- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-24
- Bylos Nr.
- 1S-1977-478/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-01520-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Nuteistasis
- T. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo T. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 91-323 taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. P. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 1 metai laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-19 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, skirta 2 metai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2013-10-07, bausmės pabaiga – 2015-10-05.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 91-323 nutarta T. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir nuteistąjį paleisti lygtinai, neatlikus 1 m. 10 d. laisvės atėmimo bausmės (Komisijos posėdžio dienai).
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartimi Komisijos 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimą atsisakyta tvirtinti, motyvuojant tuo, kad T. P. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su tokiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis T. P. skundu prašo 2014 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą ir jo atžvilgiu pritaikyti lygtinį paleidimą.
Nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, buvo šališkas, tendencingai atsižvelgė tik į tas aplinkybes, kurios neigiamai apibūdino nuteistąjį, išskirtinę reikšmę suteikdamas elgesiui iki bausmės atlikimo, tačiau visiškai nevertino teigiamų asmenybės bei vertybių pokyčio. Nutartyje nenurodė jokios aiškios priežasties, dėl kurios jis negalėtų taisytis neizoliuotas.
Nuteistojo nuomone, priešingai nei nurodė teismas, nuteistasis visiškai atitinka tiek įstatymo nustatytus formaliuosius, tiek materialiuosius pagrindus. Teismo nutartis neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, nesivadovauta teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Nuteistasis nurodo, kad bausmę atlieka jau daugiau kaip vienerius metus ir dėl turimo 30 proc. darbingumo jau yra pakankamai nubaustas, jo elgesys bausmės atlikimo vietoje ne blogėjo, o gerėjo, charakterizuojamas teigiamai, elgiasi nepriekaištingai, laikosi nustatytų draudimų ir vykdo pareigas, palaiko ryšius su artimaisiais, ir kt. aplinkybės, reiškia, kad jo teisinė padėtis palaipsniui gali būti švelninama. Savo elgesiu jis įrodė, kad ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir daugiau nenusikals. Priešingai nei teigiama nutartyje, Komisija visas būtinas lygtinio paleidimo aplinkybes įvertino teisingai.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į T. P. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. P. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 straipsnio 1 dalies, 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl, priešingai nei tvirtina nuteistasis, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.
Nuteistasis teigia, kad jis atitinka ne tik formaliuosius, bet ir materialiuosius lygtinio paleidimo taikymui būtinus kriterijus, todėl yra visi įstatyme numatyti pagrindai patvirtinti Komisijos nutarimą. Su šiais nuteisto argumentais nėra pagrindo sutikti.
Nors nuteistasis akcentuoja teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, kurių, jo nuomone, neįvertino apylinkės teismas, tačiau pažymėtina, kad tokių aplinkybių, kurios parodytų itin teigiamus T. P. pokyčius, nėra tiek daug, kad leistų daryti išvadas, jog nuteistasis gali toliau būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Nors nuteistasis pabrėžia, kad jo elgesys buvo tinkamas, nes nebuvo baustas drausmine tvarka, tačiau jis nebuvo ir aktyvus pataisos proceso dalyvis, nes skatintas taip pat nebuvo. T. P. įvykdė individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau nesimokė, nedirbo, nors iš dalies yra darbingas, jam nustatytas 30 proc. darbingumas. Jokios darbinės patirties neturėjo ir laisvėje, neturi jokio nuolatinio pajamų šaltinio, laisvėje gali būti priklausomas tik nuo pašalpų. Iš jo priteistas 1823 Lt ieškinys, kurio dėl lėšų trūkumo nedengia. Socialinius ryšius palaiko tik laiškais, laisvėje tikisi apsigyventi pas seserį. Kitų artimų ryšių neturi, yra vienišas. Praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės. Be to, pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo pagal „OASys“ metodika, rezultatas yra 61 balas, o tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Pažymėtini ir pagrindiniai pakartotinių nusikaltimų riziką didinantys veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus (ankstesni nusikalstami veiksniai), gyvenimo stilius ir draugai, lėšų tvarkymas (pajamų šaltinis pašalpos), mąstymas ir elgesys (prognostinių įgūdžių stoka), o visa tai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl kiekvienas nuteistasis, atlikdamas bausmę, turi elgtis tik teigiamai, o aptartos aplinkybės rodo tik standartinį, niekuo ypatingu neišsiskiriantį nuteistojo elgesį. Optimistiniai ir geranoriški ateities planai taip pat nėra konkretūs, o pasiryžimo keisti gyvenimo būdą ir laikytis nustatytų bendro gyvenimo taisyklių realumas kelia didelių abejonių, ypač įvertinus, kad tai ne pirmas T. P. teistumas – jis jau buvo teistas ir jam buvo parodytas teismo pasitikėjimas – taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Tačiau parodytas pasitikėjimas teigiamo efekto nuteistajam nepadarė, jis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, toliau ignoravo įstatymus ir jo metu padarė naują nusikaltimą.
Lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. Siekiant užtikrinti, jog nuteistajam taikoma bausmė savo suvaržymais ir trukme būtų adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padėtų pasiekti bausmės tikslus, privalu įvertinti ir neatliktos bausmės dydį, jos santykį su atliktąja bausmės dalimi. Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į išvardintas aplinkybes, taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį, privalu atsižvelgti. Šiuo atveju nuteistojo atliktos bausmės dalis (iš paskirtų 2 metų laisvės atėmimo bausmės neatliko 1 metų 10 dienų (Komisijos posėdžio dienai), neleidžia padaryti pagrįstų išvadų, kad ji yra adekvati keturių tyčinių apysunkių nusikaltimų, už kuriuos atliekama bausmė, sunkumui ir pavojingumui.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad, priešingai nei Komisija, kuri savo nutarime per daug sureikšmino teigiamai T. P. charakterizuojančias aplinkybes, apylinkės teismas objektyviai ir nešališkai įvertino visus lygtinio paleidimo taikymui svarbius, įstatyme numatytus kriterijus ir pakankamai išsamiai motyvavo savo sprendimą. Nuosprendžiu T. P. skirta individualizuota bausmė, todėl pernelyg ankstyvas nuteistajam paskirtos griežtos bausmės sušvelninimas pažeistų visuomenės saugumo interesą, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuris dėl teismo malonės būtų susiformavęs klaidingą nuomonę dėl jo už padarytą nusikaltimą švelnų nubaudimą, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Apibendrinus visas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad T. P. dar nėra vertas, jog jam ir vėl būtų parodytas teismo pasitikėjimas ir bausmės tikslai siekiami neizoliuojant jo nuo visuomenės. Abejotina, kad T. P. atžvilgiu taikoma probacija gali būti sėkminga, kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netvirtino Komisijos nutarimo taikyti T. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutarė:
nuteistojo T. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.