Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-02-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-112-885/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-26
Bylos Nr.
AN2-112-885/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-05029-2019-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Arūnas Bartkus (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-112-885/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05029-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 16.9.6 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria netenkintas V. K. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimas Nr. 10ANR_N-20110-2019 paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto (toliau – Institucija) 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimu V. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2019 m. spalio 14 d., 8.21 val., Vilniuje, Savanorių pr., vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,70 promilių neblaivumo laipsnis, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą. Jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 12 mėnesių.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su nutarimu, V. K. skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. sušvelninti nuobaudą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs V. K. skundą, 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi Institucijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimą paliko nepakeistą ir apelianto skundo netenkino. Apylinkės teismas konstatavo, kad skundžiamu nutarimu V. K. paskirta teisinga nuobauda, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Teismas sprendžia, kad paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniame skunde V. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį pakeisti dalyje dėl administracinio poveikio priemonės ir sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą iki 6 mėnesių.

4.1. Apeliantas mano, kad Vilniaus apylinkės teismo prieššventinę dieną priimta nutartis nėra išsami, nėra pilnai motyvuota, todėl neatitinka ANK 641 straipsnio nuostatos, kad teismas patikrina institucijos priimto nutarimo atitikimą teisėtumo ir pagrįstumo principams. Šioje byloje nutarties teisėtumas abejonių nekelia, tačiau nutarties pagrįstumo ir teisingumo atžvilgiu išlieka neaiškumų.

4.2. Apeliantas nurodo, kad jis kritiškai vertina savo poelgį. Tačiau, kad kitą dieną po alkoholio vartojimo jautėsi gerai, apsvaigimo požymių visiškai nejautė, nesuvokė galimos rizikos, nesielgė tyčia, realaus pavojaus niekam nesukėlė. Supranta, kad galėjo sąžiningai suklysti, manydamas, kad yra blaivus. Be to, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, žala niekam nepadaryta ir atlyginimo klausimas nekeliamas. Anksčiau nebuvo baustas už analogiškus pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi. Eismo įvykių niekada nepatyrė. Turi rimtų sveikatos problemų. Turi šeimą, augina vieną nepilnametį vaiką. Darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, jo užimamos pareigos reikalauja pastovaus dviejų įmonių padalinių vizitavimo, kontrolės bei tikrinimo užtikrinimo. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad jo padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinis ir neturi jokių sistemingumo požymių. Jo pozicija ir parodymai nuo pat nusižengimo padarymo dienos iki tyrimo policijos įstaigoje pabaigos buvo nuoseklūs ir nesikeitė. Sudarė visas sąlygas kuo trumpiausiais terminais pabaigti tyrimą ir priimti nutarimą.

4.3. Atkreipė dėmesį, kad jo skunde Vilniaus miesto apylinkės teismui pagrindiniu motyvu siekiant švelnesnės nuobaudos buvo pateiktos aplinkybės dėl nuo 2011 m. pablogėjusios sveikatos būklės. Prie skundo buvo pridėtas Santaros klinikų išrašas iš jo sveikatos kortelės. Teismo proceso metu taip pat buvo kalbama apie jo patiriamas sveikatos problemas, tačiau teismo nutartyje apie tai nieko nepasisakoma ir jokio vertinimo nepateikta. Paminėjo pirmos instancijos teismui pateiktus pagrindinius savo motyvus, į kuriuos, apelianto manymu, teismas neįsigilino, pateiktas aplinkybes vertino formaliai, paviršutiniškai ir formaliai preziumavo, kad šie argumentai negali būti pagrindu švelninti ne teismo tvarka priimančios institucijos nutarimą: 1. Padarytas nusižengimas buvo pirmas kartas per jo 23 vairavimo metus. Iki tol buvo baustas tik už kelis nežymius KET pažeidimus. Galiojančių nuobaudų neturi. Per savo vairavimo stažą nepatyrė nė vieno eismo įvykio. 2. Pripažindamas nagrinėjamą nusižengimą, policijos paskirtą nuobaudą, baudą 800 Eur sumokėjo ir pavedimo kopiją pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Tuo norėjo patvirtinti savo nusistatymą, kad ateityje tokių situacijų nepasikartos, laikysis KET reikalavimų bei nedarys nusižengimų. 3. Nagrinėjant bylą buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kad jis prisipažino padaręs KET pažeidimą, gailėjosi ir per trumpiausią laiką padėjo jį ištirti. Sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. 4. Pagrindinis jo motyvas sušvelninti paskirtą nuobaudą buvo tas, kad nuo 2011 m. komplikavosi jo sveikatos būklė. Sutriko kairės kojos funkcionalumas, pablogėjo koordinacija. Gydytojų konsiliumas jam konstatavo išsėtinę sklerozę, pasireiškiančia kairės kojos nutirpimu ir koordinacijos sutrikimais. Jam sudėtinga vaikščioti. Nuo to laiko beveik visiškai nevartoja alkoholio, metė rūkyti. Dėl ligos paūmėjimo 2018 m. lapkričio mėnesį buvo hospitalizuotas į neurologijos skyrių. Šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl jo darbingumo lygio nustatymo. 5. Šeimoje auga nepilnametė dukra K. K., kuri mokosi Senvagės gimnazijoje Širvintų gatvėje. Iš Kryžiokų sodų rajono išvykti ir sugrįžti jai tenka tamsiu paros metu. Autobusų stotelė nutolusi nuo namų 2 km. Visi šeimos nariai kasdien patiriame nerimą, kad dukrai nieko blogo neatsitiktų. Tai įvardinti laikinu nepatogumu galėtų tik žmonės neturintys savo vaikų; 6. Nuspėti apie galimą alkoholio likutinį poveikį praėjus 10-12 val. praktiškai nėra galimybės. Esant visiškai normaliai ir gerai savijautai, praėjus tiek laiko, objektyviai įsivertinti įmanoma gal tik naudojantis techninėmis pasitikrinimo priemonėmis; 7. Yra informavęs teismą, kad niekada nebuvo teistas, administracine tvarka baustas už smulkius pažeidimus pažeidimo vietoje, todėl niekada neturėjo problemų policijos įstaigose. Visa tai charakterizuoja jį, kaip lojalų įstatymams pilietį; 8. Yra vienos įmonės savininkas ir kitos įmonės direktorius. Jose įdarbinta 19 žmonių. Asmeniškai juos prižiūri, kontroliuoja, paskirsto užduotis. Šiuo metu vadovavimą iš dalies vykdo nuotoliniu būdu ir iš karto pastebėjo neigiamus įmonių veiklos požymius. Samdomi darbuotojai atsipalaidavo, vėluoja į darbą, neskuba vykdyti iškeltas užduotis. Jo įmonės neturi skolų, laiku sumoka nustatytus mokesčius ir internete apibūdinamos kaip vienos iš pavyzdingiausių šalies įmonių.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Apeliantas prašo jo atžvilgiu taikyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu galiojusios ANK 34 straipsnio 5 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 redakcija) nuostatas ir sumažinti paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 mėnesių. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo remiantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

8. Analizuojant V. K. apeliacinio skundo argumentus atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

9. Tuo tarpu, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje (ANK 34 straipsnio 5 dalies 2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonę skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.

10. Ankščiau aptarto teisinio reguliavimo plotmėje analizuojant nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumą, matyti, kad pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį, už V. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir skiriamas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Analizuojamu atveju V. K. buvo paskirtas minimalus ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Sprendžiant šios administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad V. K. padarė vieną šiukščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Toks apelianto elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Priešingos išvados apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti ir teigiama V. K. charakteristika, kadangi, būdamas brandi asmenybė, turėdamas šeimą ir būdamas už ją atsakingas, ką V. K. itin akcentuoja savo apeliaciniame skunde, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio (vairavimo apsvaigus nuo alkoholio) pasekmių, todėl šioje situacijoje vien teigiama jo charakteristika ir jo šeimos interesai nesudaro pakankamo pagrindo jam paskirtos administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimui.

11. V. K. itin apeliuoja savo sunkia sveikata, tačiau iš skundo teismui bei medicinos dokumentų išrašo matyti bei paties paaiškinimų pirmosios instancijos teisme, jog dėl sveikatos problemų buvo skiriami vartoti stiprūs vaistai, o alkoholinių gėrimų vartojimas niekaip nesuderinamas su prasta sveikata, todėl jis, sąmoningai pabloginęs savo padėtį, negali remtis prasta sveikata. Pažymėtina, jog V. K. vaikšto be specialių priemonių (lazdos, ramentų, vaikštynės ir kt.) pagalbos, todėl vien aplinkybė, kad jam yra diagnozuota išsėtinė sklerozė, pasireiškianti kairės kojos nutirpimu ir koordinacijos sutrikimais, sudėtinga vaikščioti, nėra pakankama konstatavimui, jog pažeidėjo judėjimas be transporto priemonės vairavimo bus itin komplikuotas. Tuo atveju, jei jam staiga pablogėtų sveikata ir tektų vykti į ligoninę, jis turėtų teisę ir privalėtų kviesti greitąją medicinos pagalbą, o ne pats vairuoti transporto priemonę. Aukštesniojo teismo vertinimu, V. K. ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga dėl turimų sveikatos problemų, taip pat dukros vežiojimui į gimnaziją, suprato, jog teisė vairuoti padeda pasirūpinti tiek savimi, tiek savo šeima, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo.

12. Priešingai nei skunde nurodo apeliantas, apylinkės teismas tinkamai įvertino V. K. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą ir visiškai teisingai nurodė, kad jis padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,7 promilių neblaivumas, t. y. beveik du kartus viršijantis leistiną minimalią neblaivumo ribą (0,40 promilės). Nors skunde apylinkės teismui apeliantas plačiai išdėstė nusižengimo padarymo aplinkybes: alkoholį jis vartojo vakare, o automobilį vairavo ryte, sėdo už vairo manydamas, kad yra blaivus, todėl nusižengimas padarytas daugiau dėl atsitiktinumo ir suklydimo, tinkamai neįvertinus savo būklės, nei dėl tyčios, daugiau jokių kitų KET jis nepažeidė, realaus pavojaus niekam nesukėlė, tačiau iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad visos minėtos aplinkybės buvo pakankamai išanalizuotos, pateiktas jų vertinimas bei padaryta esminė ir, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pagrįsta išvada, kad paminėtos aplinkybės nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo. Vien pats faktas, kad apeliantas sėdo už vairo būdamas neblaivus, neįsitikinęs savo būsena, įvertinus dar ir nustatytą neblaivumo laipsnį (0,7 promilės), kuris, kaip minėta, beveik du kartus viršijo leistiną ribą, patvirtina ne tik tai, kad nusižengimas padarytas tyčia, bet rodo ir pažeidėjo itin neatsakingą ir lengvabūdišką požiūrį į vairavimą bei aplinkinius. Pažymėtina, kad V. K. skunde nurodomos aplinkybės, jog kitų KET reikalavimų jis laikėsi, esminės reikšmės vertinant aptariamą nusižengimą neturi, nes jei jis būtų nesilaikęs kitų KET reikalavimų, atitinkamai už tai, esant įstatymuose nustatytiems pagrindams, jam kiltų papildomos teisinės pasekmės.

13. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad paskirtos baudos sumokėjimas taip pat negali būti laikomas išimtine aplinkybe, nes už padarytą teisės pažeidimą paskirtą baudą asmuo privalo sumokėti ir tai nėra pažeidėjo pasirinkimo laisvė.

14. Atmetant apelianto apeliacinį skundą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, sankcijoje už šį nusižengimą nustatydamas ne tik baudą, bet ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, įstatymo leidėjas neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Todėl, vien tai, kad V. K. minėto pažeidimo padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, nesuteikia pagrindo švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę. Ši aplinkybė buvo įvertinta skiriant jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui, todėl dar labiau švelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį tais pačiais motyvais, nėra jokio teisinio pagrindo.

15. Nors apeliaciniame skunde V. K. nurodo, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino jo asmenybės, tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu, V. K. skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi dvi įmones, dirba, turi šeimą, kurioje auga nepilnametė dukra, o teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga susisiekimui, nes gyvena užmiestyje – nelaikytinos ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę ir nesudaro pagrindo jam sutrumpinti šios teisės atėmimo terminą.

16. Priešingos išvados, aukštesnės instancijos teismui neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina šeimos susisiekimui, darbe užimamoms pareigoms vykdyti, kurios reikalauja pastovaus dviejų įmonių padalinių vizitavimo, kontrolės bei tikrinimo užtikrinimo, yra sergantis. Šias aplinkybes, kaip pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu bei rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir V. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad būdamas socialiai atsakingas už savo šeimą, vaiką ir jų gerovę, kurių gyvenimiškus nepatogumus, atsirasiančius dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo kaip itin reikšmingą aplinkybę dėl administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimo apeliantas nurodo savo apeliaciniame skunde, V. K. privalėjo pats skrupulingai įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis.

17. Aptartų duomenų pagrindu daroma pagrįsta išvada, kad V. K. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu V. K. būtų galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

18. Įvertinus aptartas teisines ir faktines aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas V. K. skundą išnagrinėjo laikydamasis ANK įtvirtintų reikalavimų, pasisakė dėl visų esminių skundo argumentų, išdėstė aiškius skundo atmetimo motyvus. Nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją keisti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir V. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Bartkus