- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-03
- Bylos Nr.
- I3-81-428/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00342-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolanta Medvedevienė (pirm.), Daina Kukalienė, Natalja Zelionkienė, Audrius Grauželis, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- R. T.
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Labostera“, uždarosios akcinės bendrovės „Swedish transport technic“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Valstybės žemės fondui, uždarajai akcinei bendrovei „Terama“, D. B., R. M., Z. M., M. R., R. R., A. Ū., M. A. Ū., "Labostera", "SWEDISH TRANSPORT TECHNIC", "Terama", "Valstybės žemės fondas", Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrius
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės,
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Labostera“ atstovui advokatui A. G.,
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Swedish transport technic“ atstovui advokatui T. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Valstybės žemės fondui, uždarajai akcinei bendrovei „Labostera“, uždarajai akcinei bendrovei „Swedish transport technic“, uždarajai akcinei bendrovei „Terama“, D. B., R. M., Z. M., M. R., R. R., A. Ū., M. A. Ū. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 20 d. raštą Nr. 70-2-4482 „Dėl prašymo“ ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją projektuoti nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypus prie (duomenys neskelbtini), ir prie (duomenys neskelbtini), nenustatant kelio servitutų.
Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas yra P. M. turto ir turtinių teisių paveldėtojas.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius informavo, kad, išnagrinėjus kartografinę medžiagą, nustatyta, kad žemės sklypai apie 600 kv. m prie (duomenys neskelbtini), ir apie 550 kv. m prie (duomenys neskelbtini), yra M.: K., Per., J. ir M.: S., S., M. iki 1940 m. turėtoje žemėje. Taip pat informavo, kad minėti žemės sklypai (apie 600 kv. m prie (duomenys neskelbtini), ir apie 550 kv. m prie (duomenys neskelbtini)) bus grąžinti K. M. (mirusio) įpėdiniams, tarp jų ir P. M. (mirusiam), kurio įpėdinis yra pareiškėjas.
VĮ Valstybės žemės fondas parengė Žemės sklypo (sklypo plotas 619 kv. m) prie (duomenys neskelbtini), planą ir Žemės sklypo (sklypo plotas 620 kv. m) prie (duomenys neskelbtini), planą.
Pareiškėjas, susipažinęs su minėtais natūra grąžintinais projektuojamų žemės sklypų planais, pamatė, jog projektuojamuose žemės sklypuose numatoma nustatyti kelio servitutus – teisę naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantysis daiktas). Projektuojamame nuosavybės teisėms atkurti žemės sklype prie (duomenys neskelbtini), numatomi net du kelio servitutai: S1 – Kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantysis daiktas), kurio plotas 65 kv. m, skirtas patekti į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir S2 – Kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantysis daiktas), kurio plotas 39 kv. m, skirtas patekti į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Projektuojamame nuosavybės teisėms atkurti žemės sklype prie (duomenys neskelbtini), numatomas kelio servitutas S1 – Kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantysis daiktas), kurio plotas 72 kv. m, skirtas patekti į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina atitinkamos savivaldybės administracijos direktorius.
Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu nenustatyti kelio servitutų formuojamuose nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypuose prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nurodydamas, jog kelio servitutų nustatymui minėtuose sklypuose nėra jokio pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija skundžiamame rašte nurodė, kad formuojamuose žemės sklypuose yra būtini servitutai esamų praėjimo takų vietoje, bei pažymėjo, jog įrengti pėsčiųjų takai (šaligatviai) tarnauja visuomenės poreikiams, reikalingi esamų įregistruotų ir pagal suderintus projektus pastatytų pastatų, esančių greta pažymėtos laisvos neužstatytos žemės, visaverčiam funkcionavimui. Taip pat nurodė, kad šie įrengti pėsčiųjų takai (šaligatviai) pažymėti gretimų žemės sklypų ribų planuose bei pastatų techniniuose projektuose. Siekiant, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų teisėti interesai, bei atsižvelgiant į visuomenės poreikius būtina nustatyti kelio servitutus pėstiesiems esamų įrengtų šaligatvių vietose.
Šalies argumentai
Pareiškėjas ir jo atstovė mano, jog atsakovė siekia nustatyti kelio servitutus formuojamuose nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypuose prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nepagrįstai, servitutai nėra būtini.
Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), turi net du įvažiavimus iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kuriais yra galimybė patekti į šį žemės sklypą ir jame esantį pastatą tiek privažiuojant automobiliu, tiek ir pėsčiomis, taip pat dar turi papildomą patekimą pėsčiųjų taku iš (duomenys neskelbtini) pr. per laisvą valstybinę žemę. Taigi nėra jokio objektyvaus būtinumo servituto nustatymui natūra grąžinamame žemės sklype prie (duomenys neskelbtini).
Natūra grąžinamo žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), kurio plotas 619 kv. m, plane numatomi net du kelio servitutai, tačiau įvažiavimas į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), suformuotas iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve visa plačiąja sklypo kraštine, todėl yra visos sąlygos patekti į šį žemės sklypą tiek transporto priemonėmis, tiek ir pėsčiomis.
Minėti praėjimo takai patys savaime nėra pagrindas ar pagrįsta būtinybė nustatyti kelio servitutus – teisę naudotis pėsčiųjų taku. Minėti praėjimo takai nėra suformuoti kaip inžineriniai statiniai, nėra įregistruoti įstatymu nustatyta tvarka.
Formuojami žemės sklypai yra nedideli, dėl nustatytų kelio servitutų būtų prarandamas žymus grąžintinos žemės plotas. Kelio servitutai apribotų naudojimąsi grąžintina žeme, kelio servitutais naudotųsi tretieji asmenys, o žemės savininkų žemės mokestis turėtų būti mokamas atsižvelgiant į visą žemės plotą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog, nustačius kelio servitutą, nebūtų galimybės apsitverti priklausantį žemės sklypą, tretiesiems asmenims naudojantis kelio servitutu, būtų prarandamas bet koks privatumas.
Nėra jokių objektyvių priežasčių nustatyti papildomą patekimą pėsčiųjų takais (kelio servitutais) per natūra grąžinamus žemės sklypus prie (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Atsakovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog pirmiau minėti patekimai prie pastatų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), neužtikrina jų visaverčio funkcionavimo, ir šis visavertis funkcionavimas gali būti pasiektas tik nustačius kelio servitutus per natūra grąžinamus žemės sklypus prie (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdyje prašė bylos dalį dėl pareiškėjo R. T. skundo reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2019 m. gruodžio 20 d. raštą Nr. 70-2-4482 nutraukti, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius, išnagrinėjęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriaus 2017 m. spalio 3 d. rašte Nr. 8SD-5255-(14.8.7.) nurodytą teritoriją, kurią iki 1940 m. nuosavybės teise valdė K., Per. ir J. M. bei S., S. ir M. M., parengė preliminariai laisvos žemės schemas: apie 600 kv. m ploto prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir apie 550 kv. m ploto prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Ši informacija 2017 m. spalio 26 d. raštu Nr. 70-2-3868 buvo pateikta NŽT Kauno miesto skyriui. Schemoje buvo nurodyta, jog esamų praėjimo takų vietose būtini servitutai.
NŽT Kauno miesto skyrius 2019 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 8SD-2327-(14.8.125E.) kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydamas nurodytoje teritorijoje suprojektuoti natūra grąžintinus žemės sklypus ir organizuoti žemės sklypų kadastrinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534.
Savivaldybės administracija 2019 m. lapkričio 25 d. gavo pareiškėjo prašymą formuojamuose žemės sklypuose nenustatyti kelio servitutų. Skundžiamu raštu pareiškėjui buvo atsakyta, jog formuojamuose žemės sklypuose įrengti pėsčiųjų takai (šaligatviai) tarnauja visuomenės poreikiams, reikalingi gretimuose žemės sklypuose esančių pastatų eksploatavimui, todėl juos būtina nustatyti, kad nebūtų pažeisti visuomenės poreikiai ir trečiųjų asmenų teisėti interesai.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise. Laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimo procedūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Atkūrimo tvarka), 106¹ punkto nuostatos, pagal kurias natūra grąžinamų žemės sklypų formavimas priskirtas savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111 straipsnyje nustatyta, jog servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu) arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Atkūrimo tvarkos 106¹ punkte nustatyta, jog sprendimas nustatyti servitutus priimamas kartu su sprendimu suformuoti žemės sklypą.
Akcentavo, jog nagrinėjamu atveju nėra rengiamas nei teritorijų planavimo dokumentas, nei žemės valdos projektas pagal Atkūrimo tvarkos nuostatas, žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti formuojami atliekant kadastrinius matavimus. Be to, žemės sklypų planai iki šiol yra rengimo stadijos – jie nėra nei suderinti teisės aktų nustatyta tvarka, nei patvirtinti Savivaldybės administracijos direktoriaus, todėl nėra pagrindo kalbėti apie tai, kad buvo pažeistos minėtos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatos ir iki planų patvirtinimo nebuvo gauta viešpataujančiaisiais tampančių daiktų savininkų valia.
Šalies argumentai
Pareiškėjo skunde nėra pagrįsta, kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjas kreipėsi į Savivaldybės administraciją su pretenzija dėl servitutų nustatymo formuojamuose žemės sklypuose. Byloje nėra ginčo, kad žemės sklypų formavimo procedūros nėra baigtos. Kaip minėta, ginčo žemės sklypai yra formuojami atliekant kadastrinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Kadastro nuostatai), kuriuose, taip pat kituose kadastrinių matavimų atlikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta teisė suinteresuotiems asmenims reikšti pretenzijas kadastrinių matavimų užsakovui.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Pažymėjo, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su Savivaldybės administracijos atsakymu, kuriame nurodyta, jog formuojamuose žemės sklypuose yra būtina suprojektuoti servitutus esamų praėjimo takų vietose. Tačiau pagal byloje pateiktus duomenis, parengtos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos nebuvo patikrintos, planai nebuvo suderinti (Kadastro nuostatų 65 p.), taip pat nebuvo pateikti tvirtinti savivaldybės administracijai ir nebuvo priimtas sprendimas dėl planų patvirtinimo. Pagal Atkūrimo tvarkos 106¹ punktą, savivaldybės administracijos direktorius tvirtina nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą tik Kadastro nuostatų nustatyta tvarka suderinus nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą su žemėtvarkos skyriumi, galutinį sprendimą suformuoti žemės sklypą (patvirtinti kadastro duomenis) ir nustatyti žemės sklypo plane suprojektuotus servitutus priima žemėtvarkos skyrius. Pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 4 dalį, sprendimas nustatyti servitutą gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į minėtų teisės aktų nuostatas, matyti, kad ginčijamas raštas yra tik tarpinis informacinio pobūdžio atsakymas į pareiškėjo prašymą žemės sklypų formavimo procedūros metu, kuri užbaigiama žemėtvarkos skyriaus sprendimu suformuoti žemės sklypą, kuris gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka administraciniam teismui. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, toks sprendimas dar nėra priimtas. Byloje ginčijamas raštas negali būti vertinamas kaip sukeliantis pareiškėjui teises ir pareigas, todėl šis raštas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų pareiškėjui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku. Vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, administracinė byla dėl reikalavimo panaikinti raštą turi būti nutraukta.
Nors pareiškėjas prašo teismo įpareigoti Savivaldybės administraciją projektuoti nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypus prie (duomenys neskelbtini), ir prie (duomenys neskelbtini), nenustatant kelio servitutų, tačiau Atkūrimo tvarkos 106¹ punkto nuostatos detaliai nustato procedūras, kaip formuojami žemės sklypai nuosavybės teisėms į laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje atkurti. Šioje teisės normoje aiškiai nustatyta institucijų kompetencija: savivaldybės administracija projektuoja žemės sklypus, organizuoja kadastrinių matavimų atlikimą ir tvirtina žemės sklypų planus, žemėtvarkos skyrius priima sprendimus dėl žemės sklypų suformavimo ir servitutų nustatymo. Teismo įpareigojimas atsakovei formuoti žemės sklypus nenustatant servitutų reikštų, kad teismas perimtų institucijoms priskirtą kompetenciją priimti sprendimus dėl servitutų projektavimo ir nustatymo. Teismas tokių viešojo administravimo funkcijų perimti neturi galimybės, todėl atmestinu laikomas pareiškėjo reikalavimas priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijų kompetencijai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Labostera“ ir jos atstovas advokatas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atstovas pažymėjo, jog kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku yra reikalingas patekimui į pastatą (duomenys neskelbtini). Įrengti pėsčiųjų takai, kuriems numatytas servitutas, nurodyti ir pastato rekonstravimo projekte, todėl jie būtini pastato eksploatacijai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Swedish transport technic“ ir jos atstovas advokatas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi numatytas kelio servitutas yra reikalingas patekimui į pastatą (duomenys neskelbtini). Servitutui yra visuomenės poreikis. Nenustačius servituto neliks jokio praėjimo į pastatą. Servitutas yra numatytas esamų praėjimo takų vietoje. Įrengti pėsčiųjų takai pažymėti gretimų žemės sklypų ribų planuose, todėl yra būtina nustatyti kelio servitutą pėstiesiems esamų įrengtų šaligatvių vietoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl servitutų formuojamuose žemės sklypuose nuosavybės teisių atkūrimui.
Nagrinėjamo ginčo dalykas yra Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 20 d. raštas Nr. 70-2-4482 „Dėl prašymo“, kuriuo atsakovė atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą nenustatyti formuojamuose nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypuose prie pastatų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kelio servitutų. Atsakovė skundžiamu raštu informavo pareiškėją, jog formuojamuose žemės sklypuose yra būtini servitutai esamų praėjimo takų vietoje, bei pažymėjo, jog įrengti pėsčiųjų takai (šaligatviai) tarnauja visuomenės poreikiams, reikalingi esamų įregistruotų ir pagal suderintus projektus pastatytų pastatų, esančių greta pažymėtos laisvos neužstatytos žemės, visaverčiam funkcionavimui. Skundžiamame rašte pažymėjo, jog įrengti pėsčiųjų takai (šaligatviai) yra pažymėti gretimų žemės sklypų ribų planuose bei pastatų techniniuose projektuose, todėl siekiant, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų teisėti interesai, bei atsižvelgiant į visuomenės poreikius būtina nustatyti kelio servitutus pėstiesiems esamų įrengtų šaligatvių vietose.
VĮ Valstybės žemės fondas rengiamo 619 kv. m žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimui plano brėžinio sprendiniuose numatė, jog žemės sklype prie (duomenys neskelbtini), numatyti du kelio servitutai: S1 – Kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantysis daiktas), kurio plotas 65 kv. m, patekimui į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir S2 – Kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantysis daiktas), kurio plotas 39 kv. m, skirtas patekti į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kitame rengiamame nuosavybės teisėms atkurti žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), plano brėžinyje numatytas kelio servitutas S1 – Kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantysis daiktas), kurio plotas 72 kv. m, skirtas patekimui į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina, jog ginčo žemės sklypai formuojami nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese, kurį reguliuoja specialios teisės normos.
Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese piliečiams grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypai miestuose formuojami vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsniu ir Tvarkos 106 ir 106¹ punktų nuostatomis.
Atkuriant nuosavybės teises į miesto žemę laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius (Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p.).
Taigi, atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje privaloma vadovautis Atkūrimo tvarkoje nurodyta procedūrų eiliškumo tvarka.
Pagal Atkūrimo tvarkos 106 punkto nuostatas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus (Atkūrimo tvarkos 106 p.).
Natūra grąžinamų žemės sklypų formavimas priskirtas savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai (Atkūrimo tvarkos 106¹ p.).
Atkūrimo tvarkos 106¹ punkte numatyta, jog savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą. Šios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas.
Suprojektavus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribas miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose ir teritorijose, kuriose parengti detalieji planai ar žemės valdos projektai, atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai. Savivaldybės administracijos direktorius organizuoja nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylos rengimo paslaugų pirkimą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto nuostatų nustatyta tvarka suderinus nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą su žemėtvarkos skyriumi, savivaldybės administracijos direktorius tvirtina nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą (Atkūrimo tvarkos 106¹ p.).
Savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypo projektavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą patvirtina ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui (Atkūrimo tvarkos 106¹ p.).
Žemėtvarkos skyrius, gavęs iš savivaldybės administracijos nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą: suformuoja žemės sklypą (patvirtina jo kadastro duomenis); nustato žemės sklypo plane suprojektuotus servitutus. Sprendimas nustatyti servitutus priimamas kartu su sprendimu suformuoti žemės sklypą ir atliekami kiti Atkūrimo tvarkos 106¹ punkte nurodyti veiksmai.
Atsakovė skundžiamu raštu, atsakydama į pareiškėjo prašymą nenustatyti formuojamuose nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypuose prie pastatų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kelio servitutų, informavo pareiškėją išreikšdama savo nuomonę apie faktiškai egzistuojantį servitutų poreikį nuosavybės teisių atkūrimui rengiamuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), tačiau jokių valinio pobūdžio sprendimų, imperatyviai suformuluotų privalomų nurodymų, elgesio taisyklių, kurios galėtų sukelti realias teisines materialinio pobūdžio pasekmes pareiškėjo teisėms ir pareigoms, skundžiamame rašte nėra išreikšta. Skundžiamu raštu nebuvo patvirtinti jokie minėtų žemės sklypų planų konkretūs sprendiniai, todėl skundžiamas raštas savaime kokių nors teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Akivaizdu, jog skundžiamas raštas žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), planų rengimo etape jokių pareiškėjo teisių iš esmės negalėjo pažeisti. Be to, pažymėtina, jog nebuvo pradėta ir žemės sklypų planų derinimo procedūra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto nuostatų nustatyta tvarka, t. y. su pretendentais, tarp jų ir pareiškėjų, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises į minėtus žemės sklypus, ir kitais suinteresuotais asmenimis, todėl pareiškėjas nesikreipė į atsakovę reikšdamas pastabas dėl žemės sklypų derinimo procedūrų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto nuostatų 32.1.1–32.1.1.5 punktuose nustatyta tvarka ir terminais.
Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriame išreikšta atsakovės nuomonė, ir negali būti laikomas administraciniu aktu, sukeliančiu realias materialines teisines pasekmes pareiškėjui. Tai reiškia, kad pareiškėjo skundo tenkinimo atveju teismo sprendimas neturės realios įtakos nei pareiškėjo teisėms, nei faktų dėl servitutų poreikio žemės sklypuose konstatavimui, kadangi VĮ Valstybės žemės fondo parengti formuojamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), planų brėžiniai, kurie nesuderinti bei savivaldybės administracijos direktoriaus nepatvirtinti, neturi jokios teisinės galios.
Pažymėtina, jog teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų informacinio ar konstatuojamojo pobūdžio aktų, juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų nustatymo, nes nėra susiję su pareiškėjo galimai pažeistų materialiųjų teisių apgynimu teismo sprendimu.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2012 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011, 2016 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog skundžiamas raštas yra informacinio, konstatuojamojo pobūdžio aktas ir nesukelia realių materialinių teisinių pasekmių pareiškėjui, todėl negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti, o, skundą priėmus, administracinė byla turi būti nutraukiama kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).
Administracinių bylų nutraukimo pagrindai išdėstyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnyje, tarp jų – jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p.).
Įvertinęs minėtus argumentus bei pirmiau aptartą teisinį reguliavimą, teismas sprendžia, kad skundžiamas informacinio, konstatuojamojo pobūdžio raštas žemės sklypų planų rengimo etape savaime pareiškėjui negali sukelti ir nesukelia teisinių pasekmių, nepažeidžia jo teisių ar įstatymais saugomų interesų, negali būti teisme nagrinėtinos bylos objektu, todėl bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 20 d. raštą Nr. 70-2-4482 „Dėl prašymo“ nutrauktina, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Pareiškėjas antruoju skundo reikalavimu prašo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją projektuoti nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypus prie (duomenys neskelbtini), ir prie (duomenys neskelbtini), nenustatant kelio servitutų.
Pažymėtina, jog antrasis skundo reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo skundo reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 20 d. raštą Nr. 70-2-4482 „Dėl prašymo“, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie servitutų poreikį formuojamuose žemės sklypuose ir dėl kurio administracinės bylos dalis nutraukta kaip nepriskirta administracinių teismų kompetencijai. Teismas neturi jokio teisinio pagrindo žemės sklypų planų rengimo etape įpareigoti atsakovę projektuoti nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypus prie (duomenys neskelbtini), ir prie (duomenys neskelbtini), nenustatant kelio servitutų.
Pagal minėtas Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio ir Atkūrimo tvarkos 106 ir 106¹ punktų nuostatas, savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai pavestas formuojamų nuosavybės teisių atkūrimo procese grąžintinų žemės sklypų planų rengimas ir tvirtinimas. Atsakovė pagal minėtas teisės nuostatas pradėjo žemės sklypų planų rengimo procedūrą, nagrinėjamo ginčo atveju žemės sklypų planai yra rengiami. Teismas nevykdo viešojo administravimo, todėl konstatuotina, jog antrasis pareiškėjo skundo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Swedish transport technic“ atstovas advokatas T. J. (2020 m. vasario 13 d. išrašas iš teisinių paslaugų sutarties (1 t., b. l. 36) byloje pateikė prašymą dėl 630,75 Eur išlaidų atlyginimo (2 t., b. l. 56–57). Išlaidas sudarė: 70,08 Eur – įrodymų rinkimas, 420,50 Eur – atsiliepimo į skundą rengimas ir 140,17 Eur – pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose. Išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas pagrindžia 2020 m. vasario 28 d., 2020 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos faktūros ir 2020 m. kovo 16 d. mokėjimo nurodymas (2 t., b. l. 58–61).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).
Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos).
Teismo sprendimu apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 p.).
Teisme 2020 m. vasario 26 d. gautas UAB „Swedish transport technic“ atsiliepimas į skundą (1 t., b. l. 76–80). Rekomendacijų 8.2 punkte įtvirtinta, jog atsiliepimo į skundą koeficientas yra 2,5. Atsiliepimas surašytas 2020 m. vasario 24 d. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1317,6 Eur. Maksimalus dydis už atsiliepimo parengimą sudaro 3 294 Eur. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad advokato nurodoma paslauga įrodymų rinkimas traktuotina kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą – atsiliepimo parengimą. Prašoma 490,58 Eur (70,08+420,50) suma neviršija maksimalios priteistinos sumos už atsiliepimo parengimą.
Advokatas T. J. dalyvavo teismo posėdžiuose: 2020 m. rugsėjo 8 d. (posėdis truko 14 min.) (1 t., b. l. 173–175) bei 2021 m. gegužės 6 d. (posėdis truko 71 min.) (2 t., b. l. 62–65). Visi teismo posėdžiai užtruko 1 val. 25 min. (Rekomendacijų 10 p.). Teismo posėdžiai vyko skirtingais ketvirčiais, todėl už atstovavimą teisme galima priteisti maksimali suma yra nuo 138,1 Eur ((1381,0 (2020 m. I ketv.)*0,1)*1) iki 152,42 Eur ((1524,2 (2020 m. IV ketv.)*0,1)*1) (Rekomendacijų 8.19, 9 ir 10 p.). Taip pat prašoma teismo priteisti už pasirengimą teismo posėdžiams ir nurodoma, jog tai truko 2 val. Maksimali priteistina suma sudarytų nuo 276,2 Eur iki 304,84 Eur. Prašoma 140,17 Eur suma už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių.
Įvertinus Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus bei atsižvelgiant į Rekomendacijų 7, 8.2 ir 8.19 punktus trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Swedish transport technic“ priteistina 630,75 Eur (70,08+420,50+140,17) suma iš pareiškėjo R. T..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 104 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Bylos dalį dėl pareiškėjo R. T. skundo reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gruodžio 20 d. raštą Nr. 70-2-4482 „Dėl prašymo“ nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.
Pareiškėjo R. T. skundo reikalavimą įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją projektuoti nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypus prie (duomenys neskelbtini), ir prie (duomenys neskelbtini), nenustatant kelio servitutų, atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Swedish transport technic“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo patenkinti. Priteisti iš pareiškėjo R. T. trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Swedish transport technic“ 630,75 Eur (šešis šimtus trisdešimt eurų ir 75 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.