- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-24
- Bylos Nr.
- 2A-1070-513/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01143-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pirm.), Albina Pupeikienė, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- D. Š.
- Atsakovas
- S. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Alonos Romanovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovei S. G. dėl skolos priteisimo ir atsakovės S. G. priešieškinį ieškovei D. Š. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės S. G. 1200 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad D. Š. iš atsakovės S. G. 2011-02-25 gavo, o atsakovė S. G. jai išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 1 200 Lt sumai nurodydama, jog vekselyje nurodytą sumą įsipareigoja sumokėti iki 2011 m. lapkričio 1 dienos. Nei vekselyje nurodytu terminu, nei vėliau S. G. su ja neatsiskaitė. Kadangi su atsakove yra pažįstama asmeniškai, sutiko dar truputį palaukti skolos grąžinimo. Kai suprato, jog atsakovė geranoriškai atsiskaityti su ja neketina, paaiškėjo, kad visus terminus pateikti vekselį vykdymui yra praleidusi, į žodinius raginimus grąžinti skolą atsakovė nereagavo, todėl dėl skolos grąžinimo yra priversta kreiptis į teismą. Vekseliu atsakovė S. G. įsipareigojo atiduoti savo anūko V. A. skolą už buto nuomą.
Atsakovė priešieškiniu prašė 2011 m. vasario 25 d. ieškovės išduotą paprastąjį vekselį, kuriuo ji įsipareigojo ieškovei D. Š. sumokėti iki 2011 m. lapkričio 1d. 1200 Lt pripažinti negaliojančiu, priteisti jos naudai iš ieškovės D. Š. 71 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad 2011 metų pradžioje sunkiai sirgo jos sūnus, jam buvo reikalinga inksto persodinimo operacija, todėl reikėjo pinigų. Pinigų ji neturėjo. D. Š. iki išvykimo dirbti į užsienį buvo jos kaimynė, su ja gerai sutarė, todėl ir paprašė paskolinti pinigų. Ieškovė pasakė, kad jai atsiųs 1 200 Lt, tik ji turinti nueiti pas notarą ir surašyti kokį nors dokumentą, kad tikrai pinigus grąžins. Paprašiusi pažįstamos notarės ir gavusi vekselio pavyzdį, jį pasirašė ir išsiuntė D. Š., laukė pinigų, bet negavo. Praėjus kelioms dienoms po vekselio išsiuntimo, D. Š. jai paskambino ir pasakė, kad pinigų jai neatsiųs, nes jai tas raštas netinka, sakė, kad būtų tikęs, jei būčiau įkeitusi butą, sakė, kad grąžins vekselį, kai grįš į Lietuvą. Atsakovės valia pasirašant vekselį, buvo ne perimti tariamas anūko skolas, apie kurių egzistavimą ji nežino, o sudaryti paskolos sutartį, t. y. gauti pinigų, reikalingų sūnaus operacijai.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2013-03-01 sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Nurodė, kad byloje nustatyta aplinkybė, kad vekselio pavyzdys atsakovei buvo paruoštas notarės, kuri teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovė siekė pasiskolinti pinigų ir kuri pinigų negavusi ketino išduoti vekselį asmeniui tik ketinusiam juos skolinti. Tai įrodo atsakovės parodymų pagrįstumą. Atsakovės parodymus, kad jai buvo reikalingi pinigai sūnaus operacijai, patvirtina byloje pateikti atsakovės ir V. V. giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai ir išrašas iš V. V. medicininių dokumentų. Kad ieškovė kokiu nors būdu pinigus būtų perdavusi atsakovei, ieškovė ir jo atstovė įrodymų nepateikė, kaip ir nepateikė įrodymų apie atsakovės skolinimosi pagrindą – susidariusias komunalines skolas už naudojimąsi ieškovės būstu, kurias, kaip nurodo ieškovė, buvo įsipareigojusi padengti ieškovė. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė minėtų aplinkybių iš kurių būtų galima spręsti apie skolos egzistavimo faktą. Dėl priešieškinio pasisakė, kad vekselis prarado kaip vertybinis popierius ir kaip civilinių teisių objekto statusą, todėl prašymas jį pripažinti negaliojančiu neteko teisinės prasmės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo iš dalies pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2013-03-01 sprendimą ir ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas, netinkamai taikytos materialinės teisės normos, neobjektyviai įvertinti byloje surinkti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad vekselio galiojimas yra pasibaigęs, kadangi vekselis yra galiojantis dokumentas, tačiau jis negali būti vykdomas vekseliui būdinga tvarka, bet yra turtinę teisę pagrindžiantis dokumentas. Taip pat teismas be pagrindo vadovavosi paskolos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis spręsdamas ieškinio tenkinimo klausimą, todėl nepagrįstai naštą įrodyti pinigų perdavimo faktą perkėlė ieškovei. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vekselio abstraktumas apsaugo vekselio turėtoją nuo pareigos įrodinėti reikalavimo teisę ir nuginčyti šią teisę turi vekselio davėjas, įrodinėdamas, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo. Todėl būtent atsakovė S. G. privalėjo įrodyti, kad V. V. išėjo gyventi iš ieškovei priklausančio buto nebūdamas skolingas už komunalinius patarnavimus, o ne ieškovė D. Š. įrodinėti, kad tokia skola buvo. Faktinis pinigų skolinimas tarp ieškovės ir atsakovės niekada nebuvo įvykęs ir paskolos teisiniams santykiams taikomos materialinės paskolos santykius reglamentuojančios teisės normos byloje pritaikytos nepagrįstai. S. G. pasirašė vekselį, kadangi ieškovė jai buvo patikėjusi savo buto priežiūrą bei dėl jos nepriežiūros susidarė 1200 Lt skola už komunalinius patarnavimus. Teismui tokių įrodymų nepateikė, kadangi butas yra parduotas ir nėra galimybės nustatyti kada ir kokiais mokėjimo dokumentais skola buvo padengta, todėl ir pateikė vekselį, kurio nereikia įrodinėti. Taip pat pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos įtraukti trečiuoju asmeniu V. V., nors ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimas galėjo turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė S. G. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2013-03-01 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Ieškovė, kildindama ieškinio reikalavimą iš atsakovės anūko V. V. skolos ieškovei, nepateikė įrodymų, kad tokia skola egzistavo, o atsakovė įrodė, kad ji, pasirašydama vekselį, neprisiėmė jokios V. V. skolos, nes pastarasis, teisme apklaustas liudytoju, neigė skolos egzistavimą. Jis pripažino, kad laikinai gyveno ieškovės bute, kaip buvo susitarę, už tai padarė buto remontą, kad jam jokių reikalavimų dėl skolos ieškovė nėra reiškusi. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Kadangi skundžiama tik dalis pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl ieškinio, teisėjų kolegija nagrinėja civilinę bylą, neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-02-25 atsakovė S. G. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir įsipareigojo iki 2011-11-01 jo turėtojai D. Š. sumokėti 1200 Lt (b. l. 7). Ieškovė reikalavo priteisti vekselyje nurodytą skolą. Pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo ieškinį tenkinti, kadangi vekselis buvo pasirašytas kaip įsipareigojimas padengti atsakovės anūko skolą bei teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės motyvais.
Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius nustato Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (ĮPVĮ 1 straipsnis, CK 6.929 straipsnio 4 d.). Vekselis yra universali atsiskaitymo ir kreditavimo priemonė. Įstatyme vekselis apibrėžtas kaip vertybinis popierius, kuris išrašomas įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮVPĮ 2 straipsnio 1 dalis). Vekselio atsiradimo pagrindas yra vekselio išrašymas – vienašalis sandoris. Išrašydamas vekselį jo davėjas sukuria atitinkamas teises ir pareigas sau ir kitiems asmenims (vekselio gavėjui, mokėtojui). ĮVPĮ 3, 4, 77 ir 78 straipsniai nustato formalius reikalavimus – būtinus vekselių rekvizitus ir jų nebuvimo pasekmes – dokumentas, kuriame nėra būtinų rekvizitų, neturi vekselio galios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007; 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008 ir kt.). Pagal ĮVPĮ 19 straipsnį įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Aiškindamas šią įstatymo nuostatą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad skolininkas pagal vekselį gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; kolegijos nutartis 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2011). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė įrodė ieškovės (vekselio turėtojos) nesąžiningumą įgyjant vekselį, kadangi atsakovė, išrašydama vekselį, tikėjosi gauti pinigų sumą, kurią ieškovė turėjo jai atsiųsti gavusi vekselį, tačiau tų pinigų atsakovė iš ieškovės negavo. Tą įrodo tiek atsakovės, tiek ieškovės bei liudytojos G. D. parodymai (CPK 178 str., 185 str.).
Atmestinas apeliantės argumentas, kad vekselis atsakovei buvo išduotas kaip įsipareigojimas padengti atsakovės anūko skolą.
Garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Garanto atsakomybė yra subsidiari. Garanto prievolė kreditoriui nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti išduota garantija, net ir tais atvejais, kai garantijoje ta prievolė nurodyta (CK 6.90 str. 1 ir 2 d.). Vekselis paprastai išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė kolegija 2007 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007 yra nurodžiusi, kad teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Taigi plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Tačiau, atlikdamas nurodytą užtikrinimo funkciją, vekselis netampa garantija ar laidavimu. Be to, išrašius vekselį sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius. Dėl to dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus reikalavimus, negali būti vertinamas ne kaip vertybinis popierius ir sutapatinamas su prievolių užtikrinimo priemonėmis. Iš bylos duomenų matyti, ginčo vekselis šalių buvo surašytas 2011-02-25. Ieškovė teigia, kad atsakovės anūkas yra skolingas jai 1 200 Lt, tačiau nepateikė į bylą jokių įrodymų. Atsakovė bei V. V. neneigia, kad V. V. gyveno ieškovei priklausančiame bute bei nurodė, kad už nuomą – padarė ieškovės buto remontą ir nėra skolingas ieškovei. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog aplinkybė, kad ieškovę su V. V. siejo sutartiniai santykiai neįrodo, jog atsakovė turėjo pareigą sudaryti ginčijamą sandorį (CPK 178 str., 185 str.).
CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje esančius įrodymus tiria ir vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė pateikė vekselį, kuris neįrodo, šiuo atveju, paskolos sudarymą tarp šalių bei pinigų perdavimo fakto, o atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovė buvo nesąžininga ir pinigų jai neperdavė (CPK 178 str., 185 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovės priteistina 500 Lt bylinėjimosi išlaidų dalis valstybei, nes byloje atsakovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, ieškinys ir ieškovės apeliacinis skundas atmestas, byloje pateiktas atsiliepimas į apeliacinį skundą (b. l. 79, 106, CPK 96 str. 2 d., 99 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovės D. Š. priteisti 500 Lt bylinėjimosi išlaidų dalį valstybei.