Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėja Liuba Kymantienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-256-348/2016

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00112-2012-8

2016 m. gegužės 31 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Albino Antanaičio ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorei Genei Ramanauskienei, nuteistojo V. N. gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 str. 2 d. – 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmę įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-11-06 14.45 val. iki 2012-11-08 13.20 val. (dvi dienos) ir paskirta 96 MGL (3615,36 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš V. N. priteista 268,58 Eur proceso išlaidų valstybės naudai.

Iš V. N. konfiskuota 10 000 Lt /2896,20 Eur kaip nusikalstamu būdu gautas rezultatas (BK 72 str.).

Pinigus, kuriuos kratos, vykusios V. N. gyvenamojoje vietoje, metu pateikė D. G. – 500 Lt, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti D. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N. nuteistas už tai, kad būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ir kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojui, (duomenys neskelbtini) D. D., 2012 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme tiksliai nenustatytu laiku, savo darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), susitikimo su A. R. metu, savo naudai tiesiogiai reikalavo A. R. duoti jam kyšį, pinigus – 3 000 Lt (868,86 Eur), pažadėdamas jam už tai paveikti prokurorą D. D., kad šis neteisėtai veiktų, vykdydamas savo, kaip prokuroro, įgaliojimus, t. y. nesant teisėto pagrindo, nesant svarbių aplinkybių, tyčia pratęstų ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) terminą, kuriame pranešimas apie įtarimą įteiktas A. R. bei sutarė su A. R. susitikti artimiausiu metu tikslu priimti iš jo šiuos pinigus;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, siekdamas to paties nusikalstamo tikslo, V. N. 2012-09-21 apie 17 val. prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo vietoje, susitikimo su A. R. metu tiesiogiai iš A. R. savo naudai priėmė kyšį – pinigus 3 000 Lt (868,86 Eur), pažadėdamas jam už tai paveikti prokurorą D. D., kad šis neteisėtai veiktų, vykdydamas savo įgaliojimus, t. y. nesant teisėto pagrindo, nesant svarbių aplinkybių, tyčia pratęstų ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) terminą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, siekdamas to paties nusikalstamo tikslo, V. N., 2012-10-26, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme tiksliai nenustatytu laiku, prie (duomenys neskelbtini) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), susitikimo su A. R. metu, pastarąjį tiesiogiai savo ir prokuroro D. D. naudai reikalavo duoti kyšį – pinigus 7 000 Lt (2027,34 Eur), pažadėdamas jį perduoti ir paveikti prokurorą D. D., kad šis neteisėtai veiktų, vykdydamas savo, kaip prokuroro, įgaliojimus, t. y. nesant teisėto pagrindo, nesant svarbių aplinkybių, tyčia pratęstų ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) terminą, ir susitarė su A. R. susitikti artimiausiu metu tikslu priimti iš jo šiuos pinigus;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, siekdamas to paties nusikalstamo tikslo, V. N., 2012 m. spalio mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme tiksliai nenustatytu laiku, aikštelėje prie Prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), susitikimo su A. R. metu tiesiogiai iš A. R. savo ir prokuroro D. D. naudai priėmė kyšį – pinigus 7 000 Lt (2027,34 Eur), pažadėdamas jam už tai paveikti prokurorą D. D., kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas savo įgaliojimus, t. y. nesant teisėto pagrindo, nesant svarbių aplinkybių, tyčia pratęstų ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) terminą;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, siekdamas to paties nusikalstamo tikslo, V. N. 2012-11-05, apie 17.20 val., aikštelėje prie Prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), susitikęs su A. R. pakartotinai, tiesiogiai, savo ir prokuroro D. D. naudai, iš pastarojo pareikalavo kyšio – pinigų 6 000 Lt (1737,72 Eur), pažadėdamas paveikti prokurorą D. D., kad šis neteisėtai veiktų, vykdydamas savo įgaliojimus, t. y. nesant tam teisėto pagrindo, nesant svarbių aplinkybių pratęsti ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) terminą iki 2013-01-05 bei susitarė su A. R. susitikti 2012-11-06 tikslu priimti iš jo šiuos pinigus;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, siekdamas to paties nusikalstamo tikslo, V. N. 2012-11-06 apie 14.45 val. susitikęs su A. R., aikštelėje prie Prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), tiesiogiai, savo ir prokuroro D. D. naudai iš A. R. priėmė kyšį – pinigus 6 000 Lt (1737,72 Eur), kuriuos pažadėjo perduoti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) kontroliuojančiam prokurorui D. D., pažadėdamas A. R. už tai paveikti prokurorą D. D., kad šis neteisėtai veiktų, vykdydamas savo įgaliojimus, t. y. nesant teisėto pagrindo, nesant svarbių aplinkybių, tyčia pratęstų ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) terminą. Tokiu būdu, per tris kartus V. N. tiesiogiai savo naudai iš A. R. priėmė kyšį viso 16 000 Lt (4633,92 Eur).

Apelianto įsitikinimu, teismas pripažindamas jį kaltu rėmėsi išskirtinai tik liudytojo A. R., siekusio pasipelnyti ir gauti naudą ir jo draugo V. A. melagingais parodymais. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp liudytojų A. R. ir V. A.. Nors teisminio nagrinėjimo metu liudytojas A. R. parodė, kad kai jis buvo atvykęs su savo tėvu A. R. į K. ir pas tyrėją kabinete pasirašė, jog byla baigta, iš jo buvo pareikalauta perduoti 7000 litų, ir tą pačią dieną pinigai buvo perduoti, tačiau apklaustas liudytojas A. R. apie tai, kad iš jo sūnaus buvo reikalaujami pinigai - kyšis, nieko nežinojo. Ikiteisminio tyrimo metu A. R. teigė, kad pinigus surinko per porą dienų ir tik tada perdavė. Taip pat A. R. teigė, kad susitikimas „(duomenys neskelbtini)” degalinėje buvo įvykęs apelianto iniciatyva, tačiau telefone užfiksuota žinutė “Tarkimės susitikima penktadieniui ne darbe. Reiks pasitart”, gauta 2012-10-24 13:14 iš A. R., būtent tą paneigia. Byloje nėra kitų duomenų, kuriais būtų galima remtis dėl šių pastarųjų dviejų tęstinių veikų padarymo, juolab, kad iš A. R. buvo reikalaujamas duoti kyšis, nes to nepatvirtino nei garsinė ar vaizdinė medžiaga, o kaip ir pastarasis yra davęs savo parodymuose, iniciatyva buvo rodoma iš jo paties, nes tik šis asmuo buvo suinteresuotas, kad byla per kuo trumpesnius terminus nebūtų perduota teismui. Visiškai nebuvo vertinami jo, parodymai, kurie sutampa su kitais byloje užfiksuotais įrodymais: liudytojo A. R. parodymais, garsine medžiaga, daiktų - mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokolu, medžiaga, gauta iš UAB „(duomenys neskelbtini)”. Pastarojoje gauti duomenys dėl mobiliojo ryšio išklotinių, iš kurių matyti, jog nuo 2012-10-26 iki 2012-11-06 buvo išskirtinai fiksuojami išeinantys skambučiai iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. R., į abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį jam. Apeliantas pažymi, kad šį asmenį kviesdavo tik procesiniams veiksmams, nors jis jam pastoviai skambindavo ir klausinėdavo, kokia tyrimo eiga ir kaip vyksta jo prašymų įgyvendinimas, tikslino susitikimo datą, situaciją, pats inicijuodavo susitikimus. Nei viename garsiniame įraše, darytame 2012-11-05 A. R., ir 2012-11-06 fiksuotuose įrašuose, nėra minimos A. R. įvardytos 3000 ar 7000 litų sumos, neva kaip anksčiau perduotas kyšis. Taip pat lieko nepastebėtas ir toks neatitikimas, jog A. R. telefonu bendraujant su tyrėju ir besiklausant pokalbio A., tyrėjas nurodo, „kad reikia duoti tiek, kiek padaviau”. Turima omeny 7000 litų, bet garso įrašuose užfiksuota, jog kalbama apie 6000 litų, kurie ir buvo perduoti 2012-11-06. Net gi priešingai, kaip tik A. R. provokuoja jį ir prašo įvardyti sumą dėl galimo bylos nutraukimo, tačiau teisme apklausiamas melagingai nurodė, kad jeigu nori, jog tyrimas būtų nutrauktas turėtų sumokėti dar 20 000 litų. (t. 3 b. l. 161).

Skundo autoriaus įsitikinimu, apylinkės teismas neatliko lyginamosios bylos duomenų analizės, įrodymus vertino atskirai, nepagrįstai, svaresniais įrodomąja prasme laikė suinteresuotų liudytojų A. R. ir V. A. parodymus, kurie įrodomąja prasme yra niekiniai.

Apeliantas yra įsitikinęs, kad prieš jį buvo įvykdyta provokacija, siekiant jo kaip policijos pareigūno, veiksmus bei nustatytas faktines aplinkybes neteisėtai, dirbtinai kriminalizuoti ir „pritempti“ BK 226 str. 2 d. dispozicijos atitikčiai. Todėl buvo pažeistos BPK 159 str. 3 d. nuostatos, kurios atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (toliau - ir NVIV) draudžia provokuoti asmenį padaryti nusikalstamus veiksmus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad liudytojas A. R. apie 13.20 val. paskambina jam į MRT ir primygtinai reikalauja, kad pastarasis su juo susitiktu, nes jis turi skubiai išvykti į V.. Apeliantas susitiko prašomas A. R. apie 14.30 val. Dėl šio susitikimo buvo surašytas nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolas, kuriame nurodyta, kad minėti veiksmai atliekami 2012-11-06, 13.20 val. iki 13.21 val. bei buvo surašytas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės fiksavimo ir kaupimo protokolas. Minėtuose protokoluose nurodyta, kad minėti veiksmai atliekami remiantis Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi, tačiau byloje esantis atsakymas iš Jonavos rajono apylinkės teismo, patvirtina, kad nutartis buvo priimta 2012-11-06 13.40 val., todėl kyla klausimas ar minėti veiksmai buvo teisėti ir, ar BPK 20 str. 4 d. prasme jie laikytini įrodymais.

Taip pat 2012-11-08 nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad sutartu laiku, o būtent 14.30 val. neatvykus jam, liudytojas A. R. sėdėdamas automobilyje, savo mobilaus ryšio telefonu, paskambina V. N. į mobiliojo ryšio telefoną ir sako „kad pastarasis vėluoja, kur dingęs, labai skuba ir prašo greičiau prilėkti ir skiria tam 10 minučių”. Šis pokalbis patvirtina, kad A. R. imasi iniciatyvos ir primygtinai kviečiasi jį atvykti į susitikimą. Apelianto nuomone, nusikaltimas, už kurį jis yra nuteistas, buvo pradėtas ir tęsiamas su teisėsaugos institucijų įsikišimu, o nusikalstamos veikos imitavimo veiksmais buvo neprisijungta prie tęstinio nusikaltimo, o jo tyčia, prekiauti poveikiu, buvo suformuota liudytojo A. R. įtakoje. Kadangi jis buvo skatinamas atlikti veiksmus, kurių pats neketino daryti, o nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai buvo atlikti tada, kai dar nebuvo pagrindo manyti, kad jis nusikalstamą veiką darė ir anksčiau, vertintini kaip BPK 159 str.3 d. nuostatų pažeidimas.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, nukrypo ir nuo Europos Žmogaus T. T. bei nacionalinių teismų praktikos šiuo klausimu. Todėl teismui teisingai įvertinus visus surinktus įrodymus, nesant objektyvių duomenų dėl tęstinės nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamosios bylos dalis dėl 3000 ir 7000 litų reikalavimo duoti kyšį ir kyšio priėmimo turi būti nutraukta. Skundo autoriaus įsitikinimu yra visos sąlygos jo atžvilgiu taikyti BK 40 str., ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą laiduojant jo vyresniajam broliui S. N..

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. N. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo V. N. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams, yra nepagrįsti, prieštarauja tiek bylos medžiagai, tiek ginčijamo teismo sprendimo turiniui. Priešingai, negu nurodo apeliantas savo skunde, pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantas, apylinkės teismas įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, o vien tai, kad nuteistajam V. N. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

Vienas pagrindinių apelianto skundo argumentų yra tai, kad jo kaltė dėl 3000 Lt ir 7000 Lt reikalavimo duoti kyšį ir kyšio paėmimo iš esmės grindžiama melagingais A. R. ir V. A. parodymais. Su tokiais apelianto skundo argumentais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Analizuojant nagrinėjamos bylos medžiagą matyti, kad A. R. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai aiškino faktines nusikalstamos veikos aplinkybes apie tai, kad V. N. jam pasiūlęs už 3000 Lt, vėliau 7000 Lt atlygį vilkinti ikiteisminio tyrimo eigą ir neperduoti bylos nagrinėjimo teismui. Perduodant 3000 Lt sumą su V. N. susitiko prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“. Į sutartą vietą iš Vilniaus atvyko su V. A., kuris aiškiai matė pinigų perdavimą. Antru atveju į susitikimą su V. N. prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“ jį atvežė tėtis A. R.. Buvo sutarta dėl 7000 Lt sumos už ikiteisminio tyrimo vilkinimą ilgesniam laikotarpiui, iš kurios 5000 Lt atitektų prokurorui, o 2000 Lt V. N. už tarpininkavimo paslaugas. Pokalbio metu nuspręsta vykti į komisariatą pasirašyti atitinkamų ikiteisminio tyrimo dokumentų, o kuomet bus surinkti pinigai susiskambinti ir susitarti dėl susitikimo vietos. Surinkus pinigus buvo sutarta susitikti prie A. esančios (duomenys neskelbtini). Į susitikimą atvyko su kolega V. A.. Įsėdo į V. N. automobilį ir padėjo pinigus į maišelį, esantį ant priekinės keleivio sėdynės. V. A. tuo metu buvo automobilyje, kuris stovėjo netoliese (t. 3, b. l. 161-163). Šiai įvykių sekai neprieštarauja ir teisiamojo posėdžio metu liudytojais apklaustų V. A. ir A. R. parodymai. Pasak, V. A. jis betarpiškai matęs A. R. ir V. N. susitikimus ir pinigų perdavimus. Už ką duodami pinigai žinojo iš A. R. pasakojimų, matė, kuomet A. R. juos skaičiuodavo prieš perdavimą. Girdėjęs A. R. ir V. N. telefoninį pokalbį, kuomet buvo reikalaujama perduoti dvigubai tiek, kiek buvo duota, siekiant toliau vilkinti ikiteisminį tyrimą, tai buvo trečias atvejis dėl 6000 Lt perdavimo (t. 3, b. l. 173-175). Nors skunde dėstoma, jog nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp liudytojų A. R. ir V. A. parodymų, tačiau jokių konkrečių prieštaravimų apeliantas pateiktame skunde neįvardija. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu V. N. gynėjo išsakyti argumentai dėl to, kad A. R. teisme nurodė, kad pinigus skolinosi iš V. A., o šis tokias aplinkybes neigė iš esmės nepagrįsti. Iš teisiamojo posėdžio protokolo akivaizdu, jog A. R. aiškiai nurodė, jog pinigai buvo jo, o ne V. A. (t. 3, b. l. 162), analogiškai aiškino ir liudytojas V. A. (t. 3, b. l. 174-175). Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad minėtų liudytojų parodymai esminėse detalėse sutampa, papildo vienas kitą ir atspindi realią įvykių eigą. Būtent tai, kad A. R. ir V. N. susitikimų metu, pastarasis savo naudai tiesiogiai reikalavo iš A. R., vėliau ir priėmė kyšį (atitinkamai 3000 Lt, 7000 Lt, 6000 Lt), pažadėdamas jam už tai paveikti prokurorą, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, t. y. nesant teisėto pagrindo, nesant svarbių aplinkybių, tyčia pratęstų ikiteisminio tyrimo 20-2-00182-10 terminą. Tuo tarpu liudytojas A. R. nors ir nurodė detaliai su sūnumi apie tai, kad V. N. reikalauja iš jo pinigų nekalbėjęs, sakęs jam, kad tai jo reikalai, kuriuos turi tvarkytis pats, tačiau tuo pačiu patvirtino vežęs sūnų (A. R.) prie degalinės „Statoil“, vėliau į policijos komisariatą. Matė V. N. kalbant su sūnumi (t. 4, b. l. 14). Kaip matyti iš V. N. parodymų analizės apylinkės teisme, pastarasis neginčijo, jog buvo susitikęs su A. R. prie „Statoil“ degalinės, bendravo su juo Kęstučio gatvėje prie policijos komisariato, kelis kartus buvo susitikęs prie A. K. bažnyčios. Neneigia matęs su A. R. atvykusius liudytojus A. R., V. A. (t. 5, b. l. 23-24). Išdėstytos aplinkybės aukštesnės instancijos teismui neleidžia abejoti liudytojų aukščiau nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis apie betarpišką A. R. ir V. N. bendravimą, kurio metu buvo atliekami nusikalstami veiksmai, atitinkantys BK 226 str. 2 d. sudėtį.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apelianto skundo argumentų visumos, iš esmės jis neginčija paskutinio nusikalstamos veikos epizodo, kurio metu buvo pareikalauta ir jam perduota 6000 Lt suma, tačiau apeliuoja į tai, kad tokio pobūdžio veiksmai buvo vienkartiniai. Teisėjų kolegija tokius apelianto skundo argumentus laiko visiškai nepagrįstais, ką patvirtina jau aukščiau aptartų liudytojų parodymų visuma. Be to, apie tai, kad V. N. nusikalstami veiksmai buvo ne vienkartinio, o tęstinio pobūdžio patvirtina ir A. R. kartu su pareiškimu pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas A. R. ir V. N. pokalbis (t. 1, b. l. 8-17). Apžiūros protokole pateikta garso įrašo stenograma akivaizdžiai rodo, jog V. N. jau yra priėmęs dalį kyšio, pokalbio metu aiškina turįs pas save 5000 Lt, tačiau reikia dvigubai tiek. Prašo surinkti dar 5000 Lt ir 1000 Lt jam už tarpininkavimą, ragina tai daryti iki 2012-11-06. Tuo tarpu A. R. aiškiai nurodo, kad V. N. veiksmus pirmą, antrą kartą yra įgyvendinęs, pasistengs ir dabar surinkti reikiamą sumą pinigų. Aukščiau aptarti duomenys neleidžia abejoti tęstinės veikos buvimu. Aplinkybės, jog garso įrašuose nėra minimos konkrečios pinigų sumos, t. y. 3000 Lt, 7000 Lt, taip pat nesudaro pagrindo netikėti A. R. ir V. N. nuosekliai dėstomomis aplinkybėmis, kadangi pokalbis šiuo atveju buvo nukreiptas išimtinai tariantis dėl paskutinio epizodo, t. y. 6000 Lt reikalavimo duoti kyšį. Be to, vien tai, kad pirmais dviem epizodais V. N. atlikti veiksmai nėra užfiksuoti nei vaizdinėje, nei garsinėje medžiagoje nesudaro pagrindo jų eliminuoti iš bendros nusikalstamos veikos konteksto.

Analizuojamoje situacijoje taip pat nėra pagrindo sutikti su V. N. skunde dėstoma pozicija, jog telefoninis bendravimas vyko išimtinai tik A. R. iniciatyva pastarajam nuolat skambinant ir teiraujantis dėl ikiteisminio tyrimo eigos. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų apie telekomunikacinius sujungimus, V. N. skunde pateikė tik selektyviai jo atrinktą skambučių medžiagą. Tuo tarpu išanalizuotų duomenų visuma rodo, kad nei kiek mažesnė dalis buvo ir V. N. atliktų skambučių A. R. (t. 2, b. l. 76-78). Šiuo atveju nėra pagrindo remtis V. N. teikiama prielaida, jog skambučių metu buvo bendraujama tik darbinio pobūdžio klausimais. Juolab, kad V. N. pripažįsta susitikdavęs su A. R. neoficialiose vietose („(duomenys neskelbtini)“ degalinė, A. aikštelėje prie (duomenys neskelbtini)) ir tai daręs dėl lengvabūdiškumo.

Nepagrįsti ir apelianto skundo teiginiai dėl prieš jį taikytos provokacijos, BPK 159 str. 3 d. nuostatų pažeidimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad dar 2012-11-05 apie 17.20 val. pokalbio su A. R. metu V. N. ragino pastarąjį kaip galima greičiau, t. y. iki rytojaus (2012-11-06) surinkti 6000 Lt, kuriuos pažadėjo perduoti ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui, kad šis neteisėtai veiktų. Atsižvelgiant į tai, A. R. 2012-11-06, 8 val. 30 min. kreipėsi į STT Kauno valdybą su protokolu-pareiškimu dėl V. N. neteisėtų veiksmų. 2012-11-06 Kauno apygardos prokuratūroje gavus A. R. pareiškimo pagrindu STT Kauno valdyboje pradėto ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis apie neteisėtus V. N. veiksmus, susijusius su prekyba poveikiu, A. R. buvo leista prieš V. N. atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (toliau – NVIV) vadovaujantis BPK 159 str. Šios procesinės prievartos priemonės teisėtumas buvo patvirtintas Jonavos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012-11-06 nutartimi. Be to, atskira Jonavos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012-11-06 nutartimi buvo patenkintas prokurorės pareiškimas dėl slapto asmens sekimo. Atliekant NVIV 2012-11-06, 13 val. 20 min. A. R. iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino į V. N. mobilaus ryšio telefoną ir pasiūlė šiam susitikti už valandos laiko ten pat kur vakar, t. y. prie A. K. bažnyčios. 14 val. 39 min. telefoninio pokalbio metu priminė V. N., kad vis dar jo laukia sutartoje vietoje. Atvykus V. N. šis pasiteisino vėlavęs, nes manęs, jog prieš atvykstant A. R. dar kartą paskambins. Išdėstytos aplinkybės kolegijos nuomone patvirtina, kad nusikaltimas, už kurį yra nuteistas V. N. buvo pradėtas ir tęsiamas be teisėsaugos institucijų įsikišimo, o nusikalstamos veikos imitavimo veiksmais buvo prisijungta prie tęstinio nusikaltimo, tuo tarpu nuteistojo V. N. tyčia prekiauti poveikiu buvo susiformavusi savarankiškai. Taigi priešingai apelianto skundo argumentams nuteistasis V. N. nebuvo skatinamas atlikti veiksmų, kurių pats neketino daryti, o nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai buvo atlikti tada, kai buvo pagrindas manyti, kad jis nusikalstamą veiką darė ir anksčiau. Kartu pažymėtina tai, kad prieš V. N. taikomi nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai nevaržė jo laisvės pasirinkti teisėto elgesio variantą – jis turėjo visas galimybes savarankiškai atsisakyti pabaigti nusikaltimą ar kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir pranešti, apie, jo nuomone, provokavimą padaryti nusikaltimą. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. R. prieš V. N. atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, BPK 159 str. 3 d. nuostatos nebuvo pažeistos – nuteistasis V. N. nebuvo provokuojamas ir spaudžiamas daryti nusikaltimą.

Šiame kontekste taip pat nepagrįsti ir apelianto skundo argumentai, jog NVIV metu surinkti duomenys negali būti pripažįstami įrodymais BPK 20 str. 4 d. prasme dėl to, kad Jonavos rajono apylinkės teismo nutartis dėl leidimo A. R. atlikti NVIV buvo priimta tik 2012-11-06 13 val. 40 min. Tuo tarpu NVIV atlikimo protokole dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės fiksavimo nustatyta, kad veiksmų atlikimo pradžia yra 2012-11-06 13 val. 20 min., pabaiga 13 val. 21 min. Pažymima, jog Jonavos rajono apylinkės teismas 2012-11-06 priėmė dvi nutartis, t. y. dėl leidimo atlikti NVIV, bei dėl slapto sekimo. Byloje pateikta pažyma, jog 2012-11-06 13 val. 40 min. buvo priimta nutartis dėl slapto sekimo (t. 4, b. l. 4). Slapto sekimo protokolas patvirtina, kad sekimo pradžia 14 val. 35 min., pabaiga 14 val. 45 min. Taigi jokių procesinių pažeidimų vertinant juos laiko aspektu šiuo atveju nėra. Tuo tarpu tikslių duomenų kada priimta nutartis leidžianti atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, bylos medžiagoje nėra. Tą teismo posėdžio metu pripažino ir pats nuteistojo gynėjas (t. 4, b. l. 15). Dėl ko daryti vienareikšmiškų išvadų apie galimus terminų pažeidimus, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

Iš pateikto skundo taip pat matyti, jog nuteistasis prašo jo atžvilgiu taikyti BK 40 str. nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegijos vertinimu toks prašymas nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas, kadangi nėra vienos iš būtinų sąlygų atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. visiško savo kaltės pripažinimo ir gailėjimosi. Bylos duomenys rodo, kad nuteistasis iš esmės pripažįsta tik paskutinį nusikalstamos veikos epizodą, tuo tarpu neigia reikalavęs ir priėmęs 3000 Lt, bei 7000 Lt kyšį. Atsižvelgiant į tai, kad V. N. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą. Jis anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą, dirba, išlaiko tris nepilnamečius vaikus, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl vadovaujantis BK 54, 55 str. nuostatomis V. N. paskirta viena švelniausių BK 226 str. 2 d. sankcijoje numatytų bausmių – bauda, kurios dydis yra ženkliai mažesnis nei BK 47 str. 3 d. 3 p. numatytas šios bausmės vidurkis. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog parinkta bausmės rūšis ir jos dydis būtų aiškiai neteisingas.

BPK 105 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamame nuosprendyje išdėstytą proceso išlaidų paskaičiavimą konstatuoja, jog priteista proceso išlaidų suma šiuo atveju neatitinka prašymuose dėl proceso išlaidų nustatytų ir finansų skyriaus vedėjos antspaudu patvirtintų išmokėtinų sumų. Kaip matyti liudytojui A. R. už dalyvavimą 2013-05-21 posėdyje pagal pateiktą kvitą Nr. 450380/36, automobilio registracijos liudijimą paskaičiuota kelionės išlaidų suma sudaro 57,25 Lt/16,58 Eur (t. 3, b. l. 112). Tuo tarpu liudytojo V. A. kelionės išlaidos už dalyvavimą 2013-05-08, 2013-05-21, 2014-03-17, 2014-04-09 posėdžiuose pagal pateiktus kvitus Nr. 627217/284, 377/904 ir automobilio registracijos liudijimą paskaičiuota suma sudaro 423,11 Lt/122,54 Eur. Taigi A. R. ir V. A. kelionės išlaidos sudaro 139,12 Eur. Tuo tarpu apylinkės teismas priteisdamas proceso išlaidas rėmėsi bendrai prašoma priteisti suma, o ne pagal pateiktus kvitus ir transporto priemonės techninius parametrus finansų skyriaus vedėjos atliktu ir jos antspaudu patvirtintu paskaičiavimu. Esant nustatytoms aplinkybėms nuosprendis šioje dalyje keistinas, sumažinant iš V. N. priteistinas proceso išlaidas nuo 268,58 Eur iki 139,12 Eur (BPK 328 str. 4 p.).

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apelianto skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas konfiskuodamas 10000 Lt sumą kaip nusikalstamos veikos rezultatą iš esmės nepasisakė dėl likusios pinigų sumos, kuri buvo rasta ir paimta kratų metu grąžinimo teisėtiems savininkams. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-11-06 kratos metu V. N. darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kabinete Nr. 302 rasta ir paimta 6700 Lt (t. 1, b. l. 125-126), kurie nutarimu perduoti saugojimui LR STT Finansų skyriui (t. 1, b. l. 143). 2012-11-06 kratos metu V. N. nuosavybės teise priklausančiame automobilyje AUDI 80 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasta ir paimta 3850 Lt (t. 1, b. l. 155-156), kurie nutarimu perduoti saugojimui LR STT Finansų skyriui (t. 1, b. l. 182). Apylinkės teismas vadovaudamasis BK 72 str. nuostatomis, konfiskavo 10 000 Lt sumą kaip gautą nusikalstamu būdu, tačiau bendra kratos metu rasta ir paimta pinigų suma sudaro 10550 Lt. Atsižvelgiant į tai, 550 Lt/159,29 Eur turi būti grąžinami teisėtam piniginių lėšų savininkui – V. N.. Be to, 2012-11-06 kratos metu V. N. gyvenamojoje vietoje, priklausančioje V. N. ir D. G. buvo rasta, t. y. D. G. pateikta 1000 Lt suma (t. 1, b. l. 178-179), kuri nutarimu perduota saugoti LR STT Finansų skyriui (t. 1, b. l. 182). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas D. G. nusprendė grąžinti tik 500 Lt sumą, tačiau dėl likusios pinigų sumos – 500 Lt visiškai nepasisakė. Nesant jokio pagrindo minėtos sumos konfiskavimui, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad D. G. grąžintina visa kratos metu paimta pinigų sumą, t. y. 1000 Lt. Esant nustatytoms aplinkybėms nuosprendis keistinas ir šioje dalyje (BPK 328 str. 4 p.).

Apeliantas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nuosprendžio įžanginėje dalyje neteisingai nurodyta jo šeiminė padėtis – išsiskyręs. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo prieštarauti apelianto nurodytoms faktinėms aplinkybėms, kadangi bylos medžiagoje esantis santuokos liudijimas (t. 5, b. l. 20) iš esmės patvirtina, jog V. N. yra vedęs. Šis rašymo apsirikimas, nekeičiantis nuosprendžio esmės ištaisytinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendį pakeisti:

Priteistas iš V. N. valstybei 268,58 Eur proceso išlaidas sumažinti iki 139,12 Eur.

Pinigus – 550 Lt/159,29 Eur, likusius konfiskavus nusikalstamu būdu gautą rezultatą (10 000 Lt/2896,20 Eur) ir rastus bei paimtus kratos V. N. darbo vietoje ir automobilyje metu, saugomus STT Finansų skyriuje, grąžinti V. N..

Pinigus, kuriuos kratos, vykusios V. N. gyvenamojoje vietoje metu pateikė D. G. (N.) – 1000 Lt/289,62 Eur grąžinti D. G. (N.), a. k. (duomenys neskelbtini)

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžio įžanginėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą nurodant kaltinamojo šeiminę padėtį ir vietoje „išsiskyręs“ laikyti „vedęs“.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.