Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. A. gynėjos advokatės Audros Lukaševičiūtės Krantz skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. A. trims mėnesiams pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, termino pradžią skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 29 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. A. kaltinamas tuo, kad 2024 m. lapkričio 23 d. apie 19.30 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečio aukšto bendro naudojimo koridoriuje, smurtavo prieš D. Š. – tyčia kumščiu sudavė ne mažiau tris smūgius į veidą bei kojomis spyrė ne mažiau tris kartus į šonkaulių sritį ir tokiu būdu nukentėjusiajam D. Š. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais E. A. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat kaltinamas tuo, jog 2024 m. gruodžio 16 d., apie 19.00 val., daugiabučio namo kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš V. R. ir A. Š., o būtent: tyčia kumščiais sudavė ne mažiau aštuonių smūgių nukentėjusiajam V. R. į galvos ir veido sritis taip V. R. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą (poodinės kraujosruvos abiejų akių abiejuose vokuose, kairiame skruoste, kairės ausies kaušelio srityje, abiejų smilkinių srityse, kaktos vidurinėje dalyje ir muštines žaizdeles viršutinės lūpos gleivinėje), taip pat, tyčia kumščiais sudavė ne mažiau du smūgius nukentėjusiajam A. Š. į galvos ir veido sritis, taip A. Š. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą (poodinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelio srityje ir smakro kairėje pusėje). Šiais veiksmais E. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

3. Taip pat kaltinamas tuo, jog 2024 m. gruodžio 23 d. apie 16.30 val. prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš V. R. – tyčia kumščiais sudavė ne mažiau trijų smūgių į veidą, pargriovė ant šaligatvio ir gulinčiam ne mažiau kaip dešimt kartų įspyrė į įvairias kūno vietas, tokiu būdu nukentėjusiajam V. R. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą (dešinės rankos stipinkaulio lūžis, sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui). Šiais veiksmais E. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

4. Taip pat kaltinamas tuo, jog 2025 m. sausio 11 d. apie 22.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), E. P. atžvilgiu vartodamas necenzūrinius žodžius, neleisdamas išeiti iš buto, paėmęs už rankos atitempdamas į virtuvę, pasodindamas ant kėdės, laikydamas rankoje peilį ir sakydamas: "papjausiu, žinosiu nors už ką atsisėsiu", grasino nukentėjusiajai E. P. ją nužudyti. Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. A. nukentėjusiajam M. P. prie veido laikė rankoje peilį, juo mojavo ir sakė: "aš tave subadysiu", „ar nori problemų, ar pakviesti savo draugus ir su tavimi bus susidorota“ ir tokiu būdu grasino nukentėjusįjį M. P. nužudyti. Šiais veiksmais E. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

5. Taip pat kaltinamas tuo, kad 2025 m. sausio 29 d. apie 20.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), grasino savo šeimos nariui - sutuoktinei S. A., ją nužudyti, sakydamas: „papjausiu, nupjausiu galvą, užmušiu, tu negyvensi“. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia smurtavo prieš savo sutuoktinę S. A., o būtent: rankos delnu sudavė vieną kartą į veidą bei mobiliuoju telefonu sudavė vieną kartą į lūpų sritį, tokiu būdu nukentėjusiajai S. A. sukeliant fizinį skausmą ir padarant nežymų sveikatos sutrikdymą (muštinė žaizdelė viršutinės lūpos kairėje pusėje gleivinėje). Šiais veiksmais E. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindu įtariamasis E. A. sulaikytas 2025 m. sausio 30 d.

7. 2025 m. sausio 31 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi E. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 30 d. 2025 m. kovo 26 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi kardomoji priemonė kaltinamajam pratęsta 2 (dviem) mėnesiams iki 2025 m. gegužės 29 d.

8. 2025 m. rugpjūčio 7 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi kardomoji priemonė kaltinamajam E. A. pratęsta 3 (trims) mėnesiams termino pradžią skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 29 d.

9. Kaltinamasis E. A. su Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. nesutinka. Kaltinamojo E. A. gynėja advokatė Audra Lukaševičiūtė Krantz (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu aukštesnio teismo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir paskirti kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę:

9.1. Skunde nurodoma, jog kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai asmuo gali bėgti (slėptis), atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Apeliantės nuomone, apylinkės teismo pratęsta griežčiausia kardomoji priemonė kaltinamajam yra neadekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui ir pažeidžia BPK 11 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą;

9.2. Taip pat apeliaciniame skunde pažymima, jog pratęsiant suėmimą, pirmos instancijos teismas privalėjo atidžiai vertinti suėmimo sankcionavimui visas reikšmingas faktines aplinkybes, pagrindus ir sąlygas, alternatyvių priemonių skyrimo galimybę. Apeliantės teigimu, kaltinamajam realiai atimta laisvė ilgiau nei septynis mėnesius, t. y. nuo 2025 sausio 31 d. Apeliantė remiasi EŽTK 5 straipsnio 3 dalimi bei sprendimu Labita v. Italy ir mano, jog apylinkės teismas nevertino suėmimo sankcionavimui visų reikšmingų faktinių aplinkybių, alternatyvių priemonių skyrimo galimybių, nors kompetentingos nacionalinės institucijos turi parodyti „ypatingą stropumą“ (angl. special diligence) baudžiamajame procese prieš suimtą kaltinamąjį;

9.3. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmos instancijos teismas nevertino visų sankcionavimui reikšmingų faktinių aplinkybių, nes neatsižvelgė į tai, kad kaltinamasis yra vedęs, turi mažametį sūnų, gyvenamąją vietą nuo 2025 m. kovo 4 d., kurią yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), taip pat į tai, kad palaiko ryšius su sutuoktine, veda bendrą ūkį, dalyvauja sūnaus auklėjime, neturi ryšių užsienyje, nebuvo išvykęs į užsienį, nesislapstė;

9.4. Skunde pabrėžiama, jog Alytaus apylinkės teismas pažymėjo, kad E. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias numatyta griežtesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau apeliantės nuomone, apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad E. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias sankcijoje nustatyta ne tik laisvės atėmimo bausmė. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, sankcijoje nustatytas bausmės griežtumas nėra absoliuti sąlyga teismui skirti griežčiausią kardomąją priemonę;

9.5. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, jog kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. kai asmuo trukdys procesui, jeigu yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali: 1) bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ir nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Apeliantės manymu, pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad visi liudytojai ir nukentėjusieji baudžiamojoje byloje (išskyrus ikiteisminio tyrimo pareigūnus), buvo apklausti, todėl tikimybė, kad kaltinamasis juos vienaip ar kitaip gali paveikti, yra atmestina;

9.6. Skunde taip pat pažymima, kad net ir esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytiems suėmimo taikymo pagrindams, teismas gali, bet neprivalo skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą ar pratęsti šios kardomosios priemonės terminą, kadangi suėmimas yra išimtinė kardomoji priemonė (ultima ratio), kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Apeliantės manymu, ilgą laiką laikant asmenį suėmime, tolesnis pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo termino tęsimas gali būti vertinamas kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų, numatančių teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką bei teisę būti paleistam proceso metu, pažeidimas;

9.7. Skunde nurodoma, jog kaltinamasis E. A. sutinka, kad jam būtų paskirtos kitos kardomosios priemonės, kuriomis būtų galima kontroliuoti jo buvimo vietą. Apeliantė mano, jog namų areštas ar intensyvi priežiūra būtų pakankamas kompleksas kardomųjų priemonių kontroliuoti kaltinamąjį, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas.

10. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

Skundas atmetamas.

11. Alytaus apylinkės teismas, pratęsdamas kaltinamajam E. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams, tinkamai įvertino aplinkybes, teisiškai reikšmingas kardomajai priemonei – suėmimui – pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121 ir 122 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, konstatuoja, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog E. A. galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti liudytojų, nukentėjusiųjų, parodymuose, objektų apžiūrų protokoluose, specialistų išvadose, taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

12. Pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad yra realus pagrindas manyti, jog kaltinamasis gali bėgti ar slėptis nuo teismo. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. sausio 11 d., iškvietus policijos pareigūnus, E. A. jų neįsileido į butą ir bandė pasišalinti, šokdamas per balkoną. Tiek 2025 m. sausio 29 d., tiek sausio 30 d., pareigūnams atvykus į įvykio vietą, kaltinamasis taip pat pasišalino pabėgdamas. Pažymėtina, kad E. A. anksčiau buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 241 straipsnį (kalinio pabėgimas) bei 243 straipsnį (vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones), baustas už nepaklusimą teisėtiems pareigūnų reikalavimams.

13. E. A. anksčiau teistas 20 kartų, teistumas neišnykę, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaltinamasis būdamas laisvėje ir suvokdamas bausmės bei atsakomybės griežtumą bei neišvengiamumą, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su kaltinamojo šeimine padėtimi – tai, kad jis yra vedęs, turi mažametį sūnų, gyvena deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, palaiko ryšius su sutuoktine, veda bendrą ūkį bei dalyvauja vaiko auklėjime – savaime nėra pakankamos eliminuoti riziką, kad kaltinamasis gali slapstytis ar trukdyti procesui. Pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog E. A. vartojo smurtą prieš sutuoktinę, todėl jo buvimas šioje aplinkoje negali būti vertinamas kaip socialiai stabilizuojanti aplinkybė. Be to, remiantis nukentėjusios S. A. parodymais bei viešai prieinamos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, tarp kaltinamojo ir jo sutuoktinės inicijuotas skyrybų procesas, kas kelia abejonių dėl teiginio apie realų ir tvirtą ryšį su šeima (Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi, darytina išvada, jog E. A. turimi šeiminiai ir socialiniai santykiai jam nedaro teigiamos įtakos ir neatgraso jo nuo veikimo priešingai teisei. Taip pat pažymėtina, kad kaltinamojo ryšių su užsieniu nebuvimas savaime nereiškia, kad jis negali slėptis ar vengti teisėsaugos institucijų Lietuvoje, juolab kai faktiniai bylos duomenys (bandymas pasišalinti per balkoną, nepaklusimas teisėtiems pareigūnų reikalavimams, paskirtų įpareigojimų nesilaikymas) pagrindžia ankstesnį tokio pobūdžio jo elgesį.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė baudžiamosios bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad būdamas nesuimtas, kaltinamasis E. A. gali trukdyti procesui. Atsižvelgiant į bylos duomenis, egzistuoja pagrįsta rizika, kad kaltinamasis gali trukdyti baudžiamajam procesui, darydamas neteisėtą poveikį nukentėjusiesiems ir liudytojams. Ši rizika grindžiama tuo, kad nukentėjusieji bei liudytojai yra kaltinamojo artimos aplinkos asmenys – šeimos nariai, giminaičiai, kaimynai ar pažįstami, todėl yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis turi realias galimybes paveikti jų parodymus ar kitaip kliudyti procesui. Pažymėtina, kad visos kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra smurtinio pobūdžio – galimai nukentėjusieji dėl jų patyrė tiek fizinę, tiek emocinę žalą. Be to, remiantis nukentėjusiosios S. A. – kaltinamojo žmonos – parodymais, kaltinamasis ir anksčiau naudojo smurtą prieš ją, jo ir S. A. mažamečio sūnaus akivaizdoje. Remiantis kitų nukentėjusiųjų parodymais, akivaizdu, jog jie jaučiasi įbauginti ir bijo kaltinamojo, todėl egzistuoja reali grėsmė, kad jam esant laisvėje šie asmenys gali nesijausti saugūs, o tai galėtų turėti tiesioginę įtaką jų parodymų turiniui.

16. Nors apeliantė pagrįstai pažymi, kad net ir esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytiems pagrindams teismas gali, bet neprivalo taikyti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, pažymėtina, jog ši teisė nėra absoliuti ir reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi pareigą įvertinti visas bylos aplinkybes ir spręsti, ar švelnesnėmis priemonėmis būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Šiuo atveju konstatuotina, kad dėl kaltinamojo E. A. recidyvinio elgesio, akivaizdaus polinkio į smurtą bei teisės normų ignoravimo, jokios švelnesnės kardomosios priemonės negalėtų tinkamai užtikrinti netrukdomo baudžiamojo proceso. Dėl to suėmimo taikymas yra proporcinga, būtina ir adekvati priemonė, atitinkanti tiek nacionalinio proceso tikslus, tiek tarptautinius žmogaus teisių standartus.

17. Nustatyti suėmimo taikymo pagrindai paneigia gynėjos skundo teiginius, kad konkrečiu atveju BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir kaltinamojo elgesio pobūdį, nėra pagrindo manyti, kad švelnesnės kardomosios priemonės aptariamu atveju gali būti pripažintos pakankama garantija užtikrinant jomis siekiamą paskirtį.

18. E. A. paskirta kardomoji priemonė varžo jo teises bei laisves, tačiau jos suvaržytos, priešingai, negu skunde teigia gynėja, adekvačiai ir nepažeidžiant proporcingumo principo. Kaltinamasis laikomas suimtas ilgiau negu septynis mėnesius, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo jam terminas baudžiamojo proceso metu šiuo atveju nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad suėmimo termino tęsimas savaime nereiškia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimo. E. A. taikomo suėmimo terminas yra pagrįstas jo asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis, galimai jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumu, pobūdžiu, siekiu užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir pateisinamas tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų bei formuojamos teismų praktikos taikymo kontekste. Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir kaltinamojo dalyvavimą procese. Kaltinamajam pabėgus ir (ar) pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas, o tokia situacija nesuderinama su baudžiamojo proceso paskirtimi (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, šioje proceso stadijoje kaltinamajam paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys).

19. Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visumą aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo kaltinamajam E. A. termino pratęsimo. Pripažinus, kad suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai bei įvertinus E. A. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog taikyti kaltinamajam kitą, švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą – pagrindo nėra, to nepaneigia ir kaltinamojo gynėjos skunde išdėstyti argumentai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti E. A. gynėjos advokatės Audros Lukaševičiūtės Krantz skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.