Kauno apylinkės teismo nuosprendis

I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis AB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus: 1) 2011-10-26 pagal BK 227 str. 4 d. - 10 MGL dydžio bauda; 2) 2017-10-24 pagal BK 281 str. 7 d. - 979,16 Eur bauda (įskaičius sulaikyme išbūtą laiką), duomenų apie baudos sumokėjimą nėra, teistumas neišnykęs

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (sutuoktinės sveikatos nežymiu sutrikdymu, fizinio skausmo sukėlimu),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. lapkričio 27 d. apie 12.30 val., I. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis pastūmė savo šeimos narę - sutuoktinę S. M., dėl ko, nugara ji atsitrenkė į balkono atramą, po to sugriebęs rankomis už žastų tris kartus ją papurtė, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai S. M. fizinį skausmą bei padarė poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, odos nubrozdinimą juosmens srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis I. M. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis pastūmė savo sutuoktinę S. M., dėl ko, nugara ji atsitrenkė į balkono atramą, po to sugriebęs rankomis už žastų ją papurtė. Supranta, kad sukėlė sutuoktinei fizinį skausmą. Mano, kad jam reikėtų gydytis dėl alkoholio vartojimo.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusi S. M. parodė, patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, kad aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje, neblaivus sutuoktinis I. M., tyčia rankomis ją pastūmė, dėl ko nugara ji atsitrenkė į balkono atramą, po to sugriebęs rankomis už rankų ją purtė. Dėl sutuoktinio smurtinių veiksmų ji jautė fizinį skausmą, jai atsirado kraujosruvos (b. l. 30-36).

Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai dėl kaltinime nurodytų sužalojimų, galimai padarytų kaltinime nurodytu laiku, trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nurodant, kad kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (b. l.42).

Kaltinamajam 2017-11-27 20.47 val. nustatytas 1,72 promilių girtumas (b. l. 44-45).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra ir paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 27 d. apie 12.30 val., I. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis pastūmė savo šeimos narę - sutuoktinę S. M., dėl ko, nugara ji atsitrenkė į balkono atramą, po to sugriebęs rankomis už žastų tris kartus ją papurtė, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai S. M. fizinį skausmą bei padarė poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, odos nubrozdinimą juosmens srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Sutuoktinis yra laikomas asmens šeimos nariu (BPK 15, BK 248 str. 2 d.). Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Kaltinamasis kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, patvirtino, kad aplinkybėse nurodytu laiku sutuoktinės atžvilgiu atliko kaltinime nurodytus veiksmus, stūmė, purtė suėmęs už rankų.

Tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš šeimos narį patvirtina: nukentėjusiosios parodymai, kuriuose ji nurodė, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai ją sužalojo – ant rankų liko kraujosruvos, jai skaudėjo; teismo medicinos specialisto išvada. Šiais paminėtais įrodymais teismas neturi pagrindo netikėti.

Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo nežymiai sužalota sveikata, sukeltas ir fizinis skausmas. Nekyla abejonių, kad kaltinamasis, atlikdamas smurtinius veiksmus, suvokė nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų akivaizdžiai fiziškai silpnesnei nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. (nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą šeimos nariui – sutuoktinei).

Kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, pripažino, kad jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs, todėl prieš vartodamas alkoholį privalėjo įvertinti tai, koks tampa būdamas neblaivus. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo gebėjimą orientuotis, be nukentėjusiosios ištirtų parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai, kuriais jis pakankamai aiškiai nurodė įvykio aplinkybes. Todėl kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, tačiau teismui, atsižvelgiant į jo elgesį teisiamojo posėdžio metu, šaipymąsi iš situacijos, nepasakymo, kad gailisi nei duodant parodymus, nei tariant paskutinįjį žodį, tik pakankamai atsainiai ir tikrai nenuoširdžiai nukentėjusiajai ištarus „atsiprašau“, nesusidarė įspūdis, kad jis gailėtųsi nuoširdžiai. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis, bei būdamas recidyvistu.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl nepateisinamo pykčio, prieš fiziškai silpnesnę moterį; į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių, bet yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (b. l. 99-131): teistas 2 kartus, paskutiniu nuosprendžiu paskirtos baudos nesumokėjęs, turi teistumą, baustas administracinėmis nuobaudomis, kurias padarė būdamas neblaivus, nuobaudos galioja, nes baudos nesumokėtos, dirba, registruotas Psichikos sveikatos kabineto konsultacinėje grupėje dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, turi du vaikus.

Remdamasis išdėstytu teismas daro išvadą, kad bausmės tikslas teistumą turinčiam kaltinamajam gali būti pasiektas už nusikaltimą jam skiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50, 56 str.), skiriant didesnę bausmę nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 61 str.), bausmę 1/3 sumažinant (BK 64¹ str.), bausmę, nusikalstamoms veikoms iš esmės nesiskiriant pagal jų pavojingumą (BK 63 str. 5 d. 2 p.), visiško sudėjimo būdu subendrinant su Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu) paskirta bausme – bauda, prie nauju nuosprendžiu pridedant visą neatiliktos bausmės – baudos dalį (BK 64 str. 2 d., 65 str. 2 d.), į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką šioje byloje (BK 66 str.), ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą šį kartą dar atidedant ir atidedant ilgesniam nei vidutinis laikas, nes teismas viliasi, jog kaltinamajam, kuris privalo teikti išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams, todėl turi dirbti, paskutinį kartą dar galima suteikti galimybę pasikeisti be patalpinimo į pataisos namus, tai yra bausmės tikslas dar gali būti pasiektas be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus (LR BK 75 str. 2 d., 3 d.), kurie per teismo paskirtą bausmės vykdymo atidėjimo laiką įtakotų jo elgesį, kurį, teismo įsitikinimu, esminiai sąlygoja ir alkoholio vartojimas, paskutinį kartą suteiktų galimybę pasikeisti, įrodyti savo artimiesiems, kad jis - suaugęs vyras, kuris sugeba elgtis atsakingai ir brandžiai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Kito žmogaus mušimas, žeminimas, gąsdinimas, kaltinimas, bandymas kontroliuoti, manipuliavimas - tipiškas smurtautojo elgesys. Smurtautojas fizinį, psichologinį smurtą naudoja todėl, kad tik žemindamas ir kontroliuodamas kitus pats gali pasijusti vertingas, galingas ar stiprus. Tačiau tai apgaulingas suvokimas, nes smurtautojas – asmuo, turintis psichologinę problemą. Galimai tokį elgesio modelį smurtautojas matė savo tėvų šeimose arba patys buvo smurto aukos. Kadangi smurtautojas dažniausiai smurtauja prieš už jį silpnesnius asmenis, jis jaučia gėdą, jaučiasi nepilnavertis, tačiau nežino išeities, o bandydamas save kaip nors pateisinti, jis ir toliau elgiasi neteisėtai. Kadangi smurtautojų savivertė yra žema, dažnai jiems labai svarbus kitų žmonių įvertinimas, pripažinimas, geras įvaizdis, todėl artimoje aplinkoje smurtaujantys žmonės visuomenėje nori pasirodyti nepriekaištingais. Taip pat smurtautojas dažniausiai save pateikia kaip auką, todėl manipuliuodamas, siekdamas prisidengti gerais tikslais, žmones, prieš kuriuos jis smurtauja, o ypač vaikus, smurtautojas priverčia jaustis atsakingais ir kaltais dėl to, kas vyksta. Tačiau smurtautojas turi suvokti, kad smurtas kito žmogaus atžvilgiu neleis jam pasijusti nei stipriu, nei visaverčiu, nes smurto aukos jį niekins ir jo nekęs. Smurto pagalba smurtautojui nepavyks išspręsti savo nepilnavertiškumo bėdos. Smurtautojui reikalingas pagalba. Problemos išviešinimas ir bausmė taip pat yra pagalba smurtautojui. Ilgą laiką auka, gyvendama su smurtaujančiu asmeniu, jaučiasi bejėgė ką nors pakeisti, neteisingai verčiama jaustis kalta dėl visko, kas vyksta šeimoje, todėl pirmoji ir vienintelė išeitis aukai - kreiptis į teisėsaugos institucijas, nes smurtautojas bijo viešumo, kitaip smurtaujančio asmens sustabdyti nėra jokios galimybės.

Kaltinamasis, būdamas psichiškai sveikas, privalo suvokti, kad smurtaujantis asmuo gali pakeisti savo elgesį, tačiau tik pripažindamas turintis problemą ir kreipdamasis pagalbos į specialistus. Smurto auka neprivalo savęs laikyti kalta ar išprovokavusią smurtautoją, nes problemą turi ne nukentėjęs asmuo, o kaltinamasis. Todėl, siekdamas sudaryti sąlygas kaltinamajam, kuris yra ir dviejų vaikų tėvas, sąmoningai, o ne dėl to, kad priemonė yra prievartinio pobūdžio, pabandyti spręsti savo psichologines problemas, teismas kartu su bausme kaltinamajam skiria ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d.).

Kardomosios priemonės. Kaltinamasis buvo sulaikytas nuo 2017-11-27 iki 2017-11-28. Paleidus jam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (b. l. 48-50, 90-97). Kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

I. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui – sutuoktinei), ir nuteisti - 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis BK 64¹ str. bausmę 1/3 sumažinti ir paskirti - 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2 d., paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2017-10-24 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi - bauda ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimą ir 979,16 Eur (devynių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 16 ct) baudą (į šią sumą įskaitant kaltinamojo sumokėtas lėšas, jei teismui nebuvo pateikti duomenys apie visos ar dalies baudos sumokėjimą);

remiantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str., kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę: I. M. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

bei, remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1-3 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviejų) metų laikui ir visu bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti I. M.:

1. per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti ir bausmės atidėjimo laiku gydytis nuo alkoholizmo;

2. dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje.

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jam paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Įmokos kodas 6801). Jei baudos išieškoti priverstinai nepavyks, bauda gali būti keičiama į viešuosius darbus arba areštą (Bausmių vykdymo kodekso 25 str.). Bauda turi būti sumokėta per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-11-27 iki 2017-11-28 (1:1).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).