- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-06
- Bylos Nr.
- 1-790-1017/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05454-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Kaltinamasis
- T. P.
- Nukentėjusysis
- A. L.
- Advokatai
- Sergejus Chiminas
- Kategorijos
viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, baustas administracine tvarka, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 2 MGL (260 Lt) bauda; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. P. 2019 m. vasario 9 d., apie 00.20 val., prie lošimo automatų salono (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,80 promilės neblaivumas), rankomis bei kojomis sudavė A. L. ne mažiau dviejų smūgių į galvą, padarydamas A. L. muštinę galvos kairės pusės viršugalvio smilkinio srities žaizdą su aplinkine kraujosruva minkštuose audiniuose ir kairio žandinio ančio sienelių bei kairio nosikaulio lūžius, t. y. šiais savo veiksmais padarydamas A. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. P. kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi dėl savo veiksmų. Nurodė, kad 2019 m. vasario 9 d., apie 00.00 val. – 01.00 val. nakties jis buvo kazino, esančiame (duomenys neskelbtini). Buvo neblaivus. Sutinka, kad įvykio metu jam galėjo būti nustatytos 1,80 promilės. Kaltinamajam sėdint kazino prie baro, tarpo jo ir nukentėjusiojo A. L. kilo konfliktas (galbūt dėl to, kad išgėręs kaltinamasis visada garsiai kalba), jie išėjo į lauką, žodis po žodžio apsižodžiavo, pasistumdė ir susimušė. Į lauką kaltinamąjį pasikvietė nukentėjusysis. Įvykio metu kaltinamasis nepažinojo nukentėjusiojo; įvykio metu kaltinamasis buvo įniršęs. Kaltinamasis prisimena, kad konflikto metu jis stūmė nukentėjusįjį, trenkė jam kumščiu bei kojomis maždaug 5-6 smūgius į krūtinę ir galvos sritį. Suduodant smūgius nukentėjusysis ir kaltinamasis stovėjo vienas priešais kitą. Kas pirmas sudavė smūgį, neatsimena. Kai paskutinį smūgį koja sudavė nukentėjusiajam, jis jau buvo suklupęs. Pagal kaltinamojo atliktus prieš nukentėjusįjį veiksmus jis galėjo padaryti nukentėjusiajam muštinę galvos kairės pusės viršugalvio smilkinio srities žaizdą su aplinkine kraujosruva minkštuose audiniuose ir kairio žandinio ančio sienelių bei kairio nosikaulio lūžius. Kaltinamasis abipusių muštynių metu buvo šiek tiek sužalotas, jo galvoje buvo guzas. Jis tai sakė, bet guzo netraktavo kaip sužalojimo, todėl sulaikant nurodyta, kad ant kaltinamojo kūno sužalojimų nėra. Taip pasielgdamas padarė klaidą, nori atsiprašyti nukentėjusiojo, nori atlyginti padarytą žalą. Jeigu būtų buvęs blaivus įvykio metu, taip nebūtų pasielgęs; jo elgesį įtakojo pavartotas alkoholis. Iki nagrinėjamo įvykio dažnai vartodavo alkoholį, turi priklausomybes alkoholiui ir lošimui, sutiktų jas gydytis. Iki šiol to nebandė daryti. Ateityje tikisi sukurti šeimą (turi draugę), susirasti darbą, dirbti Lietuvoje, iš pradžių gyventų pas senelius (duomenys neskelbtini), kur deklaruota gyvenamoji vieta; pas mamą į (duomenys neskelbtini) neplanuoja grįžti; yra pasiruošęs keisti savo elgesį. Kaltinamasis užsienio valstybėse baustas už vagystes, nes dėl priklausomybės lošimui, alkoholiui trūkdavo pinigų alkoholiui, maistui. Užsienio valstybėse pagrobtų prekių vertė nėra viršijusi nei 113 Eur, nei 150 Eur (b. l. 182-183).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. L. nurodė, kad jis pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 182).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. L. nurodė, kad 2019 m. vasario 8 d., apie 23.30 val. jis atėjo į lošimų automatų saloną (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Jis sėdėjo prie baro ir gėrė alų. Prie baro, kitoje pusėje, sėdėjo jam nepažįstamas vaikinas, kuris taip pat vartojo alkoholį, kiek pamena, alų. Iš pradžių asmuo buvo ramus, elgėsi normaliai. Salone buvo dvi darbuotojos moterys. Minėtas vaikinas pradėjo kabinėtis prie šių merginų. Jis pradėjo įžeidinėti merginas necenzūriniais žodžiais rusų kalba. Toks asmens elgesys jam nepatiko, todėl pareiškė šiam pastabą. Pasakė su merginomis kalbėti mandagiau. Šiam tai nepatiko, todėl pradėjo žodžiais agresyviai ant jo kalbėti. Tada pasiūlė išeiti į lauką pasikalbėti. Nieko blogo neįtardamas, išėjo su juo į lauką. Einant link lauko durų, šis elgėsi agresyviai. Išėjus į lauką, prie įėjimo, ant pakylos, jie susistumdė. Šis jį pastūmė ir pasakė: „Ką tu man aiškini?“. Jis vaikiną pastūmė atgal. Kas buvo toliau, pasakyti negali, nes neatsimena. Paskutiniai vaizdai, kuriuos atsimena, buvo medikai ir policijos pareigūnai, kai jį patalpino į medikų automobilį ir nuvežė į Respublikinę universitetinę ligoninę. Joje jam diagnozavo krūtinės ląstos sumušimą, galvos plaukuotosios dalies žaizdą, kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimą ir skruostikaulio bei viršutinio žandikaulio lūžį. Kiek po to sužinojo, tai vaikinas, su kuriuo išėjo į lauką, stipriai jį sumušė, spyrė stiprų smūgį ties kairės pusės žandikauliu jam klūpint ant pakylos. Po smūgio trenkėsi į žemę ir prarado sąmonę (b. l. 22-25).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. S. nurodė, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame lošimo automatų salone (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kasininke. 2019 m. vasario 8 d. naktį dirbo su kolege I. S.. Galimai apie 2 ar 3 val. nakties, minėtame salone prie baro sėdėjo du vyriškiai – vienas jaunesnis, apytiksliai (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, 176-178 cm ūgio, šviesių plaukų, smulkaus kūno sudėjimo, buvo apsirengęs tamsia striuke su kapišonu, bei per petį buvo užsidėjęs vyrišką rankinę. Minėto vaikino vardas T., jo vardą įsiminė, nes tikrino jo dokumentus. Kitame baro gale sėdėjo apytiksliai 40-45 m. amžiaus vyriškis, nesiskutęs, iki 170 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo. Minėtas vyriškis sėdėjo bei gėrė alų, o taip pat savo telefone žiūrėjo filmą. Su anksčiau minėtu vaikinu T. jos kartu su kolege I. S. bendravo, šnekėjosi kažkokiomis nereikšmingomis temomis, minėtasis T. labai grasiai šnekėjo. I. S. jam pareiškė pastabą, kad nerėkautų, tačiau jis vis vien garsiai kalbėjo. Po to minėtam T. pastabą pasakė ir kitame baro gale sėdėjęs vyriškis, kad šis kalbėtų tyliau, tačiau T. vis vien šnekėjo garsiai. Minėtasis vyresnis vyriškis agresyviai pasakė T.: „Gal tu nori išeiti į lauką?“, ką jam atsakė T., ji nebeatsimena, tačiau abu vyriškiai išėjo iš minėto lošimo automatų salono į lauką. Minėtiems vyriškiams išėjus į lauką, po kelių sekundžių atsidarė durys ir jos su kolege, stovėdamos prie baro, pamatė kaip tie vyriškiai mušasi, po to durys užsidarė, po kelių sekundžių durys vėl atsidarė ir jos pamatė, kaip T. įbėgo į salono vidų, o vyresnis vyriškis buvo nukritęs ant žemės ir stovėjo keturiomis, tuomet T., išbėgdamas iš salono, spyrė vieną kartą tam vyresniam vyriškiui į veidą, po ko tas vyriškis griuvo ant žemės. Jos kartu su kolege išbėgo į lauką ir pamatė ant žemės gulintį minėtą vyriškį, kurio visas kapišonas buvo permirkęs krauju. Minėtasis vyriškis buvo sąmoningas, tačiau atsikelti jau nebegalėjo. Šiek tiek atokiau stovėjo ir T.. Tuo metu ji iškvietė policiją ir greitąją pagalba, o I. S. iškvietė apsaugą. Atvažiavę apsaugos darbuotojai sulaikė T. ir perdavė policijai, o greitoji išvežė tą nukentėjusįjį (b. l. 57-58)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. S. nurodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) priklausančiame lošimo automatų salone (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), salės darbuotoja – barmene. 2019 m. vasario 8 d. naktį dirbo su kolege J. S.. Galimai apie 2 ar 3 val. nakties, minėtame salone prie baro sėdėjo du vyriškiai – vienas jaunesnis apytiksliai (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, 176-178 cm ūgio, šviesių plaukų, smulkaus kūno sudėjimo. Minėto vaikino vardas T., jo vardą įsiminė, nes jis pats prisistatė, kai atėjo. Su T. ji kartu su kolege J. S. bendravo. T. pradėjo labai grasiai šnekėti bei keiktis. Ji jam pasakė pastabą, kad nerėkautų, tačiau šis vis vien garsiai kalbėjo. Mano, kad jis taip kalbėjo, nes buvo apsvaigęs. Taip pat T. užsisakė alaus ir gėrė, kalbino ją ir J. S.. Po to T. pastabą pasakė ir kitame baro gale sėdėjęs vyriškis, tačiau T. vis vien šnekėjo garsiai bei keikėsi. Minėtasis vyresnis vyriškis agresyviai pasakė T.: „Gal tu nori išeiti į lauką?“, ką jam atsakė T., ji nebeatsimena, tačiau abu vyriškiai išėjo iš minėto lošimo automatų salono į lauką. Minėtiems vyriškiams išėjus į lauką, po kelių sekundžių atsidarė durys ir jos su kolege stovėdamos prie baro, pamatė kaip tie vyriškiai mušasi, po to durys užsidarė ir po kelių sekundžių durys vėl atsidarė ir jos pamatė, kaip T. įbėgo į salono vidų, o vyresnis vyriškis buvo nukritęs ant žemės ir stovėjo keturiomis. Tuomet T., išbėgdamas iš salono, spyrė vieną kartą tam vyresniam vyriškiui į veidą, po ko tas vyriškis griuvo ant žemės. Tuo metu ji iškvietė apsaugą, o jos kolegė išbėgo į lauką ir iškvietė policiją bei greitąją pagalba. Atvažiavę apsaugos darbuotojai sulaikė T. ir perdavė policijai, o greitoji išvežė tą nukentėjusįjį (b. l. 61-62).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. L. nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju. 2019 m. vasario 9 d. jam dirbant greitojo reagavimo ekipaže Nr. 10, buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), lošimo automatų salone „(duomenys neskelbtini)“ gautas pavojaus signalas. Nuvykus minėtu adresu, pamatė ant žemės gulintį asmenį, kuriam iš galvoje buvusios žaizdos pakankamai gausiai kraujavo. Minėtas asmuo gulėjo ant žemės, atrodė dalinai sąmoningas. Įvykio vietoje buvę žmonės nurodė asmenį, kuris galimai sumušė nukentėjusįjį asmenį, šis stovėjo minėtame lošimo automatų salone. Sulaikomas asmuo buvo jauno amžiaus, apytiksliai 20 – (duomenys neskelbtini) m. amžiaus. Bandant sulaikyti nurodytą asmenį, šis pradėjo priešintis, neadekvačiai elgtis, keiktis, spardytis, stangrinti rankas, bandė ištrūkti ir pasišalinti, tačiau panaudojus kovinių imtynių veiksmus bei spec. priemonę - antrankius, asmuo buvo sulaikytas bei perduotas atvykusiems policijos pareigūnams. Pačio konflikto nematė, todėl įvykio aplinkybių nurodyti negali. Sulaikytas ir policijai perduotas asmuo buvo tas pats, kuris anot kitų liudytojų ir sumušė nukentėjusįjį. Minėtas asmuo buvo sulaikytas įvykio vietoje ir niekur pasišalinęs nebuvo (b. l. 65-67).
Dokumentų apžiūros protokoluose su specialisto išvada nurodyta, kad A. L. nustatyta muštinė galvos kairės pusės viršugalvio smilkinio srities žaizda su aplinkine kraujosruva minkštuose audiniuose ir kairio žandinio ančio sienelių bei kairio nosikaulio lūžiai. Sužalojimai atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje 2019 m. vasario 9 d. buvo nustatyta ir krūtinės ląstos kairės pusės sumušimo bei kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimo diagnozės, tačiau jokių objektyvių medicininių požymių, kurie šias diagnozes pagrįstų, nebuvo konstatuota, todėl šios diagnozės kaip sužalojimas nevertintos ir nekvalifikuotos (b. l. 36-40).
Asmens blaivumo nustatymo testo duomenimis, 2019 m. vasario 9 d., 1.24 val. T. P. nustatytas 1,80 promilių neblaivumas (b. l. 69).
Į sulaikymo patalpas uždaromo asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokole nurodyta, kad 2019 m. vasario 9 d., 1.32 val. T. P. sužalojimų nenustatyta (b. l. 70).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BK 138 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 138 straipsnyje numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, bet sąmoningai leidžia jiems kilti (BK 15 str. 2-3 d.).
Iš ankščiau išvardintų byloje esančių įrodymų visumos nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2019 m. vasario 9 d., apie 00.20 val., prie lošimo automatų salono „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), kaltinamasis T. P., būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu su nukentėjusiuoju A. L., tyčia rankomis bei kojomis sudavė A. L. ne mažiau dviejų smūgių į galvą, šiais savo veiksmais padarydamas A. L. muštinę galvos kairės pusės viršugalvio smilkinio srities žaizdą su aplinkine kraujosruva minkštuose audiniuose ir kairio žandinio ančio sienelių bei kairio nosikaulio lūžius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šias aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo prisipažinimas bei jo duoti paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nukentėjusiojo A. L. bei liudytojų J. S., I. S., D. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, kurioje nustatyti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai bei jo sveikatos sutrikdymo mastas, kiti objektyvūs bylos duomenys, susiję su pagalbos iškvietimu ir pareigūnų atvykimu (išraše iš Policijoje registruojamų įvykių registro, tarnybiniame pranešime, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, blaivumo nustatymo teste užfiksuoti duomenys).
Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais įrodyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvykio dieną kilo žodinis konfliktas dėl kaltinamojo elgesio, jam esant lošimo automatų salone, po ko kaltinamasis su nukentėjusiuoju išėjo į lauką ir šalia lošimo automatų salono kilo muštynės, kurių metu buvo sužalotas nukentėjusysis. Nors kaltinamasis teisme teigė, kad jis nagrinėjamo įvykio metu taip pat buvo sužalotas, byloje nėra objektyvių įrodymų, jog kaltinamajam po šio įvykio būtų nustatyta sužalojimų. Priešingai, į sulaikymo patalpas uždaromo asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokole nurodyta, kad 2019 m. vasario 9 d., 1.32 val. T. P. sužalojimų nenustatyta. Be to, įvertinus kaltinamojo paaiškinimus bei kitus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog kaltinamojo veiksmų intensyvumas ir pobūdis patvirtina, jog jo veiksmai buvo puolamojo, o ne gynybinio pobūdžio, todėl konstatuoti būtinosios ginties situaciją šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo (BK 28 str.). Kaltinamasis teisme pripažino, jog jo veiksmams įtakos turėjo tai, kad nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau tai neatleidžia jo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 19 str. 1 d.). Taip pat byloje nėra įrodymų, jog kaltinamojo veiksmams įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).
Teismas sprendžia, jog kaltinamasis suprato, jog rankomis ir kojomis suduodamas nukentėjusiajam mažiausiai du smūgius į galvą, jis gali sukelti kilusias pasekmes. Taigi kaltinamasis T. P. nagrinėjamu atveju veikė tiesiogine tyčia, siekė sužaloti nukentėjusįjį ir sukėlė pasekmes, už kurias privalo atsakyti (BK 15 str. 2 d. 2 p.).
Apibendrinant tai, kas išdėstyta ankščiau, kaltinamojo T. P. tyčinė veika, nesunkiai sutrikdant nukentėjusiojo A. L. sveikatą, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis 54 - 61 straipsnių nuostatomis.
Kaltinamojo T. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis T. P. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), veika smurtinė, nusikaltimas baigtas; nukentėjusysis kaltinamajam pretenzijų neturi, kaltinamasis sutiko atlyginti civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą. Pagal bylos duomenis, kaltinamasis Psichiatrijos ar priklausomybės ligų gydymo įstaigose kaltinamasis negydytas (b. l. 150-152), yra pakankamai jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, prieš suėmimą nedirbo (b. l. 139-141, 146, 148), buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje (b. l. 142-143, 147), iki šiol daugiausia gyveno užsienio valstybėse, kuriose yra baustas už smulkias vagystes, kaltinamojo teigimu, pagrobtų prekių vertė neviršydavo 113-150 Eur, taigi už tokio pobūdžio nusižengimus Lietuvos Respublikoje numatyta administracinė atsakomybė, Lietuvos Respublikoje taip pat baustas administracine tvarka (b. l. 134-138), per pastaruosius metus administracine tvarka baustas tik už Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus miesto taisyklių pažeidimus (paskirtos baudos išieškomos priverstine tvarka), Lietuvos Respublikoje teistas vieną kartą – 2014 metais dėl pasikėsinimo įvykdyti baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas neteistas; nurodė, kad iki šiol užfiksuoti pažeidimai buvo įvykdyti dėl priklausomybės nuo alkoholio ir lošimo, sutinka gydytis, nori keisti savo gyvenimo būdą, įsidarbinti, sukurti šeimą ir gyventi Lietuvoje.
Baudžiamojo įstatymo numatyta bausmė už BK 138 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą – laisvės apribojimas, areštas ar laisvės atėmimas iki trejų metų.
Teismo nuomone, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo atliktos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat į tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino, nukentėjusysis jam pretenzijų neturi, be to, kaltinamasis pripažino, jog jo veiksmus nagrinėjamo įvykio metu įtakojo tai, kad jis buvo neblaivus, pripažino, jog turi priklausomybę nuo alkoholio bei lošimų, skirti jam su realiu laisvės atėmimu susijusią prokurorės pasiūlytą arešto bausmę netikslinga. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog kaltinamasis yra linkęs pažeisti įstatymus ir nesilaikyti įprastų visuomenėje taikomų elgesio taisyklių, tačiau jo veiksmams turi įtakos turimos priklausomybės.
Teismo nuomone, vien kaltinamojo nubaudimu, paskiriant jam arešto bausmę, nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Kaltinamojo elgesį reikia prižiūrėti, siekiant jį pakeisti bei išspręsti problemas, susijusias su priklausomybėmis, t. y. paskiriant kaltinamajam laisvės apribojimą (BK 48 str.), kurio terminas nustatytinas artimas šios bausmės vidurkiui, bausmės vykdymo metu paskiriant įpareigojimus, kurie darytų teigiamą įtaką jo elgesiui ir sudarytų galimybes kontroliuoti bei keisti jį: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų); 3) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi; 4) gydytis nuo priklausomybės alkoholiui; 5) atlyginti Vilniaus ligonių kasai padarytą 214,02 Eur turtinę žalą; taip pat uždraudžiant kaltinamajam bausmės vykdymo metu lankytis vietose, kuriose žaidžiami azartiniai žaidimai, lošiama (BK 48 str. 1-2 d., 5 d. 1 p., 6 d. 1-4 p.).
Kadangi teismas atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, todėl jam paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Dėl kardomosios priemonės
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (b. l. 106-108). Nagrinėjamu atveju kaltinamajam T. P. suėmimas buvo paskirtas, vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. dėl to, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Šiuo metu baudžiamoji byla yra jau išnagrinėta, kaltinamajam už įvykdytą nusikalstamą veiką paskirta laisvės apribojimo bausmė. Nors kardomųjų priemonių paskirtis yra ne tik užtikrinti asmens dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą bei bylos nagrinėjimą teisme, bet ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, teismo vertinimu, griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas kaltinamajam T. P. būtų neproporcinga bei per griežta kardomoji priemonė. Ši karomoji priemonė pakeistina švelnesne kardomąja priemone, jam skirtina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis paleistinas teismo posėdžių salėje, paskelbus teismo nuosprendį.
Bylos duomenimis, kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. vasario 9 d., 00.26 val. iki 2019 m. vasario 9 d., 15.20 val. (vieną dieną) (b. l. 68, 79); be to, yra suimtas nuo 2020 m. sausio 10 d., 18.00 val. Vadovaujantis BK 65-66 straipsnių nuostatomis, laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (1 diena, prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms) įskaitytinas į bausmę.
Dėl civilinio ieškinio
Šioje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 214,02 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl Vilniaus teritorinei ligonių kasai kaltinamojo neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos dėl nukentėjusiojo A. L. gydymo (b. l. 48-50), kuris yra pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais ir tenkintinas visiškai (BPK 109 str., 115 str. 1 d.; CK 6.280 str., 6.283 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų); 3) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi; 4) gydytis nuo priklausomybės alkoholiui; 5) atlyginti Vilniaus ligonių kasai padarytą 214,02 Eur turtinę žalą; 6) uždraudžiant kaltinamajam bausmės vykdymo metu lankytis vietose, kuriose žaidžiami azartiniai žaidimai, lošiama.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir T. P. paskirti galutinę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų); 3) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi; 4) gydytis nuo priklausomybės alkoholiui; 5) atlyginti Vilniaus ligonių kasai padarytą 214,02 Eur turtinę žalą; 6) uždraudžiant kaltinamajam bausmės vykdymo metu lankytis vietose, kuriose žaidžiami azartiniai žaidimai, lošiama.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. vasario 9 d., 00.26 val. iki 2019 m. vasario 9 d., 15.20 val. bei suėmime nuo 2020 m. sausio 10 d., 18.00 val. išbūtą laiką, vieną laikinojo sulaikymo/suėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Panaikinti T. P. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo ir paleisti jį teismo posėdžių salėje.
Paskirti T. P. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), kuri panaikintina, pradėjus vykdyti teismo nuosprendį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš T. P. 214,02 Eur turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai (Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“; mokėjimo paskirtis – žala PSDF už A. L. gydymą).
Išaiškinti T. P., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.