Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. R. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad J. B. yra jo sugyventinė, jie kartu gyvena su pertraukomis, ji gyvena tai pas jį, tai – nakvynės namuose, tai – kažkur kitur. Dabar jie be pertraukos gyvena kartu gal 5 mėnesius. Santykiai su J. B. yra normalūs, pablogėja, kai vartoja alkoholio. J. B. nuolat jam priekaištauja dėl vienos moters, kuri šiuo metu yra mirusi. Pasak kaltinamojo, anksčiau buvo keletas smurto atvejų, paskutinis – šių metų birželio mėnesį, po to atvejo jis negali artintis prie J. B., todėl gyvena pas draugus arba sandėliuke. J. B. jį patį ne kartą kvietėsi ateiti namo, jeigu jis miegodavo apleistame name arba ant suoliuko. 2022 m. rugpjūčio 11 d. po pietų jis su J. B. parkelyje (duomenys neskelbtini) išgėrė alaus, vėliau ėjo namo, grįžtant sustojo prie vieno daugiabučio, ten išgėrė degtinės. Grįžus namo, kurį laiką nekonfliktavo, jis tą dieną jai netgi nupirko gėlių, J. B. buvo labai patenkinta. Po kurio laiko, vakare pradėjo konfliktuoti su J. B., kuri jam priekaištavo dėl kitos moters ir dėl jo mamos, sakė, kad ji alkoholikė. Pasak kaltinamojo, konflikto metu jis nesusivaldė ir trenkė J. B.. Neatsimena nei smūgių skaičiaus, nei tikslių kūno vietų, kur sudavė, bet smūgių buvo nemažai, galėjo būti apie 10, mušė ją rankų kumščiais. Taip pat J. B. buvo suėmęs už kaklo ir smaugė porą sekundžių. Po konflikto jis išėjo iš namų, vėliau grįžus pamatė kieme stovinčius policijos pareigūnus, kurie jį sulaikė. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, mano, dėl visko yra kaltas alkoholis, jis, kai negeria, tokių dalykų nedaro. Šiuo metu gali gyventi (duomenys neskelbtini), ten gyvena jo mamos draugė (el. b. l. 134–137).

Nukentėjusioji J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. R. yra jos sugyventinis, pažįstami yra labai seniai, o kartu gyvena apie pusę metų. Su juo sutaria patenkinamai, bet kartais kyla konfliktų. Anksčiau buvo atvejų, kai V. R. prieš ją smurtavo, paskutinį kartą – birželio mėnesį, po to jam buvo paskirta kardomoji priemonė gyventi nuo jos skyrium, jis kardomosios priemonės nepažeidinėja, tačiau kartais ateina pasiimti savo asmeninių daiktų. 2022 m. rugpjūčio 11 d. apie 19.30 val. jis girtas atėjo į namus (pažymoje nurodytu adresu). Vakar su V. R. kartu alkoholinių gėrimų nevartojo, tačiau įvykio metu buvo neblaivi. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, net negali nurodyti dėl ko. V. R. gali pradėti konfliktuoti iš nieko, jam tiesiog taip išeina. Jai su V. R. būnant kambaryje, V. R. konflikto metu dešine ranka jai suėmė už kaklo ir smaugė. Nežino, kiek laiko smaugė, tuomet ji išsprūdo ir jis abiejų rankų kumščiais jai sudavė į veidą, į galvą ir į kitas įvairias kūno vietas bendrai iki 10 smūgių. Ji tiksliai nurodyti negali nei kūno vietų, nei tikslaus smūgių skaičiaus, kadangi smūgių neskaičiavo, dėl smaugimo ir suduotų smūgių jautė fizinį skausmą. Po smūgių ji išėjo iš buto ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Atvykusi greitoji medicinos pagalba ją išvežė į (duomenys neskelbtini), tačiau ten jos neapžiūrėjo, kadangi kol ji laukė priėmime, nusprendė važiuoti namo, pagalvojo, kad nenori ten būti per naktį. Nežino, ar darysis kūno tyrimą. Šiuo metu nežino, ar turi pretenzijų sugyventiniui. Įvykio niekas nematė, bute buvo dviese (el. b. l. 83–86).

2022 m. rugpjūčio 11 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas yra butas, kuris yra 2 aukštų name, pirmame aukšte. Nusileidus laiptais matomos rudos spalvos durys. Užėjus pro duris, po dešine puse yra baltos spalvos durys. Dešinėje pusėje dar yra vienos durys, pro kurias patenkama į butą, kuriame gyventojai veda asocialų gyvenimo būdą. Bute vyrauja didelė netvarka, viskas išmėtyta, matosi pastovūs girtavimo pėdsakai. Apžiūrėjus įvykio vietą, pėdsakų, kurie turi reikšmę bylai, nerasta (el. b. l. 35–38, 39–41).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. 21.48 val. patikrinus V. R. blaivumą, nustatytas 2,27 promilių neblaivumas (el. b. l. 44).

2022 m. rugpjūčio 11 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad smurtą patyrusio asmens – J. B. dėl fizinės būklės nebuvo galimybės apklausti, užfiksuoti sužalojimai: kraujuojanti žaizda, patinimas, nubrozdinimas, kraujosruva, taip pat nukentėjusioji patyrusi didelį susijaudinimą, akivaizdžią baimę, vengia bendrauti su pareigūnais, taip pat pateiktas J. B. paaiškinimas (el. b. l. 46–50).

Policijos registruojamų įvykių registre užfiksuota, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. 19.30 val. registruotas pranešimas, dėl to, kad pranešėją sumušė neblaivus sugyventinis. Vaikų nėra, GMP atsisakė (el. b. l. 51).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje tarp jo ir sugyventinės prasidėjo žodinis konfliktas, po to jis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją J. B.. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus patvirtina nukentėjusiosios J. B. parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, be to, tokius parodymus patvirtina ir detalizuoja 2022 m. rugpjūčio 11 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodytos aplinkybės, policijos registruojamų įvykių registre užfiksuoti duomenys. Sugretinus tarpusavyje šias aplinkybes, nėra abejonių, kad V. R. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė nukentėjusiajai J. B. fizinį skausmą. Byloje esantis alkotesterio kvitas patvirtina, kad aptariamo įvykio metu kaltinamasis V. R. buvo neblaivus.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad V. R. sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei J. B.. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, suduotų smūgių skaičius ir lokalizacija, nukentėjusiajai užfiksuotų padarytų sužalojimų pobūdis neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas, ir to norėjo. Taigi V. R. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Taip pat pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Byloje nustatyta, kad V. R. ir J. B. yra sugyventiniai, todėl pripažintina, kad kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. R. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. R. pareiškė, kad sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. l. 79–80).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. R. padarė vieną tyčinį (tiesiogine tyčia) baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis). Jis smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, dėl jo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimos analogiškos nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiajai J. B. (el. b. l. 31–34). V. R. baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (el. b. l. 60–67), nedirba (el. b. l. 58–59). Duomenų apie gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. R. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – areštą, jo dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto).

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nagrinėjamu atveju teismas nemano, kad yra teisinis pagrindas atidėti V. R. skirtinos arešto bausmės vykdymą, kadangi jis anksčiau nors ir neteistas (teistumas išnykęs), tačiau dėl jo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimos analogiškos nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiajai J. B.. Tai jį charakterizuoja neigiamai. Be to, kaltinamasis šiuo metu nedirba, daro administracinius nusižengimus. Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė – arešto, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

V. R. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

V. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 156–159). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus jį vykdyti – panaikinti.

V. R. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. 20.40 val. iki 2022 m. rugpjūčio 12 d. 14.39 val. (viena diena) (b. l. 14–16, 20–23), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. R. paskirti galutinę 20 (dvidešimt) parų areštą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

V. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus jį vykdyti – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. R. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. 20.40 val. iki 2022 m. rugpjūčio 12 d. 14.39 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai.

2) V. R. ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371, elektroninis paštas info@kaunoti.lt).

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.