- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-09
- Bylos Nr.
- 2VP-28367-987/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21688-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Poniškaitytė
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, valstybės įmonė „Turto bankas“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Donatos Kisieliaus prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ ir valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas antstolis Donatas Kisielius kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti vykdymo procese pradinę skolininkę J. B., mirusią 2016 m. liepos 28 d., jos teisių perėmėja valstybes įmone „Turto bankas“. Nurodo, kad jis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-580-541/2013 dėl skolos ir procesinių palūkanų iš skolininkės J. B. išieškotojo uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ naudai. Skolininkė J. B. mirė 2016 m. liepos 28 d. Testamentų registro duomenimis skolininkės J. B. palikimą 2017 m. gegužės 15 d. priėmė valstybės įmonė „Turto bankas“.
Prašymas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismas.
Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos Nr. 0174/13/02317 medžiagos nustatyta, kad antstolis Donatas Kisielius vykdo išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-580-541/2013 dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės J. B. išieškotojo uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ naudai; skolininkė J. B. mirė 2016 m. liepos 28 d., jos palikimą 2017 m. gegužės 15 d. priėmė Lietuvos Respublika.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad procesinių teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., esant paveldėjimo teisiniams santykiams), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Pabrėžtina, kad procesinių teisių perėmimas apima ne tik teisių, bet ir procesinių pareigų perėmimą. Procesinis teisių perėmimas yra proceso teisės, o ne materialiosios teisės institutas, todėl procesinės teisės perimamos vadovaujantis civilinio proceso, o ne materialiosios teisės normomis. Tačiau negalima perimti procesinių teisių, kai neleidžiama perimti atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių, tai yra kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu (ieškovu, atsakovu ar trečiuoju asmeniu, o vykdymo procese – išieškotoju ar skolininku).
Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialųjį turtą, turtines teises ir prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Mirus skolininkui, išieškotojas laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-63/2012; kt.). Aiškindamas CK 5.63 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-190/2009), turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-63/2012), palikėjo turto areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-540/2011). Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikomas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kreditoriaus pavedimu vykdančio išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-533/2011). Formuodamas nurodytą CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, kasacinis teismas įtvirtino precedentą, kad šioje normoje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o jos turinys bei pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-63/2012). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas, t. y. ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).
Nagrinėjamu atveju antstolis nepateikė paaiškinimų bei juos patvirtinančių įrodymų, kad per 3 mėnesius nuo skolininkės mirties (palikimo atsiradimo momento) antstolis ar išieškotojas kokiu nors būdu būtų pranešęs notarui ar asmeniškai skolininkės teisių perėmėjui (paveldėtojui) apie šią vykdomąją bylą; pareiškęs ieškinį teisme dėl paveldimo turto; išviešinęs skolininko turto arešto faktą viešame registre ar pan. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad antstolis neįrodė, jog jis informavo pradinės skolininkės teisių perėmėją (paveldėtoją) apie skolą vykdymo procese, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 3 mėnesių termino, dėl ko nėra pagrindo tenkinti antstolio Donato Kisieliaus prašymo vykdymo procese pakeisti skolininkę J. B. jos teisių perėmėja valstybės įmone „Turto bankas“ (CK 5.63 straipsnio 1 dalis, CPK 596 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 596 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo antstolio Donato Kisieliaus prašymo dėl skolininkės J. B. pakeitimo jos teisių perėmėja valstybine įmone „Turto bankas“ vykdymo procese netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.