- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- I3-8161-780/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02237-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka (pirm.)
- Pareiškėjas
- Kepinių namai
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Kepinių namai“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl paskirtos ekonominės sankcijos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu prašo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą 700 eurų baudą panaikinti, pakeisti įspėjimu arba sumažinti baudos dydį.
Pareiškėja skunde nurodė (b. l. 1-3) ir teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė paaiškino, kad ekonominė sankcija įmonei buvo paskirta 2020-07-09 atlikus bendrovės vykdomos ūkinės veiklos planinį patikrinimą, kurio rezultatai užfiksuoti 2020 m. liepos 09 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad UAB Kepinių namai nuo 2018-01-01 iki 2020 07 01 Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekė gaminiais užpildytas pakuotes, bet nebuvo registruota vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje GPAIS gamintojų ir importuotojų sąvade, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių, kurios buvo patvirtintos 2017-10-04 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-813, 5 punkto nuostatas. Už nurodytus teisės aktų pažeidimus bendrovei paskirta 700 eurų bauda. Atsakovė pripažįsta padariusi pažeidimą, tačiau vertina, kad paskirta ekonominė sankcija yra neteisinga ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui. Nurodo, kad dėl šio nusižengimo valstybei nėra padaryta ekonominė žala. Nuo veiklos pradžios 2017 m. įmonė gamino gaminius (konditeriniai ir kulinariniai gaminiai), juos pakavo ir tiekė Lietuvos Respublikos vidaus rinkai, įmonė vykdydavo įsigytų (naujų pakuočių) apskaitą. Pagal vykdomą apskaitą kas metai Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau - VMI) teikdavo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijas. Nuo 2018 m. įsigaliojus prievolei registruotis vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje GPAIS gamintojų ir importuotojų sąvade įmonė to neatliko, nes nebuvo susipažinusi su įstatymo reikalavimais. Įmonė yra maža, administraciniai resursai riboti, atskiro darbuotojo etato pakuočių apskaitai skirti negali. Apskaitą tvarkyti buvo įpareigota buhalterė. Patikrinimo metu, nustatytus pažeidimus įmonė pašalino nedelsiant ir nuo 2020 m. liepos 1 d. yra registruota GPAIS sistemoje. Visi 2018-2020 m. pakuočių apskaitos duomenys suvesti į sistemą. Įmonės veikla - konditeriniu ir kulinarinių gaminių gamyba ir pardavimas. Nuo 2020-03-16 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos respublikoje paskelbimo“ paskelbus karantiną įmonė paskelbė darbuotojams prastovas. Nuo 2020-03-18 iki 2020-03-24 d. įmonė veiklos visai nevykdė. Atnaujinus veiklą pajamos sumažėjo 90%. Įmonė patyrė milžiniškus nuostolius, nes įsigytų žaliavų tinkamumo naudoti laikas yra labai trumpas. Visas žaliavas reikėjo utilizuoti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos priemonės padarinių dėl Covid 19 sumažinimui iš dalies palengvino įmonės tolimesnį egzistavimą, bet visų nuostolių nepadengė. 2020 m. I pusmečio įmonės veiklos rezultatai ženkliai pablogėję: pardavimo pajamos sumažėjusios 61%, veiklos nuostolis išaugo iki 18,755 Eur. Paskirta ekonominė sankcija įmonei yra nepakeliama našta.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodė (b. l. 25-29) ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su UAB „Kepinių namai“ skundu nesutinka. Pabrėžia, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 51 nuostatas, įvertinus lengvinančias aplinkybes, ir į tai, kad byloje nebuvo nustatyta sunkinančių aplinkybių, pareiškėjai buvo skirta minimali 700 Eur bauda, numatyta AAĮ 95 straipsnio 1 dalyje. Pažymi, kad UAB „Kepinių namai“ GPAIS nebuvo užsiregistravusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., o toks laiko periodas yra ilgas, todėl negali būti teisinamasi administracinių išteklių trūkumu ar nesusipažinimu su galiojančiais teisės aktais. Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, tai yra visiems žinomas bendrasis teisinės atsakomybės principas. Pareiškėja, vykdydama veiklą - konditerinių ir kulinarinių gaminių gamybą ir pardavimą, privalėjo vykdyti ir pareigas, numatytas teisės aktuose, šiuo atveju Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme bei Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklėse. Ta aplinkybė, jog pareiškėja 2020 m. liepos 1 d. įsiregistravo GPAIS, buvo įvertinta kaip lengvinanti ir į ją atsižvelgta skiriant ekonominę sankciją. Karantino laikotarpis, kuriuo kaip nurodo pareiškėja, įmonė nevykdė veiklos (nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2020 m. kovo 24 d.), buvo tinkamas metas susipažinti su galiojančiais teisės aktais, ištaisyti esamus pažeidimus ir užsiregistruoti GPAIS, tačiau įmonė to nepadarė, o GPAIS užsiregistravo tik patikrinimo metu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenims; paliktos poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-572/2009 išaiškinta, kad realiai apčiuopiamos baudos paskirtis yra ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet, visų pirma, vykdyti prevenciją: teisės subjektas, pažeidęs sąlygas, su kuriomis yra siejamas, yra baudžiamas, idant daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms; baudos paskyrimas turi ir prevencinę funkciją, nes kiti tos pačios rinkos dalyviai yra įspėjami, kad už identiškų taisyklių nepaisymą gali būti nubausti ne mažesne (o galbūt ir didesne) bauda. Atsakovas teigia, kad atsižvelgus į tai, jog pareiškėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės jau buvo įvertintos ekonominės sankcijos skyrimo metu. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė atmesti prašymą baudos iš viso neskirti, nes tai sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, o dėl baudos dydžio sumažinimo prašė spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
UAB „Kepinių namai“ 2020 m. rugpjūčio 12 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos Ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nubausta 700 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad nevykdė teisės aktuose nustatytos prievolės nuo 2018 m. sausio 1 d. naudojantis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema GPAIS registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade (toliau - Sąvadas) (b. l. 43-47).
Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad registruotis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra gamintojų ir importuotojų pareiga.
Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-29, (toliau - Taisyklės) 5.1. punkte nurodyta, kad užsiregistruoti Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tuščias pakuotes tiekiančių pakuočių gamintojų registravimo Gamintojų ir importuotojų sąvade (toliau – Sąvadas) ne vėliau kaip 1 darbo dieną prieš pirmą kartą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiekiant atitinkamus gaminius ar juos išvežant iš Lietuvos Respublikos teritorijos privalo gamintojai, importuotojai, kurie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekia alyvas, apmokestinamuosius gaminius, baterijas ar akumuliatorius, elektros ir elektroninę įrangą, transporto priemones, pripildytas pakuotes.
AAĮ 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gaminių (alyvų, apmokestinamųjų gaminių, į prietaisus ar transporto priemones įmontuotų baterijų ir akumuliatorių, elektros ir elektroninės įrangos ir transporto priemonių) ir (ar) pakuočių tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai neįsiregistravus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ar Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka užtraukia baudą nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.
Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių ir dėl to, kad pareiškėja padarė pažeidimą, numatytą AAĮ 95 straipsnio 1 dalyje. Atsakovo pateiktas GPAIS (Sąvado) išrašas patvirtina, kad pareiškėja UAB „Kepinių namai“ prašymą registruotis Sąvade pateikė tik 2020-07-01 (b. l. 34), todėl nuo 2018 m. sausio 1 d. nevykdydama teisės aktuose nustatytos prievolės naudojantis GPAIS registruotis Sąvade pareiškėja pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Taisyklių 5.1. punktą ir pagrįstai yra pripažinta padariusi pažeidimą, numatytą AAĮ 95 straipsnio 1 dalyje.
Byloje sprendžiamas ginčas dėl paskirtos baudos dydžio proporcingumo ir atitikimo teisingumo ir protingumo principams.
AAĮ 52 straipsnis nustato, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mąstą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Šis teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pateikęs išaiškinimą, jog šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. LVAT yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). LVAT aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės. Be to, LVAT, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdį, jos požiūrį į pažeidimą ir elgesį po pažeidimo nustatymo, atsižvelgdamas į įmonės finansinę padėtį, daro išvadą, kad ginčo atveju yra pagrindas paskirti švelnesnę, nei numatyta AAĮ 95 straipsnio 1 dalyje, baudą.
Byloje nenustatyta jokių pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nėra duomenų, kad pareiškėja anksčiau būtų padariusi kokių nors pažeidimų, nėra duomenų, kad dėl padaryto teisės pažeidimo būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms. Padarytas pažeidimas yra formalus, pareiškėja nesiekė nuslėpti jokių su pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo apskaita susijusių duomenų ar išvengti mokesčių. Pažymėtina, kad 2020 m. liepos 09 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas) konstatuota, kad: UAB Kepinių namai pakuotės apskaitą vykdė (nors ir nustatytos apskaitos vedimo klaidos), taip pat konstatuota, kad deklaracijų dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis teikti nereikėjo (akto II dalies 4 punktas); mokėtojas supažindintas su patikrinimo akto projektu pateikė paraišką registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade GPAIS, todėl privalomas nurodymas nebus duodamas (akto II dalies 6 punktas) (b. l. 37-40). Tokios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja pažeidimą padarė ne tyčia, o dėl įstatymo reikalavimo nežinojimo, nes faktiškai pakuočių apskaitą vykdė, tik tą darė netinkamu būdu. Pareiškėjos pateiktos 2019-2020 metų Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos, kurias ji teikė VMI, patvirtina, kad pareiškėja deklaruodavo pakuotės rūšis ir jų kiekius (b. l. 8-9), todėl tai, kad pareiškėja šiuo laikotarpiu nesiregistravo Sąvade, netrukdo nustatyti pakuočių kiekio ir patikrinti jų apskaitą. Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, kad atsakovo atsiliepime nurodomas argumentas, jog pažeidimo pavojingumą didina ilgas laiko tarpas, kurį pareiškėja nevykdė pareigos registruotis Sąvade, nėra pagrįstas, nes, viena vertus, tai buvo daroma ne tyčia, o dėl neatsargumo, o kita vertus, per visą šį laiką pakuočių apskaitą pareiškėja vykdė kitu būdu. Be to, jau pačiame Akte užfiksuota, kad nuo pat teisės aktų pažeidimo paaiškėjimo pareiškėja bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais ir siekė pažeidimą pašalinti nedelsiant, todėl atsakovui neprireikė vykdyti tolesnių pažeidimo pašalinimo procedūrų, t. y. nereikėjo surašyti privalomojo nurodymo. Faktiškai pažeidimas yra pašalintas ir visi 2018-2020 m. pakuočių apskaitos duomenys suvesti į sistemą pagal įstatymo reikalavimus.
Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas šiuo konkrečiu atvejus yra tokio pavojingumo laipsnio, kuris nereikalauja minimalaus įstatyme numatytos baudos dydžio taikymo tam, kad pareiškėja būtų nubausta teisingai ir proporcingai teisės pažeidimui. Be to, ekonominė sankcija pritaikyta tokiu laikotarpiu, kuris dėl objektyvių priežasčių net ir minimalios baudos neigiamą efektą įmonės veiklai turi žymiai sunkesnį nei būtų įprastomis verslo sąlygomis. Pareiškėjos pateiktos 2019 m. ir 2020 m. pelno (nuostolių) ataskaitos patvirtina, kad 2020 m. pirmo pusmečio rezultatas yra 18 755 Eur grynojo nuostolio, kai tokiu pat metu 2019 m. buvo 7 637 Eur grynojo pelno (b. l. 10-11). Tai patvirtina pareiškėjos teiginį, kad dėl nuo 2020-03-16 paskelbto karantino įmonė nuo 2020-03-18 iki 2020-03-24 d. veiklos nevykdė iš viso, o atnaujinus veiklą pajamos sumažėjo 90% ir ji patyrė milžiniškus nuostolius. Tai reiškia, kad net ir minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju įmonei turi žymiai didesnį poveikį nei tai būtų įprastomis veiklos sąlygomis skiriama minimali bauda. Todėl ši aplinkybės yra reikšminga vertinant minimalios baudos proporcingumą padarytam pareiškėjos pažeidimui.
Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, aukščiau paminėtas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, daro išvadą, kad paskirtos ekonominės sankcijos dydis nagrinėjamu atveju yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas. Įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti šiuo atveju pakanka mažesnio dydžio baudos, nei AAĮ 95 straipsnio 1 dalyje numatytas minimalus baudos dydis, todėl paskirta bauda mažintina.
Nustatydamas skiriamos ekonominės sankcijos dydį, teismas įvertina tai, kad pažeidimas buvo padarytas, todėl jis negali likti neįvertintas finansine sankcija, nes bauda turi daryti ne tik baudžiamąjį, bet ir atgrasantį bei užkardomąjį poveikį, tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims. Be to, AAĮ 52 straipsnis suteikia teismui teisę tik paskirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą, bet nesuteikia teisės baudos iš viso neskirti, pakeičiant ją į kokią nors kitokią sankciją. Todėl pareiškėjos prašymas pakeisti baudą į įspėjimą negali būti tenkinamas nepriklausomai nuo jokių aplinkybių, nes įstatymas nesuteikia teismui tokios teisės.
Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais įrodymais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pakankama ir pagrįsta, padarytus teisės pažeidimus atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti, poveikio priemonė yra 200 Eur dydžio bauda, todėl skundžiamu nutarimu pareiškėjai paskirta 700 Eur bauda mažintina iki 200 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą 700 eurų baudą UAB „Kepinių namai“ pakeisti į 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinį teismą.