- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-10
- Bylos Nr.
- I-1506-257/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00262-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.
Pareiškėjas R. K. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (152 b. l.). Pareiškėjas rašytiniu prašymu prašo (154–155 b. l.) bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Skunde (2–4 b. l.) pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo laikomas nuo 2013 metų iki 2015 metų perpildytose kamerose su dar 7 ar 8 asmenimis. Kamerose yra stalas su suolu, prie kurio tilpdavo 4 asmenys, tačiau nebuvo spintelės maistui sudėti, todėl nusipirktą parduotuvėje maistą laikydavo ant žemės antisanitarinėmis sąlygomis. Kamerose buvo dviejų aukštų gultai ir būdavo vieno asmens veidas, o kito kojos, vieni knarkė, kiti negalėdavo užmigti, sanitariniame mazge nebuvo unitazo, atskiros vėdinimo sistemos, veidrodžio. Sanitarinis mazgas neatitvertas, todėl gamtinius reikalus atlikdavo stebint kitiems asmenims. Į kameras visiškai nepatenka natūrali dienos šviesa, todėl neįmanoma dirbti, skaityti, rašyti. Dirbtinė dieninė ir naktinė apšvieta neatitinka higienos normos. Vieną kartą per savaitę buvo vedami į dušą visi kameroje esantys asmenys. Dušai nevėdinami, po vienu purkštuvu turi maudytis 2–3 asmenys. Dušo patalpos murzinos. Patalynė (čiužinys, antklodė, pagalvė) išduodama murzina. Kamerų langai neplaunami, nedaug atsidarydavo, todėl kamerose buvo didelė drėgmė, rankšluosčiai pūdavo. Nebuvo jokio užimtumo, suimtieji buvo vedami vienai valandai apsivaikščioti į kiemelius, kurių dydis nuo 17 iki 23 m². Būnant kiemelyje 9 asmenims, neįmanoma pasimankštinti. Artimieji negalėdavo perduoti naminio maisto, nes atsakovo duodamas maistas nebuvo kokybiškas ir kaloringas. Dėl tokių kalinimo sąlygų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, nepatogumus, buvo sužalota jo sveikata. Prašo jo skundą patenkinti ir priteisti jam iš atsakovo 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsikirtime į skundą (154–155 b. l.) pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepime nurodyti duomenys yra abstraktūs, neobjektyvūs. Papildomai nurodė, kad rūkantys asmenys laikomi su nerūkančiais.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (150 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (138–147 b. l.) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Dėl pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygų
Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 m² (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².
Pažymi, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl preziumuojama, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.
Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2016-02-03 pažymos Nr. 60/09-4290 „Dėl R. K.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2013-03-20 iki 2015-05-21. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose: Nr. 7 su 3–8 asmenimis ir vienam iš jų teko nuo 7,33 iki 2,75 m², Nr. 62 su 3–8 asmenimis ir vienam iš jų teko nuo 5,67 iki 2,13 m², Nr. 44 su 2–6 asmenimis ir vienam iš jų teko nuo 8,96 iki 2,99 m², Nr. 14 su 3–7 asmenimis ir vienam iš jų teko nuo 6,52 iki 2,79 m², Nr. 82 su 4–8 asmenimis ir vienam iš jų teko nuo 5,72 iki 2,86 m², Nr. 15 su 5–7 asmenimis ir vienam iš jų teko nuo 3,77 iki 2,69 m², Nr. 48 su 4–5 asmenimis ir vienam iš jų teko nuo 4,7 iki 3,76 m², Nr. 102 su 4 asmenimis ir vienam iš jų teko 4,16 m², Nr. 65 su 2–8 asmenimis ir vienam iš jų teko nuo 11,3 iki 2,83 m², Nr. 64 su 2–6 asmenimis ir vienam iš jų teko nuo 11,2 iki 3,72 m².
Atsakovas atkreipė dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifiką: toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje). Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012, ši aplinkybė (kintantis asmenų skaičius kameroje) turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų išvykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui per parą, plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytą iki viršijančio normą.
Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje metu, taip pat laisvalaikio užimtumo metu (kalinamieji kiekvieną dieną turi galimybę eiti sportuoti į sporto salę, žaisti stalo tenisą, žaisti krepšinį ir t.t.) asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.
Pabrėžia, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų būti skirtas kalinamajam pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – Konvencija). Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Minėtoje Valašinas prieš Lietuvą byloje EŽTT, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė (LVAT 2014 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-63/2014).
Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos normos reikalavimams
Kamera Nr. 82 Šiaulių visuomenės sveikatos centro buvo patikrinta 2015-03-04 (išvados surašytos 2015-03-13 patikrinimo akte Nr. EP-84). Oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitinka nustatytas higienos normas. Kameroje pelėsio nėra, nuo lubų nebyra.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose langai yra skaidraus stiklo, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma (t.y. neįmanoma padidinti natūralios apšvietos gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatūrą). Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2013-06-26 atliko periodinį patikrinimą (išvados surašytos 2013-07-09 patikrinimo akte Nr. EP-224), nurodė, jog gyvenamosios patalpos (kameros) vėdinamos per langus. Tas pats konstatuota ir 2014-10-03 patikrinimo akte Nr. EP-406.
Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma (t.y. kadangi nėra galimybės padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį). Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl vėdinimo.
Kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų, ir pan. Visiškai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontą.
Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2016-02-04 pažymos Nr. 62/08-91, Šiaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176, reikalavimais. Pažymoje taip pat nurodytas ir kamerose esantis inventorius. Tai yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai); šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Pažymoje taip pat nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengtas dirbtinis apšvietimas vadovaujantis higienos normos reikalavimais. Kiekvienoje kameroje, atsižvelgiant į jų plotą, yra du šviestuvai, kuriuose įstatytos dvi–keturios dienos šviesos lempos ir dirbtinė naktinė šviesa. Pažymėtina, kad Šiaulių tardymo izoliatorius susiduria su ypač didele problema: suimtieji (nuteistieji) nuolat gadina ir laužo elektros instaliaciją, rozetes, šviestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus. Todėl, nors elektros instaliacijos ir apšvietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tačiau tai neturi ilgalaikio efekto.
Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktą, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nėra. Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, be to, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Atsakovas tinkamai įgyvendina minėtus teisės aktų reikalavimus, nes toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas ginčui aktualiais laikotarpiais nesikreipė į įstaigos administraciją dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nesudaromos sąlygos pasirūpinti švara ir tvarka gyvenamojoje patalpoje ar sanitariniame mazge.
Be to, nors pareiškėjas tvirtina, kad jis buvo kalinamas antisanitarinėmis sąlygomis, šių teiginių jis niekaip nedetalizuoja. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014).
Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.
Dėl įstaigoje laikomų asmenų pasivaikščiojimų
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ suimtiesiems ir nuteistiesiems įstaigoje nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 21 punktas nustato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punktas reglamentuoja, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu.
Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv.m iki 22,44 kv.m. Pažymėtina, kad nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei higienos norma HN 76:2010 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji.
2014-10-03 patikrinimo akte Nr. EP-406 užfiksuota, kad pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, yra šiukšliadėžės.
Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų, o priešingai, iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai veikė pagal galiojančius teisės aktus, todėl pareiškėjo argumentai dėl per trumpos pasivaikščiojimo gryname ore trukmės yra nepagrįsti.
Dėl pareiškėjo aprūpinimo patalyne ir patalynės atitikimo higienos normos reikalavimams
Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, suėmimą vykdančias įstaigas, suėmimo vykdymo tvarką ir sąlygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį nustato pastarasis įstatymas. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Vadovaujantis to paties teisės akto 44 straipsnio 2 dalimi, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 punktas nustato: laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas [4.20].
Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2013 m. liepos 1 d. pasirašė įsakymą Nr. 1/01-154 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus daiktų sandėlio darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriame numatyta patalynės, aprangos ir asmens higienos priemonių išdavimo suimtiesiems ir nutiestiesiems išdavimo tvarka. Minėtos tvarkos 4 punkte nurodyta, kad suimtieji ir nuteistieji, priimti į Šiaulių tardymo izoliatorių, nemokami aprūpinami patalyne, rankšluosčiais, apranga, indais ir asmens higienos priemonėmis vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintomis normomis, kurių 1.2 punktu patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. Šiose patvirtintose normose numatyta asmens aprūpinimo higienos priemonėmis tvarka ir normos. Šiaulių tardymo izoliatoriaus daiktų sandėlio darbo tvarkos organizavimo tvarkos aprašo 9, 10 ir 11 punktai reglamentuoja, kad suimtasis (nuteistasis), pageidaujantis gauti aprangą bei asmens higienos priemones, rašo prašymą įstaigos direktoriui ir įteikia jį Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui. Būrio viršininkas prašymą užregistruoja ir įteikia įstaigos direktoriui, jo nesant – jį pavaduojančiam asmeniui arba įgaliotam asmeniui. Direktoriui priėmus sprendimą dėl aprangos ir asmens higienos priemonių skyrimo, prašymas perduodamas Ūkio skyriaus komendantui, kuris vizuoja ir įteikia prašymą sandėlio darbuotojui. Ūkio skyriaus sandėlininkas pagal vizuotus suimtųjų ir nuteistųjų prašymus išduoda aprangą ir higienos priemones, apie tai pažymi Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninėje sąskaitoje.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 66 punktas numato, kad lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Įstaigoje laikomiems asmenims išduodama patalynė pagaminta iš margintos medvilnės – audinio, tinkamo skalbti ir/ar dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, t. y. skalbti įstaigoje naudojamomis profesionaliomis skalbimo priemonėmis. Minkštojo inventoriaus dezinfekavimo reikalavimų įgyvendinimas buvo tikrinamas 2013-06-26 (išvados surašytos 2013-07-09 patikrinimo akte Nr. EP-224). Patikrinimo metu pažeidimų taip pat nenustatyta.
Informavo, kad 2014-10-01 patikrinimo akte Nr. EP-400 užfiksuota, kad minkšto inventoriaus nukenksminimui sąlygos yra (veikia 2 dezinfekavimo kameros, kuriose 110 C temperatūra išlaikoma 50 min.). Dezinfekuojamų daiktų ir minkšto inventoriaus registracijos žurnalas nustatyta tvarka vedamas. Daiktų sandėlyje laikomas minkštasis inventorius tikrinimo metu buvo švarus, nesuplyšęs, patalpoje blogo kvapo nesijautė. Kas mėnesį įstaigos nustatyta tvarka vertinama minkštojo inventoriaus kokybė, netinkamas naudoti inventorius nurašomas. Dezinfekuoti čiužiniai, antklodės, pagalvės išduodami atvykus, keičiami pagal poreikį. Kartą per savaitę sudaroma galimybė keisti lovos skalbinius arba perduoti skalbti asmeninę patalynę bei apatinius rūbus.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015-04-22 patikrinimo akte NR. EP-153 užfiksuota, kad Daiktų sandėlyje laikomi (išduodami) čiužiniai buvo švarūs, nesuplyšę. Minkštasis inventorius, kurio negalima skalbti (čiužiniai), nukenksminamas dezinfekavimo kameroje (vedamas dezinfekuojamų daiktų ir minkšto inventoriaus registracijos žurnalas). Suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims sudarytos sąlygos apatinius drabužius skalbtis ir džiovinti įstaigoje veikiančioje skalbykloje (vykdoma registracija), o viršutinius drabužius skalbti ir valyti yra galimybė viešojoje skalbykloje (sudaryta sutartis su skalbykla).
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja su aplinkybe, jog jam išduodavo higienos normų neatitinkančią patalynę. Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose nurodyta aprūpinimo būtinosiomis higienos priemonėmis tvarka. Pareiškėjas neginčija to fakto, kad jam nebūdavo duodama patalynė, jis tik skundžiasi jos neatitikimu higienos normos reikalavimams. Pareiškėjo aprūpinimas patalyne visuomet fiksuojamas jo Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninėje sąskaitoje, iš kurios matyt, kad R. K. aprūpinimas patalyne jam būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo vykdomas vadovaujantis teisės aktais.
Dėl higienos normų reikalavimų dušuose
Pareiškėjas skundžiasi, kad dušuose nesilaikoma higienos reikalavimų: dušų patalpos purvinos, nedezinfekuojamos, sklinda blogas kvapas.
Higienos normos 39 punktas nustato higienos reikalavimus prausimosi patalpoms. Dušinės, prausyklos patalpų sienos, grindys ir kiti paviršiai turi būti lygūs, be plyšių, lengvai valomi, atsparūs naudojamiems valikliams ir dezinfekcijos priemonėms. Daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi išplaunami, išvalomi valikliais, turinčiais dezinfekantų; kiekvienas asmuo turi turėti individualias plaušines ar kempines, rankšluosčius ir muilą. Dušinės, prausyklos patalpų grindys turi būti neslidžios, turi turėti nuolydį į vandens nutekėjimo kanalus, angas. Dušinės, prausyklos patalpos valomos kasdien naudojant valiklius, turinčius dezinfekantų; pagrindinis valymas atliekamas vieną kartą per mėnesį, jo metu valikliais, turinčiais dezinfekantų, nuvalomi langai, sienos, lubos, patalpos išdžiovinamos, išvėdinamos; patalpose ant paviršių neturi būti pelėsių.
Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius. Daugkartinio naudojimo reikmenys dušuose nenaudojami. Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus patalpų valymo-dezinfekcijos planą, dušai turi būti plaunami kasdien ir po kiekvieno prausimosi.
Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2014-02-12 patikrinimo akte Nr. EP-27, atlikęs operatyviąją kontrolę Šiaulių tardymo izoliatoriuose esančių prausimosi patalpų, įvertino pirties patalpas ir nustatė, kad yra 2 pirties patalpos po 8 dušus, kurie įrengti prie lubų, lubose ventiliacijos grotelės vietomis aprūdijusios, kelios sienų plytelės įskilusios. Patikrinimo metu pirties grindys buvo švarios, dušų valymui ir dezinfekcijai naudojamas dezinfekcinis tirpalas Microbac forte 2 %, dušo ir jo prieigų kasdieninio ir generalinio valymo kontrolės žurnalas yra, registracija atliekama.
Taip pat pažymėtina, kad nors Šiaulių visuomenės sveikatos centras konstatavo, kad ventiliacija neveikianti, tačiau nurodė, kad ventiliacijos sistemos įrengimas, dušo kabinų įrengimas, vandentiekio vamzdynų sistemos keitimas nevertintini, nes veikiančios laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Dėl maisto raciono ir energetinio vertingumo
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 7 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal Fiziologinės mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, maisto energetinės vertės norma asmeniui per parą yra 2298 kcal. Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015-03-13 patikrinimo akte Nr. EP-84 užfiksuota, kad 2014-12-22 Nacionalinės visuomenės sveikatos centro laboratorijos Šiaulių skyriuje atlikti paros raciono (pusryčių, pietų, vakarienės davinio) tyrimai. Nustatyta, kad bendra paros davinio energetinė vertė – 2474, 7 kcal., baltymų kiekis – 80,9 g, riebalų kiekis – 82,9 g, angliavandenių kiekis – 343,4 g, kas atitiko reglamentuojamas fiziologines mitybos normas nedirbantiems vyrams.
2014-01-23 patikrinimo akte Nr. EP-8 pažymėta, kad kamerose laikomiems nuteistiesiems maistas į kameras pristatomas termosuose. Maistas tiekiamas iš įmonės „Pontem“. Patiekalai gaminami pagal parengtą valgiaraštį, patvirtintą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. balandžio 29 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-138 “Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietos“.
Atsakovas pažymi, kad vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsniu bei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, XV skyriumi, suimtieji turi galimybę maisto produktų ir būtiniausių jiems reikmenų įsigyti parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per 10 dienų, tačiau teisės aktuose nėra numatyta galimybė asmenims, esantiems tardymo izoliatoriuose, maisto produktų gauti iš laisvės.
Dėl įstaigoje laikomų asmenų užimtumo organizavimo
Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnis reglamentuoja, kad socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindinės užimtumo formos yra šios: 1) socialinis ir teisinis švietimas; 2) suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas; 3) pagalba sprendžiant suimtųjų problemas; 4) kultūros, sporto ir kiti renginiai.
Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei Socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose kreipiasi į būrio viršininką, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.
Atsakovas pateikia Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2011-03-31 įsakymą Nr. 1/01-88 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programos patvirtinimo“. Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose kreipiasi į būrio viršininką, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.
Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus bibliotekoje, 2014-12-31 duomenimis, buvo 14 768 knygos, iš kurių 10 318 – grožinės literatūros. Taip pat kiekvienais metais stengiamasi įsigyti kuo daugiau naujų knygų – 2014 m. tokių buvo 177. Taip pat knygų gaunama paramos ar labdaros būdu. Kiekvieną dieną laikomi suimtieji ir nuteistieji turi galimybę pasinaudoti bibliotekos paslaugomis.
Pareiškėjo skundo argumentai dėl užimtumo neorganizavimo jam buvus įstaigoje, nepagrįsti. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjo kalinimo laikotarpiu vyko nemažai renginių, galimybės juose dalyvauti yra sudarytos kiekvienam kalinamajam. Pažymėjo, kad organizuojamose sporto varžybose dalyvauja suimtieji ir nuteistieji, kurie patys kreipiasi į būrio viršininką ir išreiškia norą jose dalyvauti. Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016-02-02 pažymos Nr. 61/04-243, pareiškėjas R. K. jo kalinimo laikotarpiu dalyvavo įvairiuose renginiuose, eidavo sportuoti.
Be to, atsakovas, pažymi, kad suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys.
Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. v. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). Atsakovas taip pat prašo teismo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kas aukščiau išdėstyta, bei, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.
Atsiliepimo į skundą papildyme (60–61 b. l.) atsakovo atstovas nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat nurodė, kad Tabako kontrolės įstatymo 3 straipsnis nustato, kad vienas iš valstybės tabako kontrolės politikos principų yra ginti žmogaus teises į aplinką be tabako dūmų, o 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos higienos normos Nr. HN76-2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru (14 p.). Iki šios higienos normos įsigaliojimo draudimai, susiję su rūkymu laisvės atėmimo vietose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, įtvirtinti nebuvo.
Nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimą, nereglamentuoja, kad nerūkantys asmenys turi būti izoliuotai laikomi nuo rūkančių asmenų. Įstaigoje nėra priimta teisės aktų, susijusių su Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto įgyvendinimu. Nuo 2010 metų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, įgyvendinant Tabako kontrolės įstatymo ir higienos normos HN76:2010 nuostatas, taikoma praktika, kuomet į įstaigą atvykę asmenys jų pageidavimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras ? rūkančiųjų ir nerūkančiųjų. Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsakingi pareigūnai išsiaiškina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamąją vietą klausimą. Skundą teismui pareiškėjas pateikė tik 2016 m. sausio mėnesį (jame aplinkybės, susijusios su rūkymu, nebuvo paminėtos), o patikslintą skundą padavė tik 2016-02-26.
Įstaiga teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjo teisių nepažeidė, nes pareiškėjas buvo laikomas įstaigoje nesant jokių pareiškėjo pretenzijų dėl galiojančių Tabako kontrolės įstatymo nuostatų įgyvendinimo. Įstaiga negali būti laikoma atsakinga, jei laikomi asmenys sąmoningai nuslepia, manipuliuoja ar teikia melagingą informaciją apie savo žalingus įpročius ir dėl to yra laikomi rūkančiųjų/nerūkančiųjų gyvenamosiose patalpose. Be to, atsakovas atkreipia dėmesį į teismų praktiką, anot kurios, tuo atveju, kai pareiškėjas į administraciją su prašymu ar skundu dėl to, kad kameroje rūkoma, raštu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dėl ko, laikydama pareiškėją kartu su šiose patalpose rūkančiais nuteistaisiais, būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013). Tokia teismų pozicija minėto teisinio reglamentavimo atžvilgiu taip pat rodo, jog gintinos galimai pažeistos nerūkančiųjų teisės, o ne rūkančiųjų pretenzijos. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose įtvirtintas nerūkančiųjų teisių į sveiką aplinką užtikrinimas, o ne rūkančiųjų interesai, pareiškėjo abstraktūs ir neįrodyti argumentai dėl rūkančiųjų laikymo su nerūkančiaisiais nelaikytini neturtinę žalą galėjusiomis sukelti aplinkybėmis. Pareiškėjo saugomos įstatymų teisės ir teisėti lūkesčiai, susiję su rūkymu, nebuvo pažeisti, todėl atsakovo veikimas nelaikytinas turinčiu neteisėtumo požymių.
Pareiškėjo R. K. skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².
Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų
Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2016-02-03 pažyma Nr. 60/09-4290 „Dėl R. K.“ (34–45 b. l.), iš kurios matyti, kad pareiškėjas periodiškai Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2013-03-20 iki 2015-05-21 (493 dienas). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 230 dienų nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos, 222 dienas buvo laikomas, kai pareiškėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma ir 41 dieną kalinimo kameros plotas svyravo tarp leistino ir galimai mažesnio nei nustatyta norma, todėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m² kameros ploto, t. y. atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Vertindamas pareiškėjui tenkantį asmeninės erdvės plotą, teismas atsižvelgia į plotą, skirtą kameros baldams ir kitiems įrenginiams. Kai kamerų plotai yra užstatyti suimtųjų lovomis, jose įrengti tualetai, kriauklės, pastatytas stalas, spintelė daiktams susidėti, tai suimtiesiems tenkantis plotas buvo itin mažas, suimtieji beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje jie galėtų judėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124, kuriame nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m² gyvenamojo ploto, yra viešai paskelbtas teisės aktas ir būtent jis konkrečiai reglamentuoja aktualų teisinį reguliavimą.
Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas
Pareiškėjas skunde nurodo, jog į kameras visiškai nepatenka natūrali dienos šviesa, todėl neįmanoma dirbti, skaityti, rašyti, o dirbtinė dieninė ir naktinė apšvieta neatitinka higienos normos. Kamerų langai neplaunami, nedaug atsidarydavo, todėl kamerose buvo didelė drėgmė, rankšluosčiai pūdavo.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. EP-84 (61–65, 121–125 b. l., patikrinimas atliktas 2015 m. kovo 4 d.) nurodyta, kad buvo patikrinta kamera Nr. 82, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2014-05-16 iki 2014-06-25, nuo 2015-03-05 iki 2015-04-01, nuo 2015-04-14 iki 2015-04-28. Nustatyta, kad oro temperatūra kameroje, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta atitiko nustatytus higienos normų reikalavimus. Kameroje Nr. 82 pelėsio nėra, nuo lubų nebyra.
Taip pat patikrinimo akte konstatuota, kad ventiliacinės sistemos įrengimas ir su juo susijęs oro judėjimo greitis, langų dydis ir nuo to priklausantis natūralus apšvietimas, jų įrengimo aukštis nevertinti, nes reikalavimai, susiję su pastato rekonstrukcijos darbais, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms netaikomi (HN 76:2010 1 skyrius 2 punktas). Aprūpinimas stalais ir kėdėmis nevertintas, nes baldų kiekio kamerose HN 76:2010 nereglamentuoja. Oro judėjimo greitis nematuotas, nes Šiaulių tardymo izoliatoriuje nėra įrengtos ventiliacinės sistemos.
Šiaulių tardymo izoliatoriuje režiminio korpuso patalpose bei teritorijoje graužikų ir buitinių kenkėjų kontrolė vykdoma, tam skirtų priemonių (mechaninių ir cheminių) turi. Gyvenamosiose kamerose dezinsekcija ir deratizacija atliekama suimtųjų asmenų prašymu, pagal nustatytą vidaus tvarką.
Šiaulių tardymo izoliatoriuje maitinimas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose“. 2014-12-22 Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriuje atlikti paros raciono (pusryčių, pietų, vakarienės davinio) tyrimai. Nustatyta, kad bendra paros davinio energetinė vertė atitiko reglamentuojamas fiziologines mitybos normas nedirbantiems vyrams.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. vasario 12 d. patikrinimo akte Nr. EP-27 (patikrinimas atliktas 2014 m. vasario 3 d., 70–77 b. l.) nurodyta, kad ventiliacijos įrengimas nevertintas, nes veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. HN 76:2010 reglamentuoja, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Natūralaus apšvietimo koeficientas, ventiliacijos efektyvumas režiminio korpuso apgyvendinimo kamerose, ventiliacijos sistemos įrengimas, dušo kabinų įrengimas, vandentiekio vamzdynų sistemos keitimas nevertinti, nes veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su patalpų rekonstrukcijos darbais.
Ventiliacijos sistemos įrengimas, dušo kabinų įrengimas, vandentiekio vamzdynų sistemos keitimas nevertinti, nes veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su patalpų rekonstrukcijos darbais.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. sausio 17 d. patikrinimo akte Nr. EP-3 (patikrinimas atliktas 2013 m. sausio 14 d., 78–83 b. l.) konstatuota, kad nesant galimybių rekonstruoti pastatą natūralus apšvietimas bei oro judėjimo greitis nevertintas.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 9 d. patikrinimo akte Nr. EP-224 (patikrinimas atliktas 2013 m. birželio 26 d., 84–91 b. l.) konstatuota, kad priėmimo-paskirstymo skyriuje laikino sulaikymo kamerose visų kamerų patalpos, sanitariniai įrenginiai išvalyti, priėmimo-paskirstymo patalpoje (švarinimo patalpoje) natūralaus apšvietimo nėra, patalpa įrengta rūsio patalpoje. Ją valo ūkio būrio tvarkinys. Patalpų ir plastmasinių indų (į kuriuos kratos metu dedami suimtųjų daiktai) valymui dezinfekcinių medžiagų tvarkinys nenaudoja. Kilimėlių, kratos indų dezinfekavimą atlieka dezinfektorė. Valymo inventorius laikomas atskiroje patalpoje. Priėmimo-paskirstymo skyriuje yra kratų atlikimo, švarinimo patalpa, kurioje yra 3 persirengimo kabinos, kabinos tvarkingos, išvalytos.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. EP-406 (patikrinimas atliktas 2014 m. rugsėjo 25 d., 102–105 b. l.) konstatuota, kad geriamasis vanduo tiekiamas.
Ilgalaikių pasimatymų patalpa švari, vėdinama per langą, patalynė, rankšluosčiai naudojami asmeniniai: šiltas ir šaltas vanduo tiekiamas, valymo inventorius, priemonės yra. Trumpalaikių pasimatymų patalpa švari. Šiukšliadėžės yra. Išvykstančiųjų apžiūros patalpos tvarkingos. Įstaigos teritorija tvarkinga.
Kamerų paprastasis remontas atliekamas esant galimybėms. Tikrinimo metu buvo remontuojamos kameros Nr. 21, 22, 98.
Gyvenamosios patalpos (kameros) vėdinamos per langus. Gyvenamąsias patalpas valosi patys suimtieji; valymo inventorius ir kalcinuota soda išduodama asmenims paprašius. Tikrinimo metu išduodamas valymo inventorius buvo geros kokybės (šepečiai, skudurai, dubenys). Atliekas, nešvarius skalbinius iš kamerų surenka ir švarius išdalina nuteistieji, dirbantys ūkio aptarnavimo būryje.
Kirpykloje rankų higienos priemonių (skystas muilas, dezinfekcijos priemonė „Sterillium“ dozatoriuose), vienkartinių rankšluosčių, atliekų surinkimo talpykla yra. Naudojami vienkartiniai apdangalai, popierinės juostelės bei servetėlės. Kirpykloje ir skalbykloje dirba ūkio aptarnavimo būrio nuteistieji, kurių sveikata patikrinta Sveikatos priežiūros tarnyboje, įgiję pirmosios pagalbos teikimo žinių.
Įrengta sporto salė su treniruokliais, sporto įranga techniškai tvarkinga. Sienos, lubos padengtos lygia danga (dažytos), grindys neslidžios, išklotos guminėmis plytelėmis.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 1 d. patikrinimo akte Nr. EP-400 (107–109 b.l., patikrinimas atliktas 2014 m. rugsėjo 25 d.) nurodyta, kad kiti faktai (dėl gaunamų per dieną kalorijų kiekio, ventiliacijos efektyvumo, natūralios ir dirbtinės apšvietos, asbesto kiekio konstrukcijose, naudojamų telefonų ryšio priemonių) nebuvo nagrinėti, nes nenurodyti konkretūs faktai arba HN 76:2010 normų reikalavimai netaikomi jau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 22 d. patikrinimo akte NR. EP-153 (patikrinimas atliktas 2015 m. balandžio 20 d., 110–113 b. l.) nurodyta, kad valymo inventorius švarus, tvarkingai laikomas tam skirtoje patalpoje, asmenims į kameras išduodamas nustatyta tvarka.
Maitinimui naudojami metaliniai indai. HN 76:2010 nereglamentuoja, kokius indus turi naudoti suimtieji ir nuteistieji. Suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims sudarytos sąlygos apatinius drabužius skalbti ir džiovinti įstaigoje veikiančioje skalbykloje (vykdoma registracija), o viršutinius drabužius skalbti ir valyti yra galimybė viešojoje skalbykloje (sudaryta sutartis su skalbykla).
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. sausio 23 d. patikrinimo akte Nr. EP-8 (patikrinimas atliktas 2014 m. sausio 14 d., 114–120 b. l.) konstatuota, kad lovų nusidėvėjimas apgyvendinimo kamerose nevertintas, nes to nereglamentuoja HN 76:2010.
Patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad natūralaus apšvietimo koeficientas nevertintas, nes tai susiję su pastato rekonstrukcijos darbais. Pastato konstrukcija, joje esančios medžiagos nevertintos, nes to nereglamentuoja HN 76:2010.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2016 m. vasario 4 d. pažymoje Nr.62/08-91 „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje” (57–60 b.l.) nurodoma, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatų kompleksas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma, t.y. neįmanoma padidinti natūralios apšvietos, įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimo 39 punkte nustatyta, kad tinkamas laisvės atėmimo vietų apšvietimas, galimybė gauti natūralios šviesos ir oro – svarbūs teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo aspektai. Higienos normos HN 76:2010 24 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo įstaigų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Tuo metu gyvenamosios kalinimo patalpos apšvietimo reikalavimus nustato higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktai. Pagal šiuose punktuose įtvirtintas nuostatas, gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Tuo metu gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. 40 punkte numatyta, kad administracinių teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad higienos normų, susijusių su tinkamu kalinimo patalpos vėdinimu ir apšvietimu, pažeidimai gali būti veiksniai, prisidedantys prie kalinimo sąlygų bloginimo. Paprastai šis aspektas vertinamas kitų kalinimo sąlygų kontekste.
Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, būtų buvę nustatyti aukščiau minimi esminiai HN 76:2010 pažeidimai Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu, nėra.
Dėl rūkančių asmenų kamerose
Pareiškėjas atsikirtime į skundą (154–155 b. l.) nurodė, kad rūkantys asmenys laikomi su nerūkančiais.
Nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojusios Lietuvos higienos normos HN 73:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. sausio 17 d. patikrinimo akte Nr. EP-3 (patikrinimas atliktas 2013 m. sausio 14 d., 78–83 b. l.) konstatuota, kad laisvės atėmimo įstaigoje suimtieji, prieš paskirstant į apgyvendinimo kameras, pildo Prašymus apie paskyrimą į kamerą, kurioje laikomi rūkantys ar nerūkantys asmenys. Išvežant suimtuosius visi asmens dokumentai (taip pat ir Prašymai dėl paskyrimo į kamerą, kurioje yra laikomi nerūkantys asmenys) išvežami kartu ir duomenų apie užpildytą prašymą patalpinti rūkančiųjų ar nerūkančiųjų patalpoje nėra.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 9 d. patikrinimo akte Nr. EP-224 (patikrinimas atliktas 2013 m. birželio 26 d., 84–91 b. l.) konstatuota, kad rūkantys ir nerūkantys asmenys apgyvendinami atskirose režiminio korpuso apgyvendinimo kamerose pagal užpildytus prašymus, kuriuos suimtieji pildo atvežus juos į laisvės atėmimo vietą.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. EP-406 (patikrinimas atliktas 2014 m. rugsėjo 25 d., 102–105 b. l.) konstatuota, kad rūkantys asmenys apgyvendinami atskirose kamerose nuo nerūkančiųjų (suimtieji pildo prašymus).
Iš pareiškėjo sveikatos istorijoje esančio pirminės gydytojų apžiūros lapo (22 b. l.) matyti, kad prie pareiškėjo žalingų įpročių priskiriamas rūkymas.
Pareiškėjas rašytiniu prašymu Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui nurodė, kad yra rūkantis, todėl sutinka būti kalinamas įstaigos gyvenamojoje kameroje, kurioje yra laikomi rūkantys asmenys (164 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo bylose yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai pareiškėjas į administraciją su prašymu ar skundu dėl to, kad kameroje rūkoma, raštu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dėl ko, laikydama pareiškėją kartu su šiose patalpose rūkančiais nuteistaisiais, būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013). Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas dėl laikymo su nerūkančiais būtų kreipęsis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją raštu.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016 m. kovo 9 d. pažymos Nr. 61/04-554 „Dėl R. K.“ (163 b. l.) matyti, kad pareiškėjas nuo 2013 iki 2015 metų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais dėl jo laikymo su rūkančiais.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi, nėra jokių rašytinių įrodymų, kad pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją nurodydamas, jog yra nerūkantis, ir prašo užtikrinti jo teisę būti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkoma.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėto veikimo ar neveikimo dėl pareiškėjo buvimo kamerose drauge su rūkančiais asmenimis nenustatyta.
Dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo
Pareiškėjas nurodė, kad suimtieji buvo vedami vienai valandai pasivaikščioti į kiemelius, kurių dydis nuo 17 iki 23 m². Būnant kiemelyje 9 asmenims, neįmanoma pasimankštinti.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 18.4 punkte numatyta, kad teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 21 patvirtintų taisyklių 21 punkte numatyta, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. LR teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr.1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte numatyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 9 d. patikrinimo akte Nr.EP-224 (84–91 b. l.) nurodoma, kad pasivaikščiojimo kiemai, kurių yra 21, įrengti ant pastato stogo, ketvirtame aukšte. Pasivaikščiojimo kiemai valomi periodiškai, drėkinami pagal poreikį. Objektų kasdieninio valymo kontrolės žurnalas yra, atžymos apie jų valymą yra. Sergantiems tuberkulioze (TBC) yra paskirtas atskiras pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 11. Šis kiemelis dezinfekuojamas „Mikrobac forte 1,5 %“ po kiekvieno jame suimtųjų, sergančių TBC, apsilankymo.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. EP-406 (patikrinimas atliktas 2014 m. rugsėjo 25 d., 102–105 b. l.) konstatuota, kad laikomiems asmenims pabūti gryname ore 1 val. per dieną sąlygos sudaromos (rekomendavus medikams – 2 kartus po 1 val.). Pasivaikščiojimų kiemeliai švarūs, yra šiukšliadėžės.
Nurodytas aplinkybes patvirtina Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems bei IV-ojo aukšto pasivaikščiojimo kiemelių schemos“ (126–127 b. l.).
Įvertinus teisės aktuose numatytus pasivaikščiojimo vietų įrengimo reikalavimus, darytina išvada, jog pareiškėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo atmestini. Pareiškėjo skundo teiginys, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose negalėjo pasimankštinti, vertintinas kritiškai, nes pasimankštinti pareiškėjas galėjo dalyvaujant užimtumo renginiuose.
Dėl valymo priemonių suteikimo
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo antisanitarinės sąlygos.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 58 punkte numatoma, kad „laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi“.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. vasario 12 d. patikrinimo akte Nr. EP-27 (patikrinimas atliktas 2014 m. vasario 3 d., 70–77 b. l.) konstatuota, kad kiekviename režiminio korpuso aukšte, pas korpuso vyresniuosius, yra sukomplektuotas valymo inventorius, kuris yra išduodamas paprašius kameros gyventojui, o pasinaudojus, atiduodamas atgal.
Šiaulių visuomenės sveiktos centro 2013 m. liepos 9 d. akte Nr.EP-224 (84–91 b. l.) nurodoma, kad kamerose valymo inventorius nelaikomas, gyvenamąsias patalpas valosi patys suimtieji; valymo inventorius išduodamas pagal asmenų prašymus. Suimtiesiems apgyvendinimo kamerų valymui yra skiriami šepečiai, skudurai, plastmasiniai dubenys ir kalcinuota soda. Kiekviename aukšte yra skirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Valymo inventorius (skudurai, šepečiai, dubenys) jose yra.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. EP-406 (102–105 b. l.) nurodoma, kad gyvenamąsias patalpas valosi patys suimtieji; valymo inventorius ir kalcinuota soda išduodama asmenims paprašius. Tikrinimo metu išduodamas valymo inventorius buvo geros kokybės (šepečiai, skudurai, dubenys).
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 22 d. patikrinimo akte NR. EP-153 (patikrinimas atliktas 2015 m. balandžio 20 d., 110–113 b. l.) nurodyta, kad valymo inventorius švarus, tvarkingai laikomas tam skirtoje patalpoje, asmenims į kameras išduodamas nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į šiuos duomenis negalima konstatuoti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo netinkamai įgyvendinimas HN 76:2010 58 punktas.
Dėl sanitarinio mazgo
Pareiškėjo skunde nurodoma, kad sanitariniame mazge nebuvo unitazo, sanitarinis mazgas neatitvertas, todėl gamtinius reikalus atlikdavo stebint kitiems asmenims.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 nurodoma, kad Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, nustatanti laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą (1 p.), nors ir taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, tačiau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms visgi yra taikomi tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 p.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šio pobūdžio bylose (vertinant pareiškėjų statusą) nurodoma, kad atsakovui tenka pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl higienos normos reikalavimų pažeidimų, t. y. įrodyti, kad kameroje, kurioje kalinamas pareiškėjas, buvo laikomasi higienos normos 21 punkte nustatytų reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-176/2013; 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-496/2013).
Šiuo atveju atsakovas įrodymais nepaneigė pareiškėjo skundo argumento, kad jis kameroje buvo laikomas pažeidžiant higienos normos 21 punktą. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuotina, kad dabartinė Šiaulių tardymo izoliatoriaus patalpų būklė turi atitikti HN 76:2010 reikalavimus, kurie privalomi ir šiuo metu veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, kadangi šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas privalomas visiems teisiniams santykiams, atsirandantiems, besitęsiantiems ir pasibaigiantiems esamuoju laiku. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ginčo laikotarpis yra 2013 m. kovo 20 d.–2015 m. gegužės 21 d., turėjo būti vadovaujamasi ginčo laikotarpiu galiojusiais teisės aktais, šiuo atveju – Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimais.
Atkreiptinas dėmesys, jog privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas taip pat buvo viena iš aplinkybių, nulėmusių Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio pažeidimo pripažinimą Savenkovas prieš Lietuvą byloje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02, 81-82 p.). Taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų. Pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema (1,2 m aukščio) sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų. Byloje nustatyta, kad nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sąlygos privatumui, nes ši vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41558/05, 29 paragrafas; taip pat žr. 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 15217/07, 97 paragrafą; 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 30983/02, 94 paragrafą, ir 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 47095/99, 99 paragrafą, ECHR 2002-VI).
Dėl patalynės (čiužinių, antklodžių, pagalvių) švaros ir galimybės skalbti ir džiovinti išskalbtus drabužius
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje būdavo drėgna, kad net rankšluosčiai pūdavo, o išduodama patalynė (čiužinys, antklodė, pagalvė) murzina.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 67 punktas nustato, kad lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 9 d. patikrinimo akte Nr. EP-224 (patikrinimas atliktas 2013 m. birželio 26 d., 84–91 b. l.) konstatuota, kad laisvės atėmimo vietoje suimtieji asmenys patalyne ir asmens higienos priemonėmis aprūpinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“. Asmenys, atsisakantys patalynės, ar dalies jos, asmens higienos priemonių papildomai pasirašo Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitos kortelėje. Asmenys apatiniais ir specialiaisiais viršutiniais drabužiais neaprūpinami. Daiktų sandėlyje švarių ir nešvarių skalbinių srautai nesusikerta. Lovos skalbinių išdavimas registruojamas suimtojo kortelėje Asmeninė sąskaita. Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriuje patvirtintą suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarką, viršutiniai drabužiai 1 kartą per mėnesį gali būti atiduodami skalbimui ar cheminiam valymui. Apatiniai rūbai ir asmeninė patalynė yra skalbiami Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbykloje, skalbimo grafiką derinant su suimtųjų maudymosi duše grafiku.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. EP-406 (patikrinimas atliktas 2014 m. rugsėjo 25 d., 102–105 b. l.) konstatuota, kad laikomiems asmenims sudaromos sąlygos keisti lovos skalbinius arba perduoti skalbti asmeninę patalynę bei apatinius rūbus (vedamas registravimo žurnalas).
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. sausio 23 d. patikrinimo akte Nr. EP-8 (patikrinimas atliktas 2014 m. sausio 14 d., 114–120 b. l.) konstatuota, kad suimtiesiems patalynė keičiama, atžymos apie jos keitimą yra. Pagal atžymas, ji išduodama suimtajam atvykus į laisvės atėmimo vietą, pasinaudojus dušu, ne rečiau kaip kartą per savaitę, pažymint apie tai Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitos kortelėje, atitinkamoje grafoje nurodant išduotų vienetų skaičių. Jei suimtasis atsisako išduodamos patalynės, ūkio skyriaus sandėlininkas taip pat pažymi asmeninės sąskaitos kortelėje. Tardymo izoliatoriuje Ūkio skyriaus sandėlininkas kartą per mėnesį atrenka nusidėvėjusią patalynę, inventorių.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 1 d. patikrinimo akte Nr. EP-400 (107–109 b.l., patikrinimas atliktas 2014 m. rugsėjo 25 d.) nurodyta, kad minkšto inventoriaus nukenksminimui sąlygos yra (veikia 2 dezinfekavimo kameros, kuriose 110 ⁰C temperatūra išlaikoma 50 min.). Dezinfekuojamų daiktų ir minkšto inventoriaus registracijos žurnalas nustatyta tvarka vedamas.
Daiktų sandėlyje laikomas minkštas inventorius tikrinimo metu buvo švarus, nesuplyšęs, patalpoje blogo kvapo nesijautė. Kas mėnesį įstaigos nustatyta tvarka vertinama minkštojo inventoriaus kokybė, netinkamas naudoti inventorius nurašomas. Dezinfekuoti čiužiniai, antklodės, pagalvės išduodami atvykus, keičiami pagal poreikį. Kartą per savaitę sudaroma galimybė keisti lovos skalbinius arba atiduoti skalbti asmeninę patalynę bei apatinius rūbus (vedamas registravimo žurnalas). Nešvarius skalbinius iš kamerų surenka ir išdalina suimtieji, dirbantys ūkio skyriuje. Informacija apie išduodamą inventorių ir lovos skalbinius įrašoma suimtojo kortelėje Asmeninė sąskaita.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 22 d. patikrinimo akte NR. EP-153 (patikrinimas atliktas 2015 m. balandžio 20 d., 110–113 b. l.) nurodyta, kad tikrinimo metu daiktų sandėlyje laikomi (išduodami) čiužiniai buvo švarūs, nesuplyšę, negumbuoti (kartą per mėnesį įstaigos nustatyta tvarka vertinama minkštojo inventoriaus būklė, netinkamas naudoti inventorius nurašomas). Minkštasis inventorius, kurio negalima skalbti (čiužiniai), nukenksminamas dezinfekavimo kameroje (vedamas dezinfekuojamų daiktų ir minkšto inventoriaus registracijos žurnalas).
Suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims sudarytos sąlygos apatinius drabužius skalbti ir džiovinti įstaigoje veikiančioje skalbykloje (vykdoma registracija), o viršutinius drabužius skalbti ir valyti yra galimybė viešojoje skalbykloje (sudaryta sutartis su skalbykla).
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. sausio 23 d. patikrinimo akte Nr. EP-8 (patikrinimas atliktas 2014 m. sausio 14 d., 114–120 b. l.) konstatuota, kad suimtiesiems patalynė keičiama, atžymos apie jos keitimą yra. Pagal atžymas, ji išduodama suimtajam atvykus į laisvės atėmimo vietą, pasinaudojus dušu, ne rečiau kaip kartą per savaitę, pažymint tai Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitos kortelėje, atitinkamoje grafoje nurodant išduotų vienetų skaičių. Jei suimtasis atsisako išduodamos patalynės, ūkio skyriaus sandėlininkas taip pat pažymi asmeninės sąskaitos kortelėje. Tardymo izoliatoriuje Ūkio skyriaus sandėlininkas kartą per mėnesį atrenka nusidėvėjusią patalynę, inventorių.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. kovo 19 d. patikrinimo akte Nr. EP-58 yra konstatuota, jog pagal Šiaulių tardymo izoliatoriuje patvirtintą suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarką, viršutiniai drabužiai 1 kartą per mėnesį gali būti atiduodami skalbimui ar cheminiam valymui į šias paslaugas teikiančias įmones už suimtųjų ir nuteistųjų lėšas, o jų neturintiems – nuteistųjų ir suimtųjų rašytinių prašymų pagrindu, apmokant iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus socialinės paramos fondo lėšų. Apatiniai rūbai ir asmeninė patalynė yra skalbiami Šiaulių TI skalbykloje, skalbimo grafiką derinant su suimtųjų maudymosi duše grafiku. Taigi, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis rašytiniu prašymu kreipėsi, tačiau už skalbimo ar cheminio valymo paslaugas jam nebuvo apmokama iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus socialinės paramos fondo lėšų.
Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti, jog Šiaulių tardymo izoliatorius pažeidė Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 64 punktą ir neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.
Dėl naudojimosi dušu
Pareiškėjas skunde nurodė, kad vieną kartą per savaitę visi kameroje esantys asmenys buvo vedami į dušą. Dušai nevėdinami, patalpos murzinos, po vienu purkštuvu turi maudytis 2–3 asmenys.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. vasario 12 d. patikrinimo akte Nr. EP-27 (patikrinimas atliktas 2014 m. vasario 3 d., 70–77 b. l.) konstatuota, kad yra 2 pirties patalpos po 8 dušus, kurie įrengti prie lubų, dušinėse ištraukiamoji ventiliacija neveikianti. Patikrinimo metu pirties grindys buvo švarios. Dušinių valymui ir dezinfekcijai naudojamas dezinfekcinis tirpalas „Mikrobac forte“ 2 %. Dušo ir jo prieigų kasdienio ir generalinio valymo kontrolės žurnalas yra, registracija atliekama.
Ventiliacijos sistemos įrengimas, dušo kabinų įrengimas, vandentiekio vamzdynų sistemos keitimas nevertinti, nes veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su patalpų rekonstrukcijos darbais.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 9 d. patikrinimo akte Nr. EP-224 (84–91 b. l.) nurodoma, kad prausimosi-švarinimo patalpose yra 2 dušinės su 8 dušo rageliais. Dušinėse ištraukiamoji ventiliacija neveikianti. Patalpose pelėsių nėra. Daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) nenaudojami. Kiekvienas asmuo naudojasi individualiomis plaušinėmis, rankšluosčiu, muilu. Tarp suimtųjų maudymosi yra 30 min. intervalas, kurių metu atliekama patalpos dezinfekcija. Dušinių, prausyklių valymui ir dezinfekcijai naudojamas dezinfekcinis tirpalas „Sokrena“ 1% ir “Microbac forte” 1,5%. Dušo ir jo prieigų kasdieninio ir generalinio valymo kontrolės žurnalas yra, registracijos įrašai apie valymą yra.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. EP-406 (102–105 b. l.) nurodyta, kad kartą per savaitę sudaroma galimybė praustis duše (vedamas registracijos žurnalas).
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. sausio 23 d. patikrinimo akte Nr. EP-8 (patikrinimas atliktas 2014 m. sausio 14 d., 114–120 b. l.) konstatuota, kad laisvės atėmimo vietoje laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę, kas numatyta HN 76:2010.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, nelaiko, kad Šiaulių tardymo izoliatorius netinkamai užtikrino Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punkte numatytą pareiškėjo teisę prausti kūną ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.
Dėl maisto energetinės vertės, maisto perdavimo
Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad artimieji negalėdavo perduoti naminio maisto, nes atsakovo duodamas maistas nebuvo kokybiškas ir kaloringas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatos numato, kad vidutinė fiziologinė energetinė norma nedirbantiems vyrams yra 2298 kcal per parą.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. vasario 12 d. patikrinimo akte Nr. EP-27 (70–77 b. l.) nurodyta, kad operatyviosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu buvo paimtas laisvės atėmimo vietoje laikomiems nedirbantiems vyrams skirtas racionas. Kamerose laikomiems nuteistiesiems maistas į kameras pristatomas termosuose. Maistas tiekiamas iš įmonės “Pontem”. Patikrinimo metu nustatyta, kad patiekalai gaminami pagal parengtą valgiaraštį, patvirtintą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. balandžio 29 d. direktoriaus įsakymo Nr. V-138 “Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose” reikalavimų nuostatas, t. y. patiekalai atitiko mėnesio 3 d. valgiaraštį laisvės atėmimo vietoje laikomiems nedirbantiems vyrams ir laisvės atėmimo vietoje laikomiems nedirbantiems vyrams (vegetarams). Atlikus cheminius tyrimus nustatyta, kad paros raciono energetinė vertė neatitinka nustatytų reikalavimų.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 9 d. patikrinimo akte Nr. EP-224 (84–91 b.l.) nurodoma, kad laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys maitinami vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr.2/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punktu, pagal valgiaraščius, sudarytus asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu, Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr.14, skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr.1R-144. Maitinimas organizuojamas 3 kartus per dieną.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. sausio 23d. patikrinimo akte Nr. EP-8 (114–120 b. l.) nurodyta, kad operatyviosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu buvo paimtas, laisvės atėmimo vietoje laikomiems nedirbantiems vyrams skirtas paros racionas. Maistas tiekiamas iš įmonės “Pontem”, esančios adresu Ukmergės g. 126, Vilnius. Patiekalai gaminami pagal parengtą valgiaraštį, patvirtintą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. balandžio 29 d. direktoriaus įsakymo Nr. V-138 “Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose” reikalavimų nuostatas. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriuje atlikus cheminius tyrimus nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų tiekiamas maistas neatitinka fiziologinių mitybos normų: bendras paros kilokalorijų kiekis nepakankamas.
Iš turimų rašytinių įrodymų negalima spręsti, jog Šiaulių tardymo izoliatorius visada užtikrino, kad būtų laikomasi nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų. Tuo pačiu teismas pažymi, kad pareiškėjo pretenzijos dėl to, jog artimieji negalėdavo perduoti naminio maisto, yra bendro pobūdžio, teiginiai abstraktūs, deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodo, kada ir kokiomis aplinkybėmis jam neleido perduoti pakankamo maisto kiekio.
Dėl įstaigoje laikomų asmenų užimtumo organizavimo
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo jokio užimtumo.
Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnis reglamentuoja, kad socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija.
Atsakovas pateikė Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2011-03-31 įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtintą Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programą (129–132 b. l.), kur nurodyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymėta, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei Socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į būrio viršininką, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.
Iš pateiktos Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016-02-02 pažymos Nr. 61/04-243 matyti (46 b. l.), kad pareiškėjas nuo 2014 metų dalyvavo 10 renginių (47–56 b. l.).
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. EP-406 (patikrinimas atliktas 2014 m. rugsėjo 25 d., 102–105 b. l.) konstatuota, kad suimtiesiems sudaroma galimybė mokytis bendrojo lavinimo mokyklos programos: rengiamos 2 mokymo klasės.
Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad įrengta sporto salė su treniruokliais, sporto įranga techniškai tvarkinga. Sienos, lubos padengtos lygia danga (dažytos), grindys neslidžios, išklotos guminėmis plytelėmis.
Nurodytas pareiškėjo skundo argumentas dėl negalėjimo sportuoti jam būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje nepagrįstas, nes suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys.
Dėl sveikatos sutrikimų
Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl tokių kalinimo sąlygų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, nepatogumus, buvo sužalota jo sveikata.
Susipažinus su pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (16–31 b. l.) įrašais matyti, kad pirminės gydytojų apžiūros metu 2013-03-21 pareiškėjas skundėsi miego sutrikimu, prie žalingų įpročių nurodė rūkymą, narkotikus, patirtas traumas ir operaciją (22 b. l.). Pareiškėjas vieną kartą kreipėsi dėl nemigos. Į pareiškėjo nusiskundimus ar pageidavimus buvo reaguojama, visada suteikiama medicininė pagalba, todėl negalima daryti išvados, jog pareiškėjui nebuvo skiriamas gydymas, medicininė pagalba ar sužalota jo sveikata Šiaulių tardymo izoliatoriuje ginčo laikotarpiu. Taigi, pareiškėjas skundėsi tais sveikatos negalavimais, kurie jam buvo nustatyti patalpinant jį į Šiaulių tardymo izoliatorių pirminės gydytojų apžiūros metu.
Iš pateiktos asmens sveikatos istorijos (16–31 b. l.) matyti, kad jokių įrašų dėl dvasinių išgyvenimų, depresijos, ką akcentavo pareiškėjas savo skunde, nėra užfiksuota. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istoriją, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde. Tuo pačiu teismas pažymi, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė.
Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2016 m. vasario 2 d. pažymos Nr. 61/04-243 (46 b. l.) matyti, kad pareiškėjas su skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių nesikreipė.
Pareiškėjo skundo teiginiai, kad kameroje nebuvo jo nurodytų baldų (spintelės maistui sudėti), kameroje buvo antisanitarinės sąlygos, yra nepagrįsti jokiais įrodymais ir subjektyvūs bei paneigiami Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktu dokumentu (133–137 b. l.).
Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, intensyvumą, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu.
Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatorius būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo R. K. orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalinimo sąlygos.
Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus pinigais, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, įvertinęs turimų įrodymų visetą, pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, bei atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas mano, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 2 750 Eur. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė 20 000 Eur neturtinę žalą, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 2 750 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. skundą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui R. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 2 750 Eur (du tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt Eur 00 Euro ct) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.