Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Irinos Kurilo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-274-665/2013, ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga Nr. 92-1-00250-13, kurioje

A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) medžio apipjovėju, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. A. vengė pareigos išlaikyti vaiką pagal teismo sprendimą, o būtent: žinodamas apie pareigą pagal 2008 m. birželio 18 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo įsakymą mokėti pinigines lėšas nepilnametės dukros L. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Rokiškio r., iki jos pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) išlaikymui po 130 Lt dydžio išmokas kas mėnesį, pradedant nuo 2008-06-17, būdamas sveikas ir darbingas nuo 2008-11-01 iki 2008-11-03, nuo 2008-11-11 iki 2008-11- 16, nuo 2008-11-27 iki 2008-11-30, nuo 2011-02-18 iki 2011-09-04, nuo 2012-05-05 iki 2013-02-03 ir nuo 2013-05-09 iki 2013-09-01 nesiėmė jokių priemonių susirasti darbą ir netinkamai ieškojo darbą, sudarydamas išlaikymo įsiskolinimą už šiuos laikotarpius 3216,72 Lt sumoje, tokiu būdu vengė pareigos išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui,

Tokiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 164 str.

Motyvuojamoji dalis

A. A. kaltė padarius nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta jo paties parodymais (b.l. 32), kur kaltinamasis kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir paaiškino, kad su R. M. (jos mergautinė pavardė) susipažino, viešėdamas pas savo brolį, gyvenantį Kaune, 2002 metais. Su ja susitikinėjo dažnai, kartu negyveno. Po kurio laiko, sužinojęs, kad ji pastojo, pradėjo gyventi kartu Kauno rajone. Vėliau išsikėlė į Rokiškio rajoną, (duomenys neskelbtini). Įsigijo butą ir gyveno tame pačiame miestelyje su R.. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra L.. Su R. kartu pagyveno apie penkis metus, ir kai R. susirado kitą draugą, jie išsiskyrė. Jis išsikėlė gyventi pas savo draugą, vėliau į (duomenys neskelbtini) seniūniją. Jis žino apie pareigą mokėti lėšas vaiko, t. y. dukros, išlaikymui, ir nevengia šios pareigos. Tuo laikotarpiu, t. y. nuo 2008 metų, jis kelis kartus buvo registruotas darbo biržoje. Kai buvo registruotas darbo biržoje ir jam mokėjo nedarbingumo pašalpą, iš jos buvo išskaičiuojami alimentai. Kitais laikotarpiais, kai nebuvo registruotas darbo biržoje ir kai nedirbo, neturėjo iš ko pats gyventi, todėl nemokėjo alimentų. Iš darbo biržos negavo jokių pasiūlymų dirbti. Jis žino apie pareigą mokėti alimentus savo dukros išlaikymui ir neatsisako šios pareigos. Pagal galimybę jis ateityje mokės pinigus vaikui išlaikyti. Šiuo metu, t. y. nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio, dirba UAB (duomenys neskelbtini). Darbdavys yra informuotas apie tai, kad iš jo atlyginimo būtų išskaičiuotos lėšos vaikui išlaikyti, todėl šiuo metu lėšos vaikui išlaikyti bus mokamos reguliariai. Pasižada išmokėti ir įsiskolinimą. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką, pasižada ateityje reguliariai mokėti alimentus.

Be visiško A. A. kaltės padarius nusikalstamą veiką pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta ir kita bylos medžiaga:

Nukentėjusiosios R. V. parodymais (b.l. 14-15), kur ji paaiškino, kad 2008 m. birželio mėnesį ji kreipėsi su pareiškimu į Vaikų išlaikymo fondo administraciją dėl išmokos dukrai L. A. išlaikyti. Kokiu tiksliai dokumentu vadovaujantis jai priklauso išmoka vaikui išlaikyti, ji tiksliai nežino. Ji kreipėsi į Rokiškio rajono apylinkės teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo ir jį gavo. Su vykdomuoju dokumentu dėl išlaikymo išieškojimo iš A. A. (buvusio jos sugyventinio) ji kreipėsi pas antstolę O. Narbutienę ir iš jos gavo pranešimą, kad A. A. niekur nedirba, po ko ji gali kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administraciją. Nuo 2008 metų liepos mėnesio A. A. neišlaiko savo dukros L. A.. Ji pati jokio ryšio nepalaiko su A. A., jam su dukra pasimatyti nedraudžia. Jie abu paskutinį kartą matėsi 2013 liepos 13 d., o prieš tai nesimatė daugiau kaip metus. Arūnas dukra Liucija visai nesidomi, ji buvo davusi dukros telefono numerį, bet kiek ji žino, jis jai neskambino. A. A. jai nebuvo pervedęs jokio savarankiško mokėjimo ir nemokėjo dukrai pinigų jokiais kitais būdais. Šiuo metu Liuciją ji išlaiko savarankiškai. Su A. A. ji susituokusi nebuvo, dukra jiems gimė gyvenant kartu. Jie kartu gyveno nuo 2003 iki 2008 metų. Tuomet jos pavardė buvo M.;

2008 m. birželio 18 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo įsakymu, iš kurio matyti, kad A. A. privalo mokėti pinigines lėšas nepilnametės dukros L. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Rokiškio r., iki jo pilnametystės išlaikymui po 130 Lt kas mėnesį, nuo 2008-06-17, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (b.l. 20);

Antstolės Oksanos Narbutienės pažyma, iš kurios matyti, kad R. M. kreipėsi į jos kontorą dėl išlaikymo išieškojimo iš A. A.. 2008-06-18 buvo užvesta vykdomoji byla jos kontoroje. Nuo šios datos vaiko išlaikymas buvo išieškotas iš skolininko darbo užmokesčio ar gaunamų išmokų sekančiai: 2008 m. 08 mėn., 2009 m. vasario-liepos mėnesiais (b.l. 27-28);

Lietuvos darbo biržos duomenimis, iš kurių matyti, kad A. A. buvo registruotas darbo biržoje šiais laikotarpiais: 2008-11-04 - 2008-11-10, 2008-12-01 - 2011-02-17, 2011-09-05 - 2012-05- 04, 2013-02-04 - 2013-05-08 (b.l.21-23);

Duomenimis apie asmenį iš SODROS DB išrašo matyti, kad A. A. nuo 2007-04-23 iki 2008-10-31 dirbo AB (duomenys neskelbtini), nuo 2008-11-17 iki 2008-11-26 UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2013- 09-11 dirba UAB (duomenys neskelbtini) (b.l. 24-25);

Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, kad 2008-01-01 įsigaliojus Vaikų išlaikymo fondo įstatymui, valstybė įsipareigojo esant įstatyme nustatytiems pagrindams suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą, t. y. valstybė perima skolininko pareigą išlaikyti vaikus, kai jis šios pareigos nevykdo (nemoka išlaikymo) arba vykdo netinkamai (moka dalį nustatyto išlaikymo), kartu įgydama teisę reikalauti, kad skolininkas, privalantis išlaikyti vaiką, su grąžintų valstybei jos išmokėtas išmokas ir sumokėtų 5 procentų metinių palūkanų. A. A. įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui sudaro išmokėtos išmokos (iš viso - 5669,68 Lt) ir 5 procentai metinių palūkanų, kurių dydis kiekvieną dieną kinta, nes jos išskaičiuojamos nuo išmokėtų išmokų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo iš skolininko. Fondo administracija raštu taip pat informavo, kad nereikš civilinio ieškinio (b.l. 1-3);

A. A. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 164 str. pasiūlyta skirti laisvės apribojimą – 2 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Dėl pasiūlytos bausmės ir jos dydžio jis prieštaravimo nepareiškė (b.l. 45).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamojo nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal LR BK 164 str., nes jis vengė pareigos išlaikyti vaiką pagal teismo sprendimą.

Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam A. A. bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad neteistas, buvo baustas administracine tvarka, dirba, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, todėl jam teismas parenka bausmę – laisvės apribojimą 2 metams, įpareigojant, jį būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, kaip nurodyta prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu.

A. A. kaltę prisipažino, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (LR BK 64¹ str.).

A. A. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 33-34) baigiama taikyti LR BPK 139 str. nustatyta tvarka – pradėjus bausmės vykdymą.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. A. pripažinti kaltu pagal LR BK 164 str. ir skirti jam laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Taikyti LR BK 64¹ straipsnį, ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei nustatyti A. A. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Išaiškinti A. A., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.