- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-23
- Bylos Nr.
- 2S-1503-611/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24624-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- UAB „Venipak LT“
- Ieškovas
- UAB „Šiaulių tauro televizoriai“
- Trečiasis asmuo
- B. M., R. S.
- Kategorijos
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Venipak LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ ieškinį atsakovui UAB „Venipak LT“ dėl žalos priteisimo, tretieji asmenys B. M. ir R. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo priteisti 1395,63 Lt sumą bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Ieškinys grindžiamas šalių 2010-06-19 pasirašyta siuntų vežimo sutartimi Nr. JMT20100619, kurios vykdymo eigoje atsakovas 2013-01-23 paėmė iš ieškovo 13 vnt. LED 18586 televizorių bendro 78 kg. svorio, o gavėjui pristatė tik 10 vnt. 66,10 kg. bendro svorio.
Atsiliepimas
Atsakovas prašo ieškinį atmesti, nurodydamas, kad ieškovas atsakovo kurjeriui 2013-01-23 įteikė tris pakuotes, kurių Nr.V00000E4907646, V00000E4907647 ir V00000E4907648. Atsakovas, paimtą siuntą nugabenęs į siuntų paskirstymo terminalą, pasvėrė ją sertifikuotomis svarstyklėmis ir nustatė, jog bendras siuntos svoris yra ne 78 kg., kaip kad nurodo ieškovas, o 66,10 kg, atitinkamo svorio siuntinys buvo pristatytas gavėjui Slovakijos įmonei Chirina Medical, A.S., kuris siuntą priėmė be jokių pastabų.
2014-04-02 vykusio teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė perduoti bylą nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui – pagal prašomos priteisti žalos atsiradimo ir daugumos įrodymų buvimo vietą. Trečiasis asmuo R. S. tam neprieštaravo, atsakovo atstovas nesutiko.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir civilinę bylą pardavė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui.
Teismas konstatavo, kad pagal CPK 30 str. 6 d. ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą. Šį alternatyvų bylos teismingumo pasirinkimą akcentuoja pats ieškovas, naudodamasis tokia procesinio įstatymo jam suteikta pasirinkimo teise. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo ignoruoti ieškovo valios, nes mano, jog tikslinga ginčą nagrinėti Šiaulių apylinkės teisme, t.y. pagal ieškovo, prašančio nuostolių atlyginimo, buvimo ir žalos padarymo vietą, taip pat akcentavo ir tai, jog tretieji asmenys, perdavę ir priėmę krovinį gabenimui Šiaulių mieste, kurių paaiškinimai, kaip įrodymai, bus svarbūs ginčo nagrinėjime, gyvena Šiauliuose.
Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti ir bylą palikti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme. Atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
bylos šalys pakeitė teritorinį bylos teismingumą sutartimi: pagal šalių sudarytos Siuntų vežimo sutarties 5.6 p. visi ginčai ir nesutarimai dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir papildymo, įsipareigojimų nevykdymo, sprendžiami šalių derybomis, o šalims nesusitarus, ginčai sprendžiami teisme, esančiame Vilniaus mieste, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Net jei šalys nebūtų susitarę dėl sutartinio teismingumo, ieškovas dar parduodamas ieškinį galėjo pasirinkti bylos teismingumą pagal žalos padarymo vietą, tačiau net ir tokiu atveju atsisakė pasirinkimo galimybės ir remdamasis CPK 29 str. kreipėsi į teismą pagal atsakovo buveinės vietą – Vilniaus apylinkės teismą. Ieškovas iš tiesų siekia ne perduoti bylą Šiaulių apylinkės teismui, o to, kad bylą nagrinėtų kitas teisėjas – ieškovas teismo posėdžio metu jau buvo pareiškęs nušalinimą teisėjai, tačiau supratęs, kad nušalinimo klausimas gali užtrukti, prašymą dėl nušalinimo atsiėmė.Pagal CPK 34 str. 1 d. teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus, kurie nėra aktualūs nagrinėjamoje byloje.Šioje byloje atlikta nemažai procesinių veiksmų, buvo paskirti du posėdžiai, teismas pakankamai įsigilino į bylos medžiagą, išsireikalavimo papildomus įrodymus, todėl bylos perdavimas Šiaulių apylinkės teismui ne tik prieštarauja šalių sutartyje nustatytam teismingumui, bet neatitinka ekonomiškumo ir operatyvumo principo.
Atsiliepimas
Ieškovas ir trečiasis asmuo B. M. atsiliepimais į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimus į atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
teismas neturi pagrindo ignoruoti ieškovo valios, o bylą yra tikslinga nagrinėti Šiaulių apylinkės teisme, t.y. pagal nuostolių atlyginimo buvimo ir žalos padarymo vietą, be to, tretieji asmenys taip pat gyvena Šiauliuose, kurių paaiškinimai bus svarbūs nagrinėjant bylą. Tai sąlygos greitesnį ir operatyvesnį bylos išnagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Atskiruoju skundu apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria tenkintas ieškovo prašymas perduoti bylą Šiaulių apylinkės teismui pagal ieškiniu prašomos priteisti žalos atsiradimo ir daugumos įrodymų buvimo vietą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčas tarp šalių kyla dėl žalos turtui, patirtos vykdant tarp šalių sudarytą 2010-06-19 Siuntų vežimo sutartį ir atsakovui gabenant ieškovo pateiktą siuntą. Pažymėtina, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 str.), be to, ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą (CPK 30 str. 6 d.). Tačiau, vadovaujantis CPK 32 str. 1 d., šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. Šioje teisės normoje atsispindi ginčo šalių autonomijos principas. Įstatymas suteikia šalims laisvę susitarti dėl kitos bylos nagrinėjimo vietos nei turėtų būti pagal procesinius įstatymus. Šalių valia keisti bylos teritorinį priklausymą teismams yra ribojama tik ta apimtimi, kuria pažeidžia imperatyvias išimtinio ir rūšinio teritorinio teismingumo taisykles. Tuo atveju, jeigu susitarimas pastarųjų taisyklių nepažeidžia, jis turi būti teismų pripažįstamas ir vykdomas, esant galimybei jį įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-748/2002).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo prašymą perduoti bylą nagrinėti Šiaulių miesto apylinkės teismui remiantis CPK 30 str. 6 d. įtvirtinta nuostata, visiškai neatsižvelgė ir nevertino tarp ginčo šalių 2010-06-19 sudarytos Siuntų vežimo sutarties ir jos 5.6 p., numatančio, kad visi ginčai ir nesutarimai dėl sutarties sąlygų pakeitimo, papildymo ir įsipareigojimų nevykdymo, sprendžiami šalių derybomis, o šalims nesusitarus – teisme, esančiame Vilniaus mieste, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (b.l. 13). Taigi, pripažintina, kad minėtu sutarties 5.6 p. šalys nustatė šalių sutartinį teritorinį teismingumą – ginčus spręsti teisme, esančiame Vilniaus mieste. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių būtent ir kyla dėl įsipareigojimų, kylančių iš minėtos sutarties, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, todėl vienai iš šalių, t.y. atsakovui, nesutinkant pakeisti šį sutartimi numatytą teismingumą, ginčas turi būti ir toliau nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme.
Pripažinus, kad šalys yra sutartimi susitarusios dėl teritorinio teismingumo, kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir motyvus, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino šalių susitarimo dėl teismingumo, į jį neatsižvelgė, todėl atsakovui nesutinkant jo pakeisti, nepagrįstai perdavė bylą nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina toliau nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ ieškinį atsakovui UAB „Venipak LT“ dėl žalos priteisimo, tretieji asmenys B. M. ir R. S., perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.