Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjų B. B., L. A., D. M. skundą atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl 2018 m. spalio 5 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. 18/5 reikalavimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai B. B., L. A., D. M. skundu teismo prašo panaikinti Plungės rajono savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 5 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 18/5 (toliau – Patikrinimo aktas Nr. 18/5), kuriuo jie įpareigoti: 1) statinio patalpas naudoti pagal paskirtį; 2) pakeisti paslaugų patalpų paskirtį pagal vykdomą veiklą į maitinimo paskirtį, patalpas suformuojant atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu iki 2019 m. sausio 15 d.

Pareiškėjai nurodo, kad jie nuosavybės teise valdo namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip gyvenamasis namas su paslaugų paskirties patalpomis. Namo patalpų paskirtis keista 2013 m. liepos 3 d., 2013 m. birželio 19 d. gavus Plungės rajono savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą statinio projektui. Plungės rajono savivaldybės administracijos sudaryta komisija, patikrinusi gyvenamąjį namą, 2018 m. rugsėjo 13 d. surašė Gyvenamojo namo patalpų naudojimo pagal paskirtį patikrinimo aktą Nr. A20-2564 (toliau – Patikrinimo aktas Nr. A20-2564), kuriame nurodė, jog statinio paskirties patalpos naudojamos nesilaikant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų ir paslaugų paskirties patalpose vykdoma veikla neatitinka patalpų paskirtį ir pareikalauta paslaugų patalpų paskirtį pakeisti į maitinimo paslaugų paskirtį. Pareiškėjų teigimu, toks reikalavimas yra nepagrįstas, nes patalpų priskyrimas veiklai buvo atliktas savivaldybės leidus. Argumentuoja, kad gyvenamasis namas ir jame esančios įregistruotos paslaugų paskirties patalpos naudojamos pagal paskirtį – paslaugoms teikti. Teigia, jog paslaugų paskirties patalpos naudojamos paslaugoms teikti – asmenims suteikiama tam tikro ploto patalpa jų poreikiams – šventėms, susirinkimams, susibūrimams. Argumentuoja, jog jie gali verstis įvairia paslaugų veikla, o atsakovė skundžiamo akto reikalavimais šią veiklą susiaurina iki maitinimo paslaugų veiklos ir suvaržo jų teises verstis kita nei maitinimo paslaugų veikla ir gauti iš to pajamas. Pareiškėjų teigimu, atsakovė viršijo jai priskirtos kompetencijos ribas, nes Statybos įstatymas nesuteikia jai teisės reikalauti pakeisti jiems priklausančio pastato paskirtį.

Pareiškėjas B. B. ir pareiškėjų atstovė advokatė skundo argumentų pagrindu prašo skundą patenkinti.

Atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija patikrino gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų naudojimą pagal paskirtį ir surašė 2018 m. rugsėjo13 d. Patikrinimo aktą Nr. A20-2564, o 2018 m. spalio 5 d. surašė statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą. Nustatė, kad gyvenamojo namo patalpose B. B. ir K. B. maistą gamina paslaugų paskirties patalpose. Nurodo, jog pareiškėjai 2013 metais pakeitė dalies gyvenamųjų patalpų paskirtį į negyvenamąsias paslaugų teikimo patalpas. Atsakovės teigimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 85 patvirtintas statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo 5 punktas reglamentuoja, kokių veiklų rūšys pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių galimos tokios paskirties patalpose nepakeitus jų paskirties, neįregistravus papildomo įėjimo, nedarant žalos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui ir kt. Argumentuoja, jog šiame veiklos rūšių sąraše nėra nei vienos veiklos rūšies, kuri būtų susijusi su maisto tvarkymu, todėl norint tvarkyti maistą tam tikrose patalpose, yra būtina pakeisti patalpų paskirtį į tokią, kuri atitiktų faktiškai vykdomai ar planuojamai vykdyti veiklą. Nurodo, jog nustačius, kad pareiškėjų name yra vykdomas asmenų maitinimas, suformuotas pareiškėjams reikalavimas statinio patalpas naudoti pagal paskirtį ir pakeisti paslaugų patalpų paskirtį pagal faktiškai vykdomą veiklą į maitinimo paskirtį, patalpas suformuojant atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu.

Atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos atstovė prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Plungės rajono savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 5 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. 18/5, kuriuo pareiškėjai B. B., L. A., D. M. įpareigoti statinio patalpas naudoti pagal paskirtį ir pakeisti paslaugų patalpų paskirtį pagal vykdomą veiklą į maitinimo paskirtį, patalpas suformuojant atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi konstatavo, jog skundžiamas Patikrinimo aktas Nr. 18/5 pareiškėjams sukelia teisines pasekmes, nėra tarpinis dokumentas, todėl gali būti ginčo dalyku.

Nustatyta, jog Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. D-760 sudaryta komisija patikrino pareiškėjams priklausančio nuosavybės teise gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų naudojimą pagal paskirtį. Patikrinimo metu nustatė, jog dalis gyvenamojo namo atskirų patalpų gyvenamoji paskirtis pakeista į paslaugų paskirtį, tačiau jos neįregistruotos, kaip atskiras nekilnojamojo turto kadastro objektas. Komisijos 2018 m. rugsėjo 13 d. Patikrinimo akte Nr. A20-2564 nurodyta, jog Plungės rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2009 m. balandžio 30 d. maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjime Nr. 45, išduotame B. B. pokylių salei, adresu (duomenys neskelbtini), leidžiama ekonominės veiklos rūšis – pagaminto valgio tiekimas renginiams, tačiau ši veikla nėra galima gyvenamosios paskirties vieno buto name ar jo patalpose, nepakeitus paskirties. Nurodyta, jog tikslinant statinio kadastro duomenis ir formuojant patalpų naudojimo paskirtį statinio rūsyje nebuvo taikyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 4 priedo patalpų naudojimo paskirties klasifikacijos 2.5 punkto nuostata: „maitinimo“ – „patalpos žmonėms maitinti“, nors suformuotose patalpose vyksta pokyliai, gaminamas maistas, maistas tiekiamas lankytojams. Patalpų naudojimo paskirtis nustatyta pritaikant Nuostatų 4 priedo 2.4 punkto apibūdinimą: „paslaugų“ – „paslaugų-patalpose paslaugoms teikti ir buitiniam aptarnavimui“. Atsakovė skundžiamu 2018 m. spalio 5 d. Patikrinimo aktu Nr. 18/5 pareikalavo statinio patalpas naudoti pagal paskirtį, pakeisti paslaugų patalpų paskirtį pagal vykdomą veiklą į maitinimo paskirtį, patalpas suformuojant atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu iki 2019 m. sausio 15 d.

Savivaldybės administracijos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atlieka statinių naudojimo priežiūrą, tačiau nei Statybos įstatymas, nei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas ar kiti teisės aktai nesuteikia įgaliojimų savivaldybės administracijai įpareigoti asmenis keisti patalpų (pastatų) paskirtį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.39 straipsnio 1 dalis nustato, jog nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. CK 4.75 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Nekilnojamojo turto registro banko išrašu nustatyta, jog pareiškėjai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo, naudoja, disponuoja namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip gyvenamasis namas su paslaugų paskirties patalpomis. Gyvenamasis namas priklauso pareiškėjams, todėl atsakovė neturėjo teisės įpareigoti juos pakeisti paslaugų patalpų paskirtį, nes valdymas, naudojimas, disponavimas nekilnojamuoju turtu priklauso tik nuo pareiškėjų valios. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2010 m. spalio 12 d. ir 2012 m. kovo 19 d. raštuose dėl ginčo patalpų naudojimo būdo yra nurodžiusi, kad teisės aktai nesuteikia įgaliojimų institucijoms įpareigoti asmenis keisti patalpų (pastatų) paskirtį. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovė įpareigodama pareiškėjus pakeisti paslaugų patalpų paskirtį pagal vykdomą veiklą į maitinimo paskirtį, patalpas suformuojant atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu, veikė viršydama savo kompetencijos ribas ir pažeisdama teisės aktų reikalavimus. Skundžiama Patikrinimo akto Nr. 18/5 dalis dėl įpareigojimo pareiškėjus keisti patalpų paskirtį naikintina kaip neteista ir nepagrįsta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Skundžiamu Patikrinimo aktu Nr. 18/5 atsakovė taip pat pareikalavo, kad pareiškėjai statinio patalpas naudotų pagal paskirtį, nes paslaugų paskirties patalpose negalima maisto patiekalų gamyba ir maitinimo veikla.

Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje statinių naudotojams numatytos pareigos, kuri viena iš jų – naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką (1 punktas). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 4 priedo 2.4 punkte numatyta, jog paslaugų patalpos yra skirtos paslaugoms teikti ir buitiniam aptarnavimui. Nuostatų 4 priedo 2.5 punkte išskirtos negyvenamosios patalpos, kurių paskirtis maitinimo – patalpos žmonėms maitinti. Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d., t. y. skundžiamo administracinio akto priėmimo metu, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178, 5 punkte nurodyta, jog viešbučių, administracinės, prekybos, kultūros, poilsio, paslaugų paskirties pastatuose ar patalpose, gyvenamosios paskirties vieno buto, dviejų butų, daugiabučiame (trijų ir daugiau butų) name atskirais nekilnojamojo turto objektais suformuotose viešbučių, administracinės, prekybos, kultūros, poilsio, paslaugų paskirties patalpose, nepakeitus jų paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, nedarant žalos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui (jei jis yra) ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, galimos šios Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje nurodytos veiklos rūšys: <...> 5.4. kita, niekur nepriskirta asmenų aptarnavimo veikla (tatuiruočių ir papuošalų vėrimo studijų veikla) (S96.09); <...> 5.11. Tvarkos aprašo 3.1–3.20 ir 3.22 papunkčiuose nurodytos veiklos rūšys; 5.12. kvepalų ir tualeto priemonių gamyba (C20.42) (prekybos paskirties (tik vaistinėse) pastatuose, paslaugų paskirties (tik grožio salonuose) pastatuose, jei šią veiklą vykdo ne daugiau kaip 5 žmonės ir nenaudojami Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatyme nurodyti potencialiai pavojingi įrenginiai) ir kt. Galiojusiu teisiniu reguliavimu paslaugų paskirties patalpose Patikrinimo akto Nr. 18/5 priėmimo metu paruoštų valgių ir patiekalų gamybos veikla nebuvo numatyta.

Pagal Nekilnojamojo turto registro banko išrašo duomenis pareiškėjams priklausančio pastato – gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) su paslaugų paskirties patalpomis (rūsio patalpose įrengtos paslaugų paskirties patalpos) paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai). Dalis patalpų neįregistruota kaip maitinimo paskirties patalpos (patalpos skirtos žmonėms maitinti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 4 priedo 2.5 punktą, nustatantį patalpų, suformuotų atskirais nekilnojamojo turto objektais, pagrindinę naudojimo paskirtį). K. B. buvo išduotas verslo liudijimas „Namų ūkio veikla (šeimininkavimas pobūviuose, butų tvarkymas, baldų ir kilimų valymas, vaikų priežiūra, daržų priežiūra, apželdinimas, malkų skaldymas, šiukšlių rinkimas)“. Verslo liudijime nurodytos veiklos rūšis pateko į Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 patvirtinto Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (toliau – EVRK) 56.21 klasę (pagaminto valgio tiekimas renginiams). Plungės rajono savivaldybės administracija, atlikusi patikrinimą nustatė, jog gyvenamosios paskirties pastate ((duomenys neskelbtini)), paslaugų paskirties patalpose gaminamas maistas ir maitinami lankytojai. Patikrinimo metu tai pripažino B. B. ir K. B.

Plungės rajono savivaldybės administracija pareiškėjus įpareigojo statinio patalpas naudoti pagal paskirtį teisėtai ir pagrįstai, nes galiojęs teisinis reguliavimas nenumatė galimybės paslaugų paskirties patalpose vykdyti paruoštų valgių ir patiekalų gamybos veiklą ir maitinimo veiklą, todėl nėra pagrindo panaikinti šį reikalavimą.

Teisinis reguliavimas pasikeitė, nes Tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. gruodžio 4 d.) 3¹.9 punkte numatyta, jog gyvenamosios paskirties vieno buto, dviejų butų, daugiabučiame (trijų ir daugiau butų) name ar jo patalpose, Tvarkos aprašo 5 punkte nurodytuose negyvenamosios paskirties pastatuose esančiose ir atskiru nekilnojamojo turto objektu suformuotose gyvenamosiose patalpose, nepakeitus paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, nedarant žalos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui (jei jis yra) ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, galima ši Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje nurodytų rūšių veikla, kuriai vykdyti nenaudojami Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatyme nurodyti potencialiai pavojingi įrenginiai: <...> 3¹.9) paruoštų valgių ir patiekalų gamyba (C10.85). K. B. nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. vykdo individualią veiklą „paruoštų valgių ir patiekalų gamyba“, „pagaminto valgio tiekimas renginiams“, kuri šiuo metu patenka į Tvarkos aprašo 3¹.9 punkte nurodytą veiklos rūšį „paruoštų valgių ir patiekalų gamyba“. Pasikeistus teisiniam reguliavimui, paruoštų valgių ir patiekalų gamyba paslaugų paskirties patalpose yra galima, todėl atsakovės įpareigojimas statinio patalpas naudoti pagal paskirtį vykdant šią veiklą šiuo metu yra neaktualus, išskyrus veiklos dalį, susijusią su maitinimu, nes jos teisinis reguliavimas yra nepakitęs. Administraciniams teismams priskirtos nagrinėti dvejopo pobūdžio bylos: tokios bylos, kuriose teismas priima sprendimą dėl reikalavimo esmės (pvz., žalos atlyginimo bylos) ir bylos, kuriose teismas nepriima sprendimo dėl reikalavimo esmės, o tik patikrina viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumą. Pirmuoju atveju teismas vykdo subjektinių teisių gynimą (recours subjectif), antruoju atveju teismas užtikrina objektyvios teisinės tvarkos apsaugą (recours objectif). Nagrinėjamu atveju teismas vykdo kontrolinio pobūdžio (a review) funkciją, kuri nustato galimybę patikrinti viešojo administravimo subjektų aktų teisėtumą pagal ABTĮ 3 straipsnyje administraciniam teismui suteiktus įgaliojimus, nes teismas tikrina administracinio sprendimo teisėtumą jo priėmimo metu ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3449-602/2017).

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjų skundas tenkintinas iš dalies, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 2 punktais. Plungės rajono savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 5 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. 18/5 dalis, kuria pareiškėjai įpareigoti pakeisti paslaugų patalpų paskirtį pagal vykdomą veiklą į maitinimo paskirtį, panaikintina, o Patikrinimo akto dalis dėl įpareigojimo naudoti pagal paskirtį paliktina nepakeista.

Pareiškėjai prašo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau nepateikė išlaidų paskaičiavimo ir jas pagrindžiančių dokumentų.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje, redakcija įsigaliojusi nuo 2018 m. gruodžio 29 d., numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo NR. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo 2018 m. gruodžio 20 d. Nr. XIII-1833 16 straipsnis numato įstatymo taikymą. Numatyta 16 straipsnio 1 dalyje, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja instancija, atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, kai: 1) pradėtoje ir nebaigtoje nagrinėti pirmąja instancija byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje yra priimta iki šio įstatymo įsigaliojimo arba 2) įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo. Pareiškėjų skundas priimtas teisėjo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi, byla paskirta nagrinėti teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi, todėl pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nagrinėtinas ABTĮ redakcija, galiojusia iki 2018 m. gruodžio 29 d.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje (akto redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 29 d.) buvo numatyta, kad prašymai, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduodami per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjai nepateikė išlaidų paskaičiavimo ir jas pagrindžiančių dokumentų, todėl jų prašymas paliktinas nenagrinėtu. Pareiškėjai turi teisę pateikti tokį prašymą kartu su išlaidų paskaičiavimu ir jų pagrindimu per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Plungės rajono savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 5 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. 18/5 reikalavimą dėl įpareigojimo pareiškėjus pakeisti statinio paskirtį,

atmesti skundą dalyje dėl 2018 m. spalio 5 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. 18/5 reikalavimo įpareigoti statinio patalpas naudoti pagal paskirtį panaikinimo,

pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nenagrinėtu.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams arba apeliacinės instancijos teismui.