- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-15
- Bylos Nr.
- ATP-75-498/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-06688-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Olegas Šibkovas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarties A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. 2014 m. rugpjūčio 14 d., apie 17.20 val., viešoje vietoje – lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), darželio darbuotojų akivaizdoje iškeikė necenzūriniais žodžiais D. Ž.. Tuo būdu padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje ir nubaustas administracine nuobauda – 43 eurų (150 Lt.) bauda.
Šalies argumentai
A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį ir patraukti atsakomybėn pil. R. S., B. Č. ir D. Ž. dėl susitarimo tarpusavyje ir melagingų parodymų.
Skunde nurodo, kad su apylinkės teismo nutarimu kategoriškai nesutinka, kadangi teismas šališkai vertino A. K. paaiškinimą. Skunde rašo, kad iš bylos duomenų matyti, kad konflikto metu abi pusės vartojo necenzūrinius žodžius vienas kito atžvilgiu. A. K. teigia, kad jis buvo išprovokuotas E. S. pasiūlymu vaikui išvalyti ausis darželio teritorijoje ir D. Ž. žodžių apie A. K. transeksualumą.
A. K. skunde atkreipia dėmesį, kad visi liudytojų parodymai prieštarauja neginčijama faktui apie oro sąlygas. Nurodo, kad pagal orų prognozę 2014-08-14 buvo šilta ir švietė saulė. Tuo metu visi liudytojai tvirtina kad lauke lijo ir buvo šalta. A. K. skunde sprendžia kad visi liudytojai buvo susitarę dėl parodymų. Skunde kelia klausimą kodėl D. Ž. reikėjo kad būtų jis traukiamas ne tik administracinėn bet ir baudžiamojon atsakomybėn.
A. K. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įstatymo leidėjas aiškiai apibrėžia apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas ir nurodo, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas išsamiai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, įvertino įrodymus ir priėmė pagrįstą procesinį sprendimą.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis. Įrodymų vertinimo bendrosios taisyklės apibrėžtos ATPK 257 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (LVAT nutarimas Nr. N556-1022/2012).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą A. K., rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pažymėtina, kad apklaustų liudytojų R. S., E. S., B. Č., kurios buvo įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymai yra nuoseklūs, aiškūs ir neprieštaringi, sutampa su D. Ž. ir lopšelio-darželio „Žuvintas“ pareiškimuose nurodytomis aplinkybėmis. Nagrinėjamoje byloje liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi nenustatyta, byloje jokių duomenų apie tai, jog jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, nėra. Liudytojų parodymai, dėl oro sąlygų, kad 2014-08-14 buvo balos, sutampa. Pats A. K. savo paaiškinime teigė, kad dieną buvo lietus (b.l. 38). Iš byloje pateikto internetinio tinklapio išrašo (b.l. 46) nėra galimybės spręsti apie oro sąlygas 2014-08-14, kadangi šis dokumentas nėra informatyvus konkrečios datos ir laiko atžvilgiu. Be to oro sąlygos LR ATPK 174 straipsnyje numatytos veikos kvalifikavimui jokios reikšmės neturi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo spręsti liudytojų atsakomybės klausimą dėl melagingų parodymų davimo.
LR ATPK 256 str. nustato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šiuo aspektu taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. A. K. pats neneigia, kad 2014-08-14 kilus konfliktui tarp jo ir D. Ž., vaikų lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, D. Ž. pavadino „kekše“. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad A. K. viešoje vietoje, vaikų lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, girdint darbuotojams iškoneveikė D. Ž. taip sutrikdydamas nusistovėjusias elgesio taisykles. Išanalizuoti ir įvertinti teisminio proceso metu apklaustų visų asmenų parodymai ir surinkti įrodymai nepaneigė A. K. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo asmens veikoje bei jo kaltės padarius ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, teisingai taikė įstatymą, objektyviai parinko ir individualizavo nuobaudą, todėl nėra pagrindo naikinti Kauno apylinkės teismo nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarimą nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.