- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-06
- Bylos Nr.
- 2A-524/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- K. V.
- Trečiasis asmuo
- L. S.
- Kategorijos
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kino ekspresas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3193-104/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kino ekspresas“ ieškinį atsakovui K. V. (K. V.) dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – L. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Kino ekspresas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo K. V. 290 000 Lt skolos, 78 880 Lt delspinigių ir 5 387,97 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nuo 2003 m. vidurio iki 2005 m. pabaigos buvo vienintelis UAB „Kino ekspresas“ vadovas, o iki 2006 m. pabaigos – ir akcininkas. Atsakovas su UAB „Kino ekspresas“ 2004 m. rugsėjo 16 d. pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią įmonė paskolino atsakovui 300 000 Lt, o atsakovas įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2009 m. rugsėjo 15 d. Atsakovas 2006 m. gegužės 25 d. grąžino įmonei tik 10 000 Lt ir liko skolingas 290 000 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl pinigų perdavimo paskolos gavėjui (atsakovui) fakto, tačiau yra ginčas dėl paskolos grąžinimo fakto. Teismas nustatė, kad atsakovas paskolą įmonei grąžino 2004 m. gruodžio 31 d. ir tai patvirtina įmonės 2004 m. gruodžio 31 d. kasos pajamų orderis Nr. LAE 9093512 bei įmonės kasos knygos 32 lapo nuorašas, iš kurių matyti, kad įmonė 2004 m. gruodžio 31 d. gavo iš atsakovo 300 000 Lt paskolos grąžinimui. Teismo nuomone, ieškovo argumentas, kad atsakovas 2005 m. sausio 5 d. iš įmonės kasos paėmė 300 000 Lt ir jų negrąžino, negali būti pagrindu tenkinti ieškovo reikalavimą dėl paskolos pagal 2004 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutartį grąžinimo. Šio argumento teismas nevertino motyvuodamas tuo, kad teismui neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Kino ekspresas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
1. Dėl netinkamo byloje surinktų įrodymų vertinimo. Atsakovas kelis kartus keitė savo poziciją dėl paskolos grąžinimo būdo. Atsiliepime į ieškinį teigė, kad 2006 m. gegužės 23 d. pervedė į įmonės sąskaitą 165 000 Lt, 2006 m. iš savo sąskaitų atsiskaitė su įmonės kreditoriais 46 384,98 Lt sumai, o likusią paskolos dalį laikė grąžinta įmonei tariamai neįvykdžius sutarties dėl buto pirkimo. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas pakeitė savo poziciją iš esmės, teigdamas, kad visa paskola buvo grąžinta 2004 m. gruodžio 31 d. ir tai patvirtina įmonės kasos pajamų orderis bei įmonės kasos knygos 32 lapas, o įmonės balanse už 2004 m. užfiksuota, jog 2004 m. gruodžio 31 d. 300 000 Lt skolos nėra. Teismas, tinkamai išanalizavęs atsakovo pateiktus dokumentus, visiškai ignoravo ieškovo ir trečiojo asmens pateiktus dokumentus. Ieškovas ir trečiasis asmuo akcentavo, kad atsakovo pateiktų dokumentų negalima vertinti kaip paskolos grąžinimo faktą patvirtinančių įrodymų. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas, tariamai grąžinęs 300 000 Lt paskolą 2004 m. gruodžio 31 d., jau po penkių dienų (2005 m. sausio 5 d.) vėl iš įmonės gavo 300 000 Lt, nurodant, kad tai yra apmokėjimas pagal sutartį A1 (2004.09.16). Darytina išvada, kad paskolos suma pagal 2004 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutartį faktiškai net nebuvo įnešta į įmonės kasą, taip siekiant išvengti skolų už 2004 m. ir atitinkamai suformuoti įmonės balansą. Būtent dėl šios priežasties įmonės 2004 m. balanse nėra užfiksuota atsakovo skola. 2005 m. sausio 5 d. įmonės kasos išlaidų orderis patvirtina, kad atsakovas antrą kartą sau išmokėjo paskolos sumą pagal 2004 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutartį ir didžiosios dalies paskolos sumos iki šiol negrąžino. Teismas šį faktą ignoravo ir tai sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą. Be to, teismas nevertino fakto, kad, nors kaip teigė atsakovas, jog paskolą grąžino dar 2004 m. gruodžio 31 d., tačiau 2006 m. gegužės 25 d. įmokėjo į įmonės kasą 10 000 Lt, nurodydamas, kad tai paskolos dalies grąžinimas. Šiuo atveju atsakovo teiginiai prieštarauja jo paties veiksmams. Teismas taip pat neatsižvelgė į faktą, kad atsakovas, teikdamas atsiliepimą į pradinį ieškinį, „pamiršo“ paminėti aplinkybę, jog visą paskolos sumą jau yra grąžinęs 2004 m. gruodžio 31 d.
2. Dėl procesinės teisės normų pažeidimo. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra įpareigotas atsakyti į visus šalių pateiktus teiginius. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad teismas neturi pagrindo nagrinėti ieškovo pateikto argumento dėl 2005 m. sausio 5 d. grynųjų pinigų išėmimo iš UAB „Kino ekspresas“ kasos, nes tai, anot teismo, peržengtų pareikšto reikalavimo ribas. Teismas nemotyvavo, kodėl nenagrinėja vieno iš esminių ieškovo pateikto įrodymo ir kodėl šių aplinkybių tyrimas peržengtų ieškinio reikalavimo ribas. Ieškovas byloje reiškė reikalavimą priteisti pagal 2004 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutartį išmokėtą pinigų sumą, palūkanas ir delspinigius, bylinėjimosi išlaidas. Jokių kitų reikalavimų ieškovas nereiškė, dėl ko nesuprantama teismo pozicija, kas laikytina pareikštais reikalavimais. Dokumentai, pagrindžiantys pakartotinį skolos išmokėjimo faktą, yra tiesiogiai susiję su pagrindiniu ieškovo reikalavimu priteisti negrąžintą paskolos sumos dalį. Nors skundžiamas sprendimas nėra visiškai be motyvų, tačiau teismas neatsakė į pagrindinį bylos klausimą, t. y. neištyrus įrodymų, netinkamai nustatytas paskolos grąžinimo faktas. Teismo motyvų nagrinėjamu klausimu nebuvimas sąlygojo neteisingą bylos išsprendimą (CPK 329 straipsnis). Byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo L. S., kuris teikė atsiliepimus, papildomus įrodymus, tačiau skundžiamame sprendime nepasisakoma dėl šių įrodymų, jie neanalizuojami, trečiasis asmuo sprendime net nėra minimas. Argumentų, kodėl trečiojo asmens paaiškinimai ir pateikti įrodymai nevertinami skundžiamame sprendime, nėra nurodyta, todėl sprendimas šioje dalyje laikytinas nemotyvuotu.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo L. S. prašo apeliacinį skundą patenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl įrodymų vertinimo. Teismas neatsižvelgė į ieškinyje ir trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus, taip pat neatsižvelgė į faktą, kad atsakovo pateiktuose atsiliepimuose į ieškinį (2009 m. gruodžio 9 d. atsiliepimas ir 2010 m. gegužės 5 d. patikslintas atsiliepimas) nurodomos skirtingos faktinės aplinkybės, kurias atsakovas įrodinėjo. Atsakovas 2009 m. gruodžio 9 d. atsiliepime į ieškinį pripažino aplinkybę, kad 2006 m. gegužės 25 d. grąžino tik dalį paskolos, t. y. 10 000 Lt. 2006 m. gegužės 25 d. kasos pajamų orderis įrodo, kad paskola buvo grąžinta tik iš dalies. Jeigu paskola buvo grąžinama 2006 m. gegužės 25 d., tai ji jokiu būdu negalėjo būti grąžinta ankščiau, t. y. 2004 m. gruodžio 31 d. Atsakovas klaidina teismą, nurodydamas, kad 2004 m. gruodžio 31 d. buvo grąžinta visa paskolos suma. 2004 m. gruodžio 31 d. kasos pajamų orderyje ir įmonės 2004 m. gruodžio 31 d. kasos knygos 32 lape nėra detalizuojamas pinigų grąžinimo pagrindas (paskolos sutartis, jos numeris, data), o 2005 m. sausio 5 d. kasos išlaidų orderiu atsakovui išmokėtų 300 000 Lt mokėjimo pagrindu nurodyta 2004 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutartis Nr. A1. Atsakovas jokiu būdu negalėjo grąžinti visos paskolos sumos ankščiau šių pinigų gavimo momento. Atsakovo argumentus, nurodytus 2009 m. gruodžio 9 d. atsiliepime į ieškinį, kad jis 2006 m. birželio 23 d. grąžino įmonei 165 000 Lt, be to, 46 384,98 Lt sumai atliko įskaitymus ir likusi paskolos suma buvo padengta ieškovui tariamai neįvykdžius sutarties dėl buto pardavimo, buvo paneigti trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir pateiktais įrodymais.
2. Dėl paskolos grąžinimo fakto, ieškovo ir trečiojo asmens argumentų vertinimo. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas tinkamai neįvertino visų ieškovo ir trečiojo asmens nurodytų argumentų dėl paskolos grąžinimo fakto ir pateiktų svarbių rašytinių įrodymų, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Pagal paskolos sutarties baigiamąsias nuostatas paskola nelaikytina grąžinta kol paskolos sutarties vienintelis egzempliorius nebus perduotas atsakovui (paskolos gavėjui) kaip įrodymas, kad visa paskola buvo laiku ir tinkamai grąžinta ieškovui. Vienintelis paskolos sutarties egzempliorius iki šios dienos taip ir nebuvo perduotas atsakovui. Atkreiptinas dėmesys, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai nusikalstamų atsakovo veiksmų, todėl manytina, jog atsakovas, tinkamai neįforminęs apskaitos dokumentus, suklaidino teismą dėl paskolos grąžinimo fakto.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas K. V. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai nustatė, jog paskola buvo grąžinta 2004 m. gruodžio 31 d. Apelianto argumentai, kad teismas nepasisakė ar nenagrinėjo tam tikrų ieškovo argumentų, neturi pagrindo, nes teismui neleidžiama peržengi byloje pareikštų reikalavimų ribas ir nagrinėti tuos ieškovo argumentus, kurie peržengia byloje pareikštų reikalavimų ribas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovas su atsakovu 2004 m. rugsėjo 16 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovui 300 000 Lt (t. 1, b. l. 3). Atsakovas pripažįsta, kad pagal šią paskolos sutartį iš ieškovo gavo 300 000 Lt, teigia, kad paskolą ieškovui grąžino ir tą aplinkybę patvirtina kasos pajamų orderis ir įrašas kasos knygoje (t. 2, b. l. 94-95). Ieškovas pripažįsta tik 10 000 Lt paskolos grąžinimo faktą, likusios 290 000 Lt paskolos sumos grąžinimo fakto nepripažįsta. Taigi tarp šalių kilo ginčas dėl 290 000 Lt paskolos sumos grąžinimo fakto.
Pagal 2004 m. gruodžio 31 d. kasos pajamų orderio duomenis ieškovas iš atsakovo priėmė 300 000 Lt . Kasos pajamų orderyje yra atžymėta apie pinigų iš atsakovo priėmimo pagrindą – paskolos grąžinimas, kad pinigus iš atsakovo priėmė kasininkas K. V., t. y. pats atsakovas (t. 1, b. l. 94). Tačiau atsakovui 2005 m. sausio 5 d. iš ieškovo kasos pagal tą pačią 2004 m. rugsėjo 16 d. paskolos sutartį vėl buvo išmokėta 300 000 Lt. Pinigų išmokėjimo ir gavimo faktas patvirtintas atsakovo, kaip bendrovės vadovo ir kasininko, parašais (t. 2, b. l. 156).
Pirmosios instancijos teismas ieškovo nurodytų aplinkybių ir įrodymų, kuriais jis grindė reikalavimą apie 300 000 Lt atsakovui išmokėjimą 2005 m. sausio 5 d., netyrė ir nevertino ir apie tai nepasisakė sprendime, motyvuojant tuo, kad teismui neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribų. Teismas taip pat netyrė ir nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, atsikertant į pareikštą ieškinį.
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl pareikšto reikalavimo ribų peržengimo. Ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 290 000 Lt negrąžintos paskolos. Reikalavimą grindė šiomis faktinėmis aplinkybėmis: 2004 m. rugsėjo 16 d. tarp šalių sudaryta paskolos sutartimi, kasos išlaidų orderiais, pagal kuriuos atsakovui buvo išmokėti pinigai. Taigi ieškovas pakankamai aiškiai suformulavo savo reikalavimą – priteisti iš atsakovo 290 000 Lt skolos, 78 880 Lt delspinigių, 5 387,97 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (ieškinio faktinį pagrindą) ir pateikė įrodymus, jo manymu, patvirtinančius šias aplinkybes. Pažymėtina, kad papildomų aplinkybių nurodymas, ieškinio reikalavimo padidinimas ar sumažinimas nelaikoma ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimu, nes šiuo atveju pradiniai ieškinio elementai nesikeičia.
Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovo ieškinį tuo pagrindu, kad teismas neturi teisės peržengti pareikštų reikalavimų ribų, neatskleidė bylos esmės. Apeliacinės instancijos teismas pagal pateiktus įrodymus bylos negali išnagrinėti, todėl byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad visą paskolą grąžino: 2006 m. gruodžio 23 d. į bendrovės sąskaitą banke įnešė 165 000 Lt, 2006 m. iš savų pinigų už 46 384,98 Lt nupirko bendrovei prekių, 78 615,02 Lt išleido pirkto iš ieškovo buto įrengimui, nors ieškovui buvo sumokėta visa 315 000 Lt buto kaina, į kurią įskaičiuota ir apdailos darbų kaina. Nurodytas aplinkybes dėl 165 000 Lt sumokėjimo įrodinėjo 2006 m. gegužės 23 d. mokėjimo dokumentu – kvitu Nr. 977579 (t. 2, b. l. 112), sąskaitų aktyvumo ataskaita (t. 2, b. l. 123), dėl 46 384,98 Lt –mokėjimo nurodymais, pagal kuriuos jis šiais pinigais sumokėjo už bendrovės prekes (t. 2, b. l. 113). Kadangi pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas 2005 m. gruodžio 31 d. 300 000 Lt paskolą ieškovui grąžino, tai įrodymų apie paskolos grąžinimą 2006 m. gegužės 23 d. sumokant 165 000 Lt į ieškovo banko sąskaitą, 2006 m. rugpjūčio ir gruodžio mėn. sumokant už ieškovui nupirktas prekes bei 78 615,02 Lt sumokant už būsto apdailos darbus netyrė ir nevertino.
Byloje esantys UAB ,,Kino ekspresas“ buhalterinės apskaitos dokumentai (kasos knyga, atsakovo parašai kasos knygoje, kasos pajamų orderiai) rodo, kad atsakovas disponavo bendrovės grynaisiais pinigais. Atsakovas buvo ne tik bendrovės vadovas, bet atliko ir kasininko funkcijas. Atsakovui taip pat buvo išmokami grynieji pinigai kaip avansiniai mokėjimai ūkiniams reikalams. Tai reiškia, kad atsakovo iš bendrovės gauti grynieji pinigai buvo apskaitomi atsakovo, kaip atskaitingo asmens, gaunančio iš bendrovės grynus pinigus ūkinėms operacijoms atlikti, sąskaitoje. Atsakovui atlikus atitinkamus mokėjimus (pvz., sumokėjus tiekėjams už prekes) ir pateikus dokumentus, patvirtinančius mokėjimo teisėtumą ir pagrįstumą, buhalterinėje apskaitoje turėjo būti daromi atitinkami įrašai apie gautų iš bendrovės pinigų padengimą. Atsakovas nurodė, kad iš savo asmeninės sąskaitos 2006 m. rugpjūčio ir gruodžio mėn. tiekėjams sumokėjo 46 384,98 Lt ir ši suma yra įskaityta į grąžintinos paskolos sumą. Byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, kad iki bankroto bylos iškėlimo tarp šalių įvyko tarpusavio skolų įskaitymas. Pažymėtina, kad, netgi nustačius, kad ieškovas liko atsakovui skolingas, iškėlus bankroto bylą atlikti tarpusavio skolų įskaitymus yra draudžiama. Analogiška situacija yra ir dėl atsakovo nurodytos 78 615,02 Lt sumos už bute atliktus apdailos darbus įskaitymo į paskolos grąžinimą. Be to, atsakovo paaiškinimai apie atliktus apdailos darbus nepagrįsti jokiais įrodymais. Aplinkybių, ar buvo atliktas 46 384,98 Lt ir 78 615,02 Lt įskaitymas į paskolos grąžinimą, pirmosios instancijos teismas netyrė.
Į bylą yra pateikta UAB ,,Kino ekspresas“ sąskaitų aktyvumo ataskaita, pasirašyta vyr. finansininkės J. J. (t. 2, b. l. 123). Iš šios sąskaitos turinio matyti, kad iki 2006 m. gegužės 23 d. atsakovas buvo ieškovui negrąžinęs 300 000 Lt paskolos, kad 2006 m. gegužės 23 d. grąžino 165 000 Lt, 2006 m. gegužės 25 d. – 10 000 Lt, negrąžintos paskolos likutis – 125 000 Lt. Dėl 10 000 Lt paskolos grąžinimo tarp šalių ginčo nėra, tačiau 165 000 Lt sumos paskolos grąžino fakto ieškovas nepripažįsta.
Pagal 2006 m. gegužės 23 d. kvitą Nr. 977579 į UAB ,,Kino ekspresas“ banko sąskaitą įmokėta 165 000 Lt (t. 2, b. l. 111). Pinigus į banko sąskaitą įnešė atsakovas, tą patvirtina pinigų įnešėjo parašas ant kvito. Kvite nurodytas pinigų mokėtojas – UAB ,,Kino ekspresas“, mokėjimo paskirtis – K. V., grynųjų pinigų priėmimas į sąskaitą. Taigi, pagal kvite padarytus įrašus 165 000 Lt mokėtojas į ieškovo banko sąskaitą yra ieškovas, o ne atsakovas, kuris fiziškai atliko patį veiksmą – įnešė į banką pinigus. Mokėjimo kvite yra padarytas vyr. finansininkės J. J. įrašas ,,paskolos dalies grąžinimas pagal paskolos sutartį“, o atsakovo sąskaitos aktyvumo ataskaitoje fiksuota 165 000 Lt paskolos grąžinimas. Pirmosios instancijos teisme šie įrodymai liko visiškai neištirti ir neįvertinti. Iš naujo nagrinėjant bylą reikalinga išaiškinti, kokiu pagrindu vyr. finansininkė 165 000 Lt sumą, kurios mokėtoju mokėjimo kvite nurodyta bendrovė ,,Kino ekspresas“, įskaitė kaip atsakovo paskolos grąžinimą, ar įrašas sąskaitos ataskaitoje apie paskolos grąžinimą nėra fiktyvus. Pagrįstas abejones dėl 165 000 Lt paskolos grąžinimo kelia tas faktas, kad pats atsakovas, būdamas bendrovės vadovu ir eilę metų vykdęs kasininko funkcijas, 2006 m. gegužės 23 d. įnešdamas į bendrovės banko sąskaitą 165 000 Lt, įformino tą operaciją ne kaip paskolos grąžinimą, mokėtoju nurodė ne save, o UAB ,,Kino ekspresas“, kai tuo tarpu po dviejų dienų 2006 m. gegužės 25 d. į bendrovės kasą įnešdamas 10 000 Lt aiškiai nurodė, kad tai yra dalinis paskolos grąžinimas. Jeigu atsakovas į banko sąskaitą įnešė bendrovės pinigus, kaip jis pats nurodė mokėjimo kvite, buhalterinės apskaitos dokumentuose tai turėtų atsispindėti, pvz., atsakovo iš bendrovės debitorių gauti mokėjimai grynais pinigais, kuriuos atsakovas apeinant kasą įnešė tiesiai į bendrovės sąskaitą banke ir ta suma buvo padengti debitoriniai įsiskolinimai arba atsakovo grąžintas nepanaudotas avansas ir ta suma buvo padengti jo įsiskolinimai, kaip atskaitingo asmens, gaunančio avansinius mokėjimus ūkiniams reikalams ir pan.
Vadovaujantis pirmiau aptartais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.