Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. P. (A. P.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį, 213 straipsnio 1 dalį (perkvalifikavus veiką iš BK 25 straipsnio 2 dalies, 213 straipsnio 2 dalies epizode dėl 23 vnt. netikrų banknotų (3 400 Lt vertės) pagaminimo, 7 vnt. netikrų litų banknotų realizavimo ir 16 vnt. netikrų litų banknotų laikymo) ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nėra susiję su darbu, mokslu ar buvimu gydymosi įstaigose.

Lietuvos Respublikos BK 213 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl įrangos bei specialiųjų medžiagų netikriems pinigams gaminti įgijimo ir laikymo), nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.);Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį, 213 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl netikrų ne mažiau kaip 760 Lt vertės pinigų pagaminimo ir laikymo bendrininkų grupėje su P. B. ir A. A.), nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.);Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį, 213 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl netikrų 3 000 Lt pinigų pagaminimo ir laikymo bendrininkų grupėje su P. B. ir D. T., bei 28 500 Lt vertės pinigų pagaminimo bendrininkų grupėje su P. B.), nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.);Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį, 213 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl netikrų ne mažiau kaip 31 500 Lt realizavimo bendrininkų grupėje su P. B., Z. R., D. T. ir D. B.), nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.);

P. B. (P. B.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį, 213 straipsnio 1 dalį (perkvalifikavus veiką iš BK 25 straipsnio 2 dalies, 213 straipsnio 2 dalies epizode dėl 23 vnt. netikrų banknotų (3 400 Lt vertės) pagaminimo, 7 vnt. netikrų litų banknotų realizavimo ir 16 vnt. netikrų litų banknotų laikymo) ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nėra susiję su darbu, mokslu ar buvimu gydymosi įstaigose.

Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį, 213 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl netikrų ne mažiau kaip 760 Lt vertės pinigų pagaminimo ir laikymo bendrininkų grupėje su P. B. ir A. A.), nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.);Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį, 213 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl netikrų 3 000 Lt pinigų pagaminimo ir laikymo bendrininkų grupėje su P. B. ir D. T., bei 28 500 Lt vertės pinigų pagaminimo bendrininkų grupėje su P. B.), nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.);Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį, 213 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl netikrų ne mažiau kaip 31 500 Lt realizavimo bendrininkų grupėje su P. B., Z. R., D. T. ir D. B.), nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.)

A. A. (A. A.) išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiojo O. O. civilinis ieškinys netenkintas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas ir D. T. (D. T.), Z. R. (Z. R.) bei D. B. (D. B.) atžvilgiu, tačiau jų atžvilgiu apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. (A. P.) ir P. B. (P. B.) nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį, 213 straipsnio 1 dalį už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, pagamino, realizavo ir laikė netikrus Lietuvos valstybės apyvartoje esančius pinigus laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 24 d. iki 2011 m. rugsėjo 21 d., tačiau šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis neskundžiamas.

A. P. (A. P.) buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį, 213 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, pagamino ir laikė netikrus Lietuvos Respublikos apyvartoje esančius pinigus, o būtent: A. P. pasiūlė P. B. ir A. A., naudojantis jo (A. P.) iš anksto įsigyta įranga ir specialiosiomis medžiagomis, gaminti netikrus Lietuvos Respublikos apyvartoje esančius pinigus – 10 Lt, 20 Lt, 50 Lt, 100 Lt ir 200 Lt nominalo banknotus, o pastariesiems (P. B. ir A. A.) sutikus su pasiūlymu, A. P. ir P. B. gyvenamojoje vietoje (Vilnius, (duomenys neskelbtini)), 2011 m. vasario 24 d. jis (A. P.), veikdamas bendrininkų grupėje su P. B. ir A. A., bendrais veiksmais panaudodami A. P. turimus 10 Lt, 20 Lt, 50 Lt, 100 Lt ir 200 Lt nominalo banknotus, suklijavę juos lipnia juosta į vieną kopijavimui tinkamą šabloną, panaudodami 2011 m. vasario 24 d. A. P. iš UAB „Karnela“ įsigytą skaitytuvą – spausdintuvą-kopijavimo aparatą „CANON MG 5150“, nukopijavo, atspausdino, išpjovė popieriaus pjaustymo įrenginiu „Fellowes“ ir tokiu būdu pagamino netikrus Lietuvos Respublikos apyvartoje esančius pinigus – ne mažiau kaip 2 vnt. 10 Lt nominalo, ne mažiau kaip 2 vnt. 20 Lt nominalo, ne mažiau kaip 2 vnt. 50 Lt nominalo, ne mažiau kaip 2 vnt. 100 Lt nominalo ir ne mažiau kaip 2 vnt. 200 Lt nominalo, iš viso – ne mažiau kaip 10 vnt. banknotų su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis serijomis ir numeriais, ne mažesnės kaip 760 Lt vertės, kuriuos laikė A. P. ir P. B. gyvenamojoje vietoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

P. B. (P. B.) buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, pagamino ir laikė netikrus Lietuvos valstybės apyvartoje esančius pinigus, o būtent: A. P. pasiūlius jam (P. B.) ir A. A., naudojantis A. P. iš anksto įsigyta įranga ir specialiosiomis medžiagomis, gaminti netikrus Lietuvos Respublikos apyvartoje esančius pinigus – 10 Lt, 20 Lt, 50 Lt, 100 Lt ir 200 Lt nominalo banknotus, o pastariesiems su pasiūlymu sutikus, 2011 m. vasario 24 d. jo (P. B.) ir A. P. gyvenamojoje vietoje (Vilniuje, (duomenys neskelbtini)), jis (P. B.), veikdamas bendrininkų grupėje su A. A. ir A. P., bendrais veiksmais panaudodami A. P. turimus 10 Lt, 20 Lt, 50 Lt, 100 Lt ir 200 Lt nominalo banknotus, suklijavę juos lipnia juosta į vieną kopijavimui tinkamą šabloną, panaudodami 2011 m. vasario 24 d. jo (A. P.) iš UAB „Karnela“ įsigytą skaitytuvą-spausdintuvą-kopijavimo aparatą „CANON MG 5150“, nukopijavo, atspausdino, išpjovė popieriaus pjaustymo įrenginiu „Fellowes“ ir tokiu būdu pagamino netikrus Lietuvos Respublikos apyvartoje esančius pinigus – ne mažiau kaip 2 vnt. 10 Lt nominalo, ne mažiau kaip 2 vnt. 20 Lt nominalo, ne mažiau kaip 2 vnt. 50 Lt nominalo, ne mažiau kaip 2 vnt. 100 Lt nominalo ir ne mažiau kaip 2 vnt. 200 Lt nominalo, iš viso – ne mažiau kaip 10 vnt. banknotų su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis serijomis ir numeriais, ne mažesnės kaip 760 Lt vertės banknotus su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis serijomis ir numeriais, kuriuos laikė jo (P. B.) ir A. P. gyvenamojoje vietoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

A. A. (A. A.) buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje pagamino ir laikė netikrus Lietuvos valstybės apyvartoje esančius pinigus, o būtent: A. P. pasiūlius A. A. ir P. B., naudojantis A. P. iš anksto įsigyta įranga ir specialiomis medžiagomis gaminti netikrus Lietuvos Respublikos apyvartoje esančius pinigus – 10 Lt, 20 Lt, 50 Lt, 100 Lt ir 200 Lt nominalo banknotus, o jam (A. A.) ir P. B. su pasiūlymu sutikus, 2011 m. vasario 24 d., A. P. ir P. B. gyvenamojoje vietoje (Vilniuje, Kazbiejaus g. 41), jis (A. A.), veikdamas bendrininkų grupėje su P. B. ir A. P., bendrais veiksmais panaudodami A. P. turimus 10 Lt, 20 Lt, 50 Lt, 100 Lt ir 200 Lt nominalo banknotus, suklijavę juos lipnia juosta į vieną kopijavimui tinkamą šabloną, panaudodami 2011 m. vasario 24 d., A. P. iš UAB „Karnela“ įsigytą skaitytuvą-spausdintuvą-kopijavimo aparatą „CANON MG 5150“, nukopijavo, atspausdino, išpjovė popieriaus pjaustymo įrenginiu „Fellowes“ ir tokiu būdu pagamino netikrus Lietuvos Respublikos apyvartoje esančius pinigus – ne mažiau kaip 2 vnt. 10 Lt nominalo, ne mažiau kaip 2 vnt. 20 Lt nominalo, ne mažiau kaip 2 vnt. 50 Lt nominalo, ne mažiau kaip 2 vnt. 100 Lt nominalo ir ne mažiau kaip 2 vnt. 200 Lt nominalo, iš viso – ne mažiau kaip 10 vnt. banknotų su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis serijomis ir numeriais, ne mažesnės kaip 760 Lt vertės banknotus su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis serijomis ir numeriais, kuriuos laikė P. B. ir A. P. gyvenamojoje vietoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

-A. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį, 213 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 9 mėn. laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsniu, subendrinti bausmes dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 1 metų 6 mėn. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį 1 metus ir 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar buvimu gydymo įstaigose;

- A. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam 4 mėn. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar buvimu gydymo įstaigose;

panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiojo O. O. civilinis ieškinys netenkintas ir patenkinti civilinį ieškinį visa apimtimi, t. y. priteisti iš nuteistųjų civilinio ieškovo O. O. naudai 480 Lt (139 EUR);

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokurorė prašė patenkinti jos apeliacinį skundą, išteisintasis A. A. bei jo gynėjas ir nuteistųjų A. P. ir P. B. gynėjai prašė atmesti prokurorės apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

Prokurorė apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria A. P., P. B. ir A. A. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį, 213 straipsnio 1 dalį dėl 760 Lt vertės netikrų litų pagaminimo ir laikymo. Prokurorė teigia, kad byloje pakanka tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad minėti kaltinamieji 2011 m. vasario 24 d. padarė jiems inkriminuotą veiką, t. y. pagamino ir laikė netikrus Lietuvos Respublikos apyvartoje esančius pinigus – ne mažiau kaip 2 vnt. 10 Lt nominalo, ne mažiau kaip 2 vnt. 20 Lt nominalo, ne mažiau kaip 2 vnt. 50 Lt nominalo, ne mažiau kaip 2 vnt. 100 Lt nominalo ir ne mažiau kaip 2 vnt. 200 Lt nominalo (iš viso – 760 Lt dydžio) banknotus su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis serijomis ir numeriais, kuriuos laikė P. B. ir A. P. gyvenamojoje vietoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 1, 4 d.). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Spręsdamas, ar išnagrinėtus duomenis pripažinti įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme numatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK numatytais veiksmais.

Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame visų byloje surinktų duomenų kontekste. Visų įrodymų – pirminių ir išvestinių, tiesioginių ir netiesioginių – visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Teisiamojo posėdžio metu A. P. parodė, kad A. A. paaiškino jam, kaip naudotis A. P. įsigytu spausdintuvu, kurį šis pirko, nes vertėsi statybų veikla, norėjo atspausdinti vizitines korteles, pirkimo-pardavimo sutartis; A. P., siekdamas išbandyti aparatą, ištraukė ir padavė A. A. tai, kas papuolė po ranka – pinigus, bei paprašė A. A. parodyti, kaip reikia naudotis tuo spausdintuvu; A. A. negamino pinigų, tik parodė, kaip naudotis spausdintuvu, atspausdino tai, kas buvo po ranka (t. y. pinigus), ir išėjo (V b. t., 84-87 l.). Šie nuteistojo A. P. parodymai iš esmės atitiko jo parodymus, duotus dėl minėto epizodo ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo A. P. paaiškino, kad A. A. parodė, kaip spausdinti netikrus pinigus, bet daugiau A. A. neatliko jokių veiksmų, nesilankė A. P. name (I b. t. 49-51 l.). A. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo tyrėjo 2013 m. kovo 18 d., parodė, kad negali nurodyti, kokio nominalo kupiūras pagamino kartu su A. A. ir P. B. (I b. t., 69 l.).

Išteisintasis A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis buvo užėjęs pas A. P., kai pastarasis nusipirko spausdintuvą, A. P. paprašė jo parodyti, kaip reikia naudotis šiuo spausdintuvu, A. A. parodė, atspausdindamas vieną lapą su spalvomis, o prieš tai paprašė A. P. duoti jam kažką, ką galėtų atspausdinti, tuomet A. P. davė A. A. porą pinigų kupiūrų iš kišenės, nes kambaryje nebuvo jokių lapų; A. A. paspaudė „spausdinti“, atsispausdino spalvotas lapas, jis apvertė tą lapą ir įstatė vėl, dar kartą paspaudė „spausdinti“ ir tuomet atsispausdino kupiūros, A. A. sulamdė tą lapą ir išmetė. A. A. parodė, kad jis nepamena, kiek kupiūrų A. P. padėjo į spausdintuvą, gal dvi, gal tris po 10 Lt ar po 20 Lt, tiksliai nepamena (V b. t., 94, 95 l.). Ikiteisminio tyrimo metu A. A. parodė tyrėjui, kad 2011 m. pradžioje jam paskambino A. P. ir paprašė jo atvykti, nes įgijo spausdintuvą ir nežino, kaip juo naudotis; A. A. atvyko pas A. P., bandė pajungti aparatą prie kompiuterio, bet jam nepavyko, tada jis nusprendė išbandyti kopijavimo funkciją, ir A. P. ištraukė iš piniginės pinigus, padėjo 20 Lt (dvi kupiūras) ir 50 Lt (dvi kupiūras), A. A. paspaudė mygtuką „OK“, po ko atsispausdino minėtos kupiūros, ant to paties lapo atsispausdino spalvų gama, todėl A. A. sulamdė šį lapą ir išmetė į kambaryje buvusią šiukšlių dėžę, paspaudė spausdintuvą dar kartą ir atsispausdino banknotai, tada atspausdintą popieriaus lapą apvertė vėl ir vėl paspaudė „spausdinti“, todėl ant to paties lapo iš abiejų pusių atsispausdino tik vienos pusės banknotai, ir iš šios kopijos neįmanoma buvo padaryti kažką panašaus į tikrus litus. A. A. teigė, kad jis nežinojo, kam A. P. pirko spausdintuvą, nežinojo, kad šiuo aparatu vėliau buvo gaminami netikri litai, kurie taip pat buvo realizuojami (III b. t., 181-184 l.).

P. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad, kai į A. P. namus buvo atvežtas ką tik įsigytas spausdintuvas, atėjo A. A., kuris parodė, kaip tą spausdintuvą koreguoti, kad būtų geros spalvos, jis (A. A.) paprašė A. P. popieriaus ar kažko panašaus, kad parodytų, kaip šviesti, o A. P. davė tai, kas buvo po ranka, t. y. pinigus (V b. t., 87-89 l.). Ikiteisminio tyrimo pareigūnui P. B. parodė, kad 2011 m. pradžioje A. P. buvo atvežtas spausdintuvas „CANON“, tą pačią dieną į A. P. namus atvyko Andrejus, jie kartu su A. P. padarė apie 800-900 Lt įvairiomis kupiūromis (10 Lt, 20 Lt, 50 Lt, 100 Lt ir 200 Lt nominalų): A. P. kartu su Andrejumi paėmė išvardintas kupiūras nuo mažiausios (10 Lt) didėjančia seka iki 200 Lt, sudėjo ant stalo ir su permatoma lipnia juosta klijavo vieną kupiūrą prie kitos, visas suklijuotas kupiūras (tilpo tik keturios) sudėjo į spausdintuvą ant stiklinio paviršiaus ir uždengė spausdintuvo dangčiu; Andrejus paspaudė mygtuką, ir aparatas nukopijavo kupiūras, po to Andrejus pervertė suklijuotus banknotus ir įdėjo juos į spausdintuvą kita puse, lapus su banknotų kopijomis Andrejus įdėjo kita puse į spausdintuvo stalčių ir buvo nukopijuota kita banknotų pusė; Andrejus, paėmęs nukopijuotus banknotus, įdėjo juos į pjaustymo aparatą ir supjaustė, tokiu būdu buvo pagaminti netikri pinigai (III b. t., 8-11 l.). P. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos, parodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir apklausos pas tyrėją metu, t. y. kad Andrejus parodė, kaip gaminti netikrus pinigus (V. b. t., 13-15 l.). Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad P. B. atpažino A. A., kaip Andrejų, parodžiusį, kaip gaminti netikrus pinigus (III b. t. 37-39 l.). Tačiau, vertinant P. B. parodymus, būtina atsižvelgti į tai, kad teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus apie A. A. ir A. P., nes buvo supykęs ant A. P., o apkalbėdamas A. P., kartu apkalbėjo ir A. A. .

Bylos duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rasti ir paimti kaltinamajame akte nurodyti 2011 m. vasario 24 d. kaltinamųjų A. A., A. P. ir P. B. galimai pagaminti litų banknotai; nebuvo nustatyti galimai pagamintų banknotų serijos, numeriai bei jų panašumas į tikrus litus, nebuvo atlikti galimai pagamintų litų banknotų kopijų tyrimai, kurie leistų daryti išvadą, jog šios kopijos panašios į tikrus pinigus, bei gali suklaidinti kitus asmenis dėl jų tikrumo. Įvertinus aukščiau paminėtus kaltinamųjų parodymus, galima daryti išvadą, kad prokurorė mano, jog A. P., P. B. ir A. A. pagamino 760 Lt dydžio banknotus, remdamasi tik P. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis paneigė teisiamajame posėdyje. Kiti kaltinamieji (t.y. A. A. ir A. P.) viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad 2011 m. vasario 24 d. A. A. atvyko į A. P. namus, turėdamas tikslą parodyti, kaip veikia spausdintuvas, nukopijavo A. P. duotą nenustatytą kiekį litų banknotų, kadangi kambaryje, kuriame buvo spausdintuvas nebuvo kitų popierių. P. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu patvirtino šiuos kaltinamųjų parodymus. Byloje nėra kitų duomenų (išskyrus P. B. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų, kurių jis atsisakė teisiamojo posėdžio metu), patvirtinančių, kad A. A., P. B. ir A. P. 2011 m. vasario 24 d. pagamino 10 Lt, 20 Lt, 50 Lt, 100 Lt, 200 Lt nominalo banknotus. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rasti šie galimai kaltinamųjų A. A., A. P. ir P. B. pagaminti litų banknotai, todėl nebuvo ir nėra galimybės ištirti šiuos galimus netikrus pinigus, patikrinti jų pagaminimo kokybę, t. y. ar jie išoriškai panašūs į tikrus pinigus taip, kad juos pateikus gali suklaidinti kitus asmenis. Tai, kad vėliau A. P. ir P. B. pagaminti netikri pinigai galėjo suklaidinti kitus asmenis (tarp jų – nukentėjusįjį O. O.) neįrodo, kad A. A. 2011 m. vasario 24 d. nukopijuotos A. P. paduotos kupiūros taip pat buvo tokios kokybės, jog galėjo suklaidinti kitus asmenis. Byloje nesant pakankamai įrodymų apie A. A., A. P. ir P. B. nukopijuotų 2011 m. vasario 24 d. pinigų kiekį ir kokybės laipsnį, nepašalintos abejonės dėl kaltinamajame akte inkriminuoto nusikaltimo dalyko – 760 Lt dydžio netikrų banknotų, galinčių būti Lietuvos Respublikos BK 213 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo dalyku, egzistavimo. Todėl byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad 2011 m. vasario 24 d. kaltinamieji A. P., P. B. ir A. A., panaudodami paprastą A4 formato popierių, nukopijuodami paprastu daugiafunkciniu įrenginiu ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį litų banknotų, pagamino netikrus pinigus, panašius į tikrus litus, t. y. padarė Lietuvos Respublikos BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Prokurorė teigia, kad A. A. nusikalstami veiksmai pasireiškė tuo, jog jis parodė P. B. ir A. P., kaip kopijuoti pinigų banknotas, be jo nei A. P., nei P. B. negalėtų gaminti netikrus pinigus.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu prokurorė atsisakė A. P. kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 213 straipsnio 1 dalį (dėl specialios įrangos ir priemonių netikriems pinigams gaminti įgijimo ir laikymo), pripažino, kad daugiafunkcinis įrenginys „CANON MG 5150“, popieriaus pjaustyklė „Fellowes“ ir paprastas A4 formato popierius nėra Lietuvos Respublikos BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas. Prokurorė nurodė, kad tai nėra specialiai netikriems pinigams gaminti pritaikyti įrenginiai ir nėra specialiosios medžiagos, skirtos technologiškai išskirti ir apsaugoti pinigus, tačiau yra kasdienio vartojimo, ribotoje apyvartoje nesantys daiktai (V b. t., 119-131 l.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, prokurorė pagrįstai atsisakė A. P. kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 213 straipsnio 1 dalį dėl specialios įrangos ir priemonių netikriems pinigams pagaminti įgijimo ir laikymo, kadangi daugiafunkcinis aparatas „CANON MG 5150“ iš tikrųjų nėra speciali įranga, kurios naudojimui reikia specialių žinių. Dėl to byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. A., parodydamas A. P. ir P. B., kaip veikia daugiafunkcinis aparatas „CANON MG 5150“, panaudojo tik jo (A. A.) turimas specialias žinias, būtinas netikrų pinigų pagaminimui. Daugiafunkcinio (spausdinimo, kopijavimo, skenavimo) aparato naudojimo mechanizmas nereikalauja specialių žinių (šis aparatas buvo naujas, prie jo galėjo būti pridėta aparato naudojimo instrukcija, arba jo naudojimo būdas galėjo būti rastas ir internete). Tai, kad A. P. ir P. B. galbūt neturėjo patirties dėl panašaus aparato naudojimo, o A. A. – turėjo, neleidžia daryti išvados, kad A. A. padėjo kitiems kaltinamiesiems pagaminti netikrus pinigus, pasinaudodamas jo (A. A.) turimomis žiniomis apie laisvoje apyvartoje esančius kasdienio naudojimo spausdinimo-kopijavimo-skenavimo aparatą, paaiškindamas ir parodydamas, kaip jis veikia. Be to, byloje nėra įrodymų, kad A. A. žinojo apie A. P. ir P. B. ketinimą gaminti netikrus litų banknotus. Įvertinus tai, kad, bylos duomenimis, A. P. ir P. B. gamino netikrus pinigus gana primityviu būdu – pasinaudodami tik spalvotu spausdintuvu-kopijavimo aparatu, neatlikdami jokių kitų papildomų veiksmų, tobulinančių pagamintų netikrų pinigų imitaciją, nėra pagrindo tvirtinti, kad A. A. galėjo numatyti, jog A. P. ir P. B. gamins netikrus pinigus, siekdami tokiu būdu suklaidinti kitus asmenis. Juo labiau kad byloje nepašalintos abejonės dėl 2011 m. vasario 24 d. galimai nukopijuotų netikrų pinigų kokybės, jų galimybės suklaidinti kitus asmenis.

Įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad A. P., A. A. ir P. B. 2011 m. vasario 24 d. pagamino 10 Lt, 20 Lt, 50 Lt, 100 Lt ir 200 Lt netikrus banknotus. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, visos abejonės, kurių negalima pašalinti bylos nagrinėjimo metu, aiškinamos kaltinamojo naudai. Šioje baudžiamojoje byloje liko daugybė abejonių, kurių nepavyko pašalinti nei bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme. Byloje nėra surinkta neginčytinų ir neabejotinų duomenų, kad A. A., A. P. ir P. B. 2011 m. vasario 24 d. pagamino 10 Lt, 20 Lt, 50 Lt, 100 Lt ir 200 Lt netikrus banknotus, kad A. A., paaiškindamas, kaip veikia daugiafunkcinis aparatas „CANON“, kopijuodamas juo litų kupiūras, suprato, jog tokiu būdu padeda A. P. ir P. B. pagaminti tikrų pinigų imitaciją, kuri gali suklaidinti kitus asmenis, kad A. A. intelektualiai padėjo A. P. ir P. B. pagaminti netikrus pinigus, duodamas pastariesiems patarimus, kaip gaminti netikrus pinigus, kurie gali suklaidinti kitus asmenis. Todėl prokurorės apeliacinis skundas dėl A. P., P. B. ir A. A. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį, 213 straipsnio 1 dalį atmetamas.

Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už Lietuvos Respublikos BK nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Byloje nėra neabejotinai nustatyta, kad A. A., A. P. ir P. B. 2011 m. vasario 24 d. pagamino 760 Lt dydžio netikrus banknotus, galinčius būti Lietuvos Respublikos BK 213 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalyku. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. A., A. P. ir P. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį, 213 straipsnio 1 dalį dėl 760 Lt vertės netikrų banknotų pagaminimo išteisinti teisėtai ir pagrįstai.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo nuosprendžiu atmetė nukentėjusiojo-civilinio ieškovo O. O. civilinį ieškinį dėl 480 Lt priteisimo, konstatavęs, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog nukentėjusysis asmeniškai patyrė turtinę žalą.

Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje pareikštas civilinis ieškinys turėjo būti patenkintas, kadangi nukentėjusysis patyrė turtinę žalą, vykdydamas darbinę veiklą kaip ZAO „K.“ atstovas, net tuo atveju, jeigu byloje nustatyta, kad O. O. patyrė žalą ne asmeniškai, teismas turėjo priteisti 480 Lt ZAO „K.“ naudai, nes nukentėjusysis O. O. veikė kaip šios bendrovės atstovas.

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Lietuvos Respublikos 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Bylos duomenimis, nukentėjusysis O. O. pareiškė civilinį ieškinį dėl 480 Lt priteisimo, nurodydamas, kad dėl suklastotų kupiūrų realizavimo jam buvo padaryta 480 Lt turtinė žala (I b. t., 176, 177 l.). Prokurorė apeliaciniame skunde neginčija skundžiamame teismo nuosprendyje nustatytų aplinkybių, kad O. O. pardavė P. B. kurą (už kurį P. B. atsiskaitė netikrais litais) iš vilkiko, priklausančio įmonei, kurioje dirba nukentėjusysis, t. y. ZAO „K.“. Civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiojo O. O. vardu, civiliniu ieškovu byloje pripažintas taip pat O. O., bet ne ZAO „K.“. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti ir nagrinėjo klausimą dėl galimo civilinio ieškinio patenkinimo, būtent, O. O. naudai. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis už savo lėšas užpylė kurą į ZAO „K.“ transporto priemonę. Juolab kad, bylos duomenimis, O. O. atliko darbo funkcijas kuro pardavimo P. B. metu, o tai leidžia daryti išvadą, kad į nukentėjusiojo vairuojamą automobilį buvo įpiltas įmonės, kurioje, O. O. dirba, kuras. Be to, byloje nėra duomenų bei juos pagrindžiančių įrodymų apie tai, kad O. O. turėjo teisę disponuoti ZAO „K.“ priklausančiu kuru savo nuožiūra, tai leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis neteisėtai pardavė P. B. kurą. Iš neteisėtų veiksmų teisė nekyla, todėl O. O. civilinio ieškinio reikalavimas netenkintas pagrįstai. Civilinis ieškinys buvo pareikštas O. O. vardu, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti civilinio ieškovo nurodytą sumą ZAO „K.“ naudai, kadangi tokiu būdu būtų peržengtos civilinio ieškinio ribos, byloje būtų nuspręsta dėl procese nedalyvaujančių asmenų teisių, kas vertintina kaip esminis proceso teisės pažeidimas. Byloje nesant įrodymų apie tai, kad O. O. patyrė 480 Lt turtinę žalą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nukentėjusiojo civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d.).

Apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 str.) nėra pagrindo spręsti Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio taikymo klausimo.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis, priimtas A. A., A. P. ir P. B. atžvilgiu, yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.