkti „paleisk“, tada pamatė, kaip kaltinamasis buvo paėmęs jai už rankos, po to ji papurškė dujų. L. G. sakė, kad kaltinamasis bandė iš jos atimti telefoną. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. K. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodytą aplinkybę, kad girdėjo, kaip kaltinamasis reikalavo telefono iš nukentėjusiosios. Liudytojais teisiamajame posėdyje apklausti policijos pareigūnai V. M. ir M. K. patvirtino, kad patruliuojant juos sustabdę jaunuoliai (vaikinas ir mergina), nurodė, kad kitas asmuo, bėgantis nuo jų, visas kruvinas, kuris bėgdamas link Žirmūnų g. 64, griuvinėjo ne vieną kartą, bandė iš merginos atimti telefoną, tačiau jam nepavyko. Šie liudytojai – policijos pareigūnai paaiškino, kad sulaikius kaltinamąjį – jis jokių aplinkybių apskritai nepaaiškino, buvo neblaivus, visi trys asmenys buvo pristatyti į policijos komisariatą. Taigi, tiek nukentėjusioji, tiek liudytojais byloje apklausti asmenys patvirtino, kad bėgdamas kaltinamasis griuvinėjo, taip pat ir veidu, susižalojo, buvo visas kruvinas. Įvertinus tokius nukentėjusiosios, liudytojų P. K. M., V. M., M. K., kurie teisiamojo posėdžio metu buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, prisiekė teisme, taip pat nenustačius jokių juos su kaltinamuoju anksčiau siejusių santykių, galimų priešiškumų, dėl ko galėtų apkalbėti kaltinamąjį, parodymus, teismas pripažįsta juos įrodymais, nes kiekvieno iš šių asmenų parodytos aplinkybės viena kitą patvirtina ir papildo, susisieja į logišką vientisą įvykių grandinę. Tai, kad kaltinamasis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją – sugriebęs nukentėjusiąją L. G. už drabužių ir rankos, ne mažiau kaip du kartus sudavė kumščiu jai per ranką, patvirtina pirmiau aptarti nukentėjusiosios L. G., liudytojo P. K. M. parodymai, taip pat ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios L. G. pateiktas protokolas – pareiškimas dėl įvykio, kuriame nurodytos analogiškos aplinkybės, kad netoli Žirmūnų g. 68, Vilniuje, nepažįstamas vaikinas stvėrė už rūbų, laužė ranką, reikalaudamas atiduoti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Core2“, 60 Eur vertės, telefoną pavyko išsaugoti, nuo užpuoliko apsigynė dujomis, taip pat ikiteisminio tyrimo metu pareigūno P. M. tarnybinis pranešimas ir 2016 m. vasario 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. G 484/2016(01), kuria nustatyta, kad L. G. padarytas dešinio riešo odos nubrozdinimas, dešinės plaštakos kraujosruva, paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, tokie sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taigi, minėtų bylos įrodymų visuma nustatyta, kad D. J. 2016 m. vasario 17 d., apie 01.10 val., Vilniuje, Žirmūnų g. 68, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, kaip nurodė nukentėjusioji ir patvirtino liudytojas P. K. M., reikalaudamas atiduoti telefoną, sugriebęs nukentėjusiąją L. G. už drabužių ir rankos, ne mažiau kaip du kartus sudavė kumščiu jai per ranką, padarydamas dešinio riešo odos nubrozdinimą, dešinės plaštakos poodinę kraujosruvą, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, taip, panaudodamas fizinį smurtą prieš L. G., pasikėsino pagrobti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Core 2“, 60 Eur vertės, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji L. G. pasipriešino papukšdama jam dujų balionėliu į veidą. Kaltinamajam D. J. 2016 m. vasario 17 d. alkotesterio kvitu 01.40 val. buvo nustatytas 2,24 promilės girtumas (b. l. 26), jis pats teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad įvykio aplinkybių neprisimena tiek dėl girtumo, tiek dėl sumušimo. Teismo vertinimu, tai patvirtina, kad D. J. pasikėsino apiplėšti nukentėjusiąją būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo neteisėtiems veiksmams. Įvertinus byloje nustatytas įvykio aplinkybes, kaltinamojo veiksmus prieš nukentėjusiąją, kad jis reikalavo atiduoti telefoną ir trenkė ne mažiau kaip du kartus į ranką, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, būtent tuo metu, kai liudytojas P. K. M. buvo nuėjęs toliau, t. y. likęs vienas su nukentėjusiąja, taip pat jo elgesį po šių veiksmų, kad nukentėjusiajai papurškus dujų jam į veidą ir grįžus P. K. M., jis ėmė bėgti iš įvykio vietos, norėjo pasišalinti, konstatuotina, kad D. J. veikė tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, kad panaudojęs prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, jiems likus dviese, pagrobs nukentėjusiosios telefoną, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tačiau, susidūręs su nukentėjusiosios L. G. pasipriešinimu, šiai papurškus kaltinamajam į veidą dujų balionėliu, savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių. Įvertinus tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad kaltinamojo D. J. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį.

Dėl D. J. skirtinos bausmės

BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys – areštas arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į D. J. nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (pasikėsinta padaryti apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis) nuosavybei), nusikalstamos veikos stadiją – nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nes nukentėjusiajai pasipriešinus, kaltinamasis nebaigė savo nusikalstamos veikos dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (BK 22 straipsnio 1 dalis), tai, kad dėl nusikalstamos veikos sunkių padarinių neatsirado, nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, turtinės žalos nepadaryta, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes kaltinamasis tiesiog negalėjo prisiminti jokių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, juo labiau gailėtis dėl to, ko neprisimena, kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,24 promilės girtumas (b. l. 26) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), į kaltinamojo asmenybę: jauno amžiaus, teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas (b. l. 41-42), kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu – dirbantis UAB „Senukai“, nevedęs, vaikų neturintis (b. l. 38), bylos duomenimis VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 48), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre (b. l. 49) negydytas; į Vilniaus priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas (b. l. 50), pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2016 m. gegužės 2 d. specialisto išvadą Nr. 89TPK-218/2016, nustatyta, kad specialistui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie D. J. lėtinį progresuojantį psichikos sutrikimą ar silpnaprotystę, arba kokią nors laikiną psichikos sutrikimo būsena inkriminuojamos veikos metu; dėl alkopriklausos, gyvenimo būdo ir asmenybės nebrandumo skirti jam teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 52). Teismas, įvertinęs visą tai, kas nurodyta, bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnyje (kad bausmė turi sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą), sprendžia, kad D. J. skirtina laisvės atėmimo bausmė – jos dydį nustatant mažesnį nei pagal BK 180 straipsnio 1 dalies sankciją nustatytas šios bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į D. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jo laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016 m. vasario 17 d. 01.30 val. iki 2016 m. vasario 17 d. 14.45 val. (viena diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (b. l. 34)

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įvertinus D. J. jauną amžių, tai, kad jis šiuo metu dirba, anksčiau teistas, tačiau jam buvo paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, kuri šiai dienai yra atlikta, jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pavojingumą, tai, kad ji nutrūko pasikėsinimo stadijoje, sunkių padarinių dėl D. J. veiksmų neatsirado, bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, D. J. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nustačius vienerių metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą ir tokius įpareigojimus: pradėti dirbti, tęsti darbą ar užsiregistruoti darbo biržoje (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas); neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas); bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas), padėsiančių tiek auklėti kaltinamąjį, tiek užtikrinti, kad jis daugiau nenusikalstų.

Kaltinamajam D. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina (b. l .35).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtos bausmės laiką, realiu jos atlikimo atveju, pagal BK 66 straipsnio 2 dalį įskaityti D. J. laikinojo sulaikymo laiką – nuo 2016 m. vasario 17 d. 01.30 val. iki 2016 m. vasario 17 d. 14.45 val. (viena diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymą D. J. atidėti 1 (vieneriems) metams, nustatant D. J. tokius įpareigojimus: pradėti dirbti, tęsti darbą ar užsiregistruoti darbo biržoje (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas); bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas); neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą D. J. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, kitiems proceso dalyviams nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.