Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-07-25 · Civilinė byla Nr. 2A-642-431/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-25
Bylos Nr.
2A-642-431/2014
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-11648-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jūratė Varanauskaitė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
I. P.
Trečiasis asmuo
V. K., H. A., A. P., S. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-642-431/2014Teisminio proceso Nr. 2-02-3-11648-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 30.2.; 30.9.1.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, atsakovės I. P., trečiųjų asmenų V. K. ir H. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei I. P. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys byloje A. P., V. K., H. A., S. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ir atsakovės I. P. priešieškinį ieškovei dėl leidimo rekonstruoti be statybą leidžiančio dokumento.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė prašė įpareigoti atsakovę savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – atstatyti priestatą prie buto į pradinę padėtį, užfiksuotą 2011 m. gruodžio 16 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-111216-00243 ir UAB „NT matavimai“ 2010 m. rugpjūčio 11 d. sudarytame statinių išdėstymo plane, kuriame priestatas pažymėtas indeksu 1011/m, bei sutvarkyti statybvietę. Nurodė, kad atsakovė, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, neturėdama statybą leidžiančio dokumento (bendrasavininkų rašytinių sutikimų), rekonstravo priestatą prie buto. Priestatas padidintas keičiant statinio išorės matmenis iki 4,98 m x 4,20 m ir 2,80 m aukščio.

Atsakovė nesutiko su ieškiniu, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė panaikinti ieškovės savavališkos statybos 2011 m. gruodžio 16 d. aktą ir 2012 m. sausio 17 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, leisti jai vykdyti nesudėtingo statinio – priestato – rekonstravimą be statybą leidžiančio dokumento – bendraturčių sutikimo. Nurodė, kad ginčo priestatą, kaip sandėliuką malkoms laikyti, tarybiniais laikais pastatė atsakovės senelis. Per ilgus naudojimosi mediniu priestatu metus jo būklė pablogėjo ir tapo pavojinga naudotis, buvo reikalingas priestato remontas. Remontas buvo padarytas 2003 metais, pakeičiant sandėliuko išmatavimus. Priestato rekonstrukcija niekam problemų nekėlė, ginčų dėl to nebuvo kilę. Tik 2011 m. surašius savavališkos statybos aktą priestatas buvo pripažintas rekonstruotas savavališkai, nurodant vienintelį pagrindą – be žemės sklypo bendraturčių sutikimo.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo A. P. prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo V. K. prašė teismo spręsti ginčą savo nuožiūra. Nurodė, kad jo teisių priestato rekonstravimas nepažeidžia.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo S. M. nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad sandėliuko rekonstrukciją reikia įteisinti, jis niekam netrukdo, o kaip tik pagerina bendrą vaizdą, nes sandėliukas gražiai ir tvarkingai atrodo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovei atliekant sandėliuko rekonstrukciją, ji nėra gavusi žemės sklypo bendrasavininkių – A. P., V. K., S. M. ir H. A. sutikimų. Teismas, aiškindamasis trečiųjų asmenų atsiliepimus, taip pat padarė išvadą, kad, nors formaliai atsakovė ir neturi rašytinių žemės sklypo bendrasavininkų sutikimo, o tai reiškia statybą leidžiančio dokumento, tačiau aiškinantis realią, faktišką padėtį – nė vienas iš bendrasavininkų tokiems atsakovės veiksmams neprieštarauja ir ginčijamą sandėliuko rekonstrukciją pateisina. Ieškovas nepateikė teismui, kad dėl savavališkos sandėliuko rekonstrukcijos jis būtų gavęs rašytinius trečiųjų asmenų skundus. Teismas nustatė, kad atvirkščiai, nei vienas iš bendraturčių atsakovei pretenzijų nereiškia. Todėl padarė išvadą, kad ieškovo surašytas savavališkos statybos aktas tėra dokumentas, nustatęs rekonstrukcijos formalumų nesilaikymą ir šie formalumai gali būti ištaisyti. Teismas konstatavo, kad nustačius tikrąją padėtį, atsakovė gali geranoriškai gauti trečiųjų asmenų sutikimus dėl rekonstrukcijos, kita vertus, gali reikšti ieškinį tretiesiems asmenims dėl įpareigojimo duoti sutikimą rekonstruoti sandėliuką ir taip realizuoti savo teises ir teisėtus interesus. Todėl teismas atsisakė tenkinti ieškovo prašymą įpareigoti atsakovę sunaikinti atliktą sandėliuko rekonstrukciją.

Teismas nustatė, kad atsakovės argumentai, jog sandėliuko rekonstrukcija buvo atlikta 2003 metais, kuomet įstatymuose nebuvo nustatyta pareiga gauti bendraturčių sutikimus, yra nuginčyti ieškovo paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais. Ieškovas teismui pateikė 2010 m. rugpjūčio 11 d. Statinių išdėstymo plano, kurį atliko UAB „NT matavimai“, kopiją, patvirtintą Valstybės įmonės registrų centro Vilniaus filiale. Inspekcijos vyriausiasis specialistas, tikrindamas faktines aplinkybes vietoje, išnagrinėjęs statinių išdėstymo planą, palyginęs jį su faktine situacija, nustatė, kad esamo statinio (ginčo sandėliuko) parametrai neatitinka būtent 2010 metais užfiksuotos padėties, t. y. pastatytas didesnis priestatas. Ginčijamas savavališkos statybos 2011 m. gruodžio 16 d. aktas ir 2012 m. sausio 17 d. reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra surašyti teisingai, vadovaujantis dokumentais ir įstatymų reikalavimais, todėl nenaikintini. Teismas konstatavo, kad atsakovė nenurodė jokių argumentų, kad šie dokumentai būtų parengti nesilaikant įstatyme nustatytų formaliųjų procedūrų.

Teismas sprendė, kad atsakovės prašymas – leisti jai vykdyti nesudėtingo statinio – priestato – rekonstravimą be statybą leidžiančio dokumento – bendraturčių sutikimo yra nepagrįstas, nes jis prieštarauja Statybos įstatymo nuostatoms, teisinei logikai. Teismas pažymėjo, kad visi piliečiai prieš įstatymus lygūs ir visi vienodai jų privalo laikytis, todėl neaišku kokiu pagrindu atsakovei turėtų būti padaryta išimtis leisti vykdyti rekonstrukciją be statybą leidžiančio dokumento. Teismas nustatė, kad tretieji asmenys yra geranoriški atsakovės atžvilgiu, todėl padarė išvadą, kad atsakovė gali gauti ir pateikti tokį dokumentą ieškovui, tokiu būdu apginant savo teisėtus interesus. Kaip jau minėta, statybą leidžiantis dokumentas – trečiųjų asmenų rašytiniai sutikimai. Teismas nustatė, kad bendraturčiai iš esmės neprieštarauja atliktai rekonstrukcijai, tačiau, kažkodėl, be jokio pagrindo neišreiškia savo valios pasirašydami raštu ir tokiu būdu trukdo atsakovei realizuoti savo teises. Teismas išaiškino atsakovei, kad ji turi teisę reikšti tretiesiems asmenims ieškinį, prašydama teismo įpareigoti bendrasavininkius duoti rašytinį sutikimą rekonstrukcijai.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Ieškovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Teismas tinkamai konstatavo neteisėtus atsakovės veiksmus, iš esmės pripažino ieškinio pagrįstumą, tačiau neišsprendė imperatyvių statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo pašalinimo klausimo. Pagal CK 4.103 straipsnio 3 dalies ir Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies nuostatas nėra galima tokia situacija, kad teismui pripažinus egzistuojant teisės pažeidimą, nebūtų išspręstas klausimas dėl tokio pažeidimo pašalinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad visais atvejais nustačius pažeidimą, turi būti sprendžiamas ir tokio pažeidimo pašalinimo klausimas.

Atsiliepimas

2) Teismas nepagrįstai dalyvaujančių asmenų procesinį elgesį, jų išdėstytą poziciją atsiliepimuose ar teismo posėdžio metu pripažino kaip sutikimą su atsakovės atliktais statybos darbais. Tai, kad ne visi tretieji asmenys dalyvavo teismo posėdžiuose ar nepareiškė akivaizdaus nesutikimo su ginčo statyba, nereiškia, jog gali būti pateisinamas teisės normų pažeidimas. Vienas iš žemės sklypo, kuriame vykdyti statybos darbai, bendraturčių yra Lietuvos Respublika, kurią byloje atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba. Teismas neįvertino aplinkybės, kad minėta institucija sutiko su ieškovės nustatytais pažeidimais ir nuosekliai reiškė poziciją palaikančią ieškinį. Tai gali būti pagrįstai pripažintina nesutikimu su vykdyta statinio rekonstrukcija.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė I. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas priešieškinys, ir priimti kitą sprendimą – atsakovės priešieškinį tenkinti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Ieškovas savavališkos rekonstrukcijos faktą konstatavo UAB “NT matavimai” 2010 m. rugpjūčio 11 d. statinių išdėstymo planu, 2011 m. vasario 23 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu ir 2011 m. gruodžio 16 d. savavališkos statybos aktu. Atsakovė pateikė įrodymus, paneigiančius UAB “NT matavimai” 2010 m. rugpjūčio 11 d. statinių išdėstymo plano duomenų patikimumą. Valstybinės žemės 2006 m. vasario 17 d. pirkimo-pardavimo sutartis su 2004 m. žemės sklypo planu, notariškai patvirtintas 2011 m. birželio 14 d. bendraturčių susitarimas su žemės sklypo vidinės naudojimo tvarkos projektu, 1994 m. rugpjūčio mėnesio namų valdos žemės sklypo ribų planas patvirtina, kad ginčo pastato išmatavimai ir konfigūracija kito. 1985 m. lapkričio 12 d. žemės sklypo planas su statiniais sutampa su UAB “NT matavimai” 2010 m. rugpjūčio 11 d. statinių išdėstymo plano ginčo priestato duomenimis. Tai patvirtina, jog UAB “NT matavimai” statinių išdėstymo duomenys yra nurašyti nuo pasenusio 1985 m. plano ir neatitinka faktinių 2010 m. ginčo priestato išmatavimų. Ieškovo pateiktame UAB “NT matavimai” parengtame plane dalies nurodytų statinių natūroje nebuvo jau 2010 m. Šis planas nesuderintas su bendraturčiais. Šių aplinkybių teismas netyrė, jų nevertino ir nepaneigė. Teismas apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiu, kad ginčijamas savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra surašyti teisingai. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neatliko pareigos ištirti visus bylos įrodymus ir palyginti jų duomenis.

2) Teismas, priimdamas sprendimą, turėjo įvertinti ne tik visus bylos įrodymus, konstatuoti turinčias reikšmės aplinkybes, bet ir nurodyti, koks įstatymas turi būti taikomas ir kodėl. Teismas turėjo pasisakyti dėl Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies nuostatų taikymo. Šioje teisės normoje nustatyta, kad jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienerius metus nuo statybos pradžios iš sutikimą duoti turėjusių asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pareikšta pretenzijų, bendraturčių rašytiniai sutikimai neprivalomi. Ši Statybos įstatymo nuostata turi galioti ir ginčo teisiniams santykiams.

3) Ieškovo surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas, todėl jam taikomi Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai. Ieškovo pateiktas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas surašytas 2011 m. vasario 23 d., tačiau priestato nuotraukos padarytos 2011 m. rugsėjo 20 d., o Savavališkos statybos aktas surašytas 2011 m. gruodžio 16 d., tai yra daugiau kaip po 9 mėnesių. Ieškovas kaip viešojo administravimo subjektas šiurkščiai pažeidė Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies ir STR 1.09.06:2010 23 punkto reikalavimus. Ieškovas veikė pažeisdamas teisės aktus, nenustatė priestato rekonstrukcijos datos, tai yra neįvykdė pareigos individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas. Tačiau teismas pripažino, kad Savavališkos statybos aktas ir Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra surašyti teisingai, vadovaujantis dokumentais ir įstatymo reikalavimais, nepažeidžiant formaliųjų procedūrų, todėl nenaikintini.

4) Žemės sklypo bendraturčiai 2011 m. birželio 14 d. susitarimu dėl 0,1708 ha žemės sklypo naudojimosi, valdymo ir disponavimo tvarkos nustatymo, registruotu Nekilnojamojo turto registre, nustatė ir valdymo bei disponavimo tvarką. Susitarimo 7 punktu šalys susitarė, kad pilnai ir nepriklausomai viena nuo kitos atsako už savo daliai tenkančias prievoles bei naudojasi su savo dalimi susijusiomis teisėmis. Prie susitarimo pridėtame žemės sklypo vidinės naudojimosi tvarkos projekte-sklypo plane nurodyti statiniai su koordinatėmis, taip pat nurodytas ginčo priestatas, kurio išmatavimai atitinka nurodytus ieškinyje po rekonstravimo. Žemės sklypo planas su statiniais ir jų koordinatėmis suderintas su bendraturčiais, jų pasirašytas. Bendraturčių susitarimas sudarytas po ieškovo pateikto Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto surašymo. Tokiu būdu bendraturčiai sutiko su iki susitarimo statiniams padarytu poveikiu ir ginčo pastato 2003 m. padaryta rekonstrukcija. Teismas turėjo įvertinti šį susitarimą ir pripažinti jį kaip bendraturčių sutikimą padarytai priestato rekonstrukcijai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu tretieji asmenys H. A. ir V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo ieškinį, prijungti prie bylos H. A. 2012 m. vasario 6 d. prašymą Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kadangi pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti dokumentus parengiamajame teismo posėdyje.

Tretieji asmenys apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Teismas neteisingai taikė teisės normas bei nukrypo nuo teismų praktikos. Atsakovės statinio rekonstrukcija atlikta nesant žemės sklypo savininkų ar valdytojų sutikimų, todėl ji laikytina savavališka ir neteisėta. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą, tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių, kurių viena įpareigoja statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą.

2) Teismas sprendime nurodė, kad trečiasis asmuo V. K. nurodo, jog jo teisių priestato rekonstravimas nepažeidžia. Tačiau teismas nevertino kitų trečiojo asmens argumentų, jog šiuo metu yra rengiamas žemės sklypo detalusis planas, kuriuo bus galima išspręsti bendraturčių nesutarimus ir visiems nustatyti žemės naudojimo ir pastatų statymo klausimus. Trečiojo asmens teisių priestato rekonstravimas nepažeidžia, tačiau tai nereiškia jo sutikimo dėl priestato statybos. Be sklypo detalaus plano trečiasis asmuo nesutinka su naujų statinių statyba, nes nauji statiniai turi būti projektuojami, statomi tik parengus detalųjų planą. Trečiasis asmuo H. A. nėra davusi atsakovei sutikimo priestato statybai, ir palaiko poziciją, kad bendraturčiai turi vykdyti ne savavališkas statybas, o susitarti rengiant sklypo detalųjį planą, kuris tenkintų visų bendraturčių interesus.

3) Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl Nacionalinės žemės tarnybos pozicijos. Žemės sklype savo dalį turi ir Lietuvos Respublika, todėl jai atstovaujančių institucijų nuomonė turi būti įvertinta ir sutikimas statybai turi būti gautas. Žemės sklypas patenka į paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos zoną, todėl statybos jame gali būtų vykdomos tik nustatyta tvarka suderinus su Kultūros ir paveldo institucija. Teismas neįvertino šių aplinkybių.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti ir tenkinti atsakovės pateiktą apeliacinį skundą. Nurodo, kad teismas išvadą apie savavališką priestato rekonstrukciją padarė remdamasis tik ieškovės pateiktais įrodymais, neatsižvelgdamas į ieškovės veiksmų nenuoseklumą ir įstatymų pažeidimus, procedūrų ir terminų nesilaikymą. Teismas neatsižvelgė į atsakovės pateiktus įrodymus, jų netyrė ir nevertino.

Atsiliepimu į trečiųjų asmenų apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registre registruotas 2011 m. birželio 14 d. bendraturčių susitarimo turinys patvirtina, kad visi žemės sklypo bendraturčiai, kartu ir tretieji asmenys, savo parašais patvirtinę žemės sklypo su statiniais geodezinį planą, nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką su jame esančiais statiniais. Pretenzijų ar išlygų dėl rekonstruoto priestato nepareiškė. Prie apeliacinio skundo pridėtas prašymas yra pasirašytas ne žemės sklypo bendraturčio, o neįgalioto asmens. Šis prašymas neturi jokios įrodomosios reikšmės ir pateiktas nesilaikant CPK 314 straipsnio reikalavimų.

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės skundą atmesti, o ieškovės skundą tenkinti. Nurodo, jog teismas pasisakė dėl taikytinos įstatymo redakcijos. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad priestatas rekonstruotas 2003 m., todėl teismas motyvuotai atsisakė taikyti 2003 m. galiojusią Statybos įstatymo redakciją, kurioje nebuvo nustatyta pareiga gauti bendraturčių sutikimus.

Atsiliepimu į trečiųjų asmenų apeliacinį skundą ieškovė prašo patenkinti jų skundą. Nurodo, jog skunde pagrįstai pažymėta, kad teismas visiškai neįvertino Nacionalinės žemės tarnybos pozicijos.

Atsiliepimu į ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus trečiasis asmuo A. P. prašo ieškovės skundo netenkinti, o atsakovės skundą tenkinti visiškai. Nurodė, jog ieškovė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte ir Savavališkos statybos akte nenurodė ginčo priestato rekonstravimo datos. Neišsamiai ištyrė priestato aplinkybes. Teismas sprendime nenurodė, kodėl dalį įrodymų nelaiko reikšmingais, o kitą dalį pripažįsta esminiais. Teismas nepasisakė dėl CPK 3 straipsnyje įtvirtintos įstatymų galiojimo laike taisyklės taikymo.

Atsiliepimu į ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašo ieškovės skundą tenkinti, o atsakovės skundą atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra nelogiškas, nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nė vienas iš bendrasavininkių atsakovės veiksmams neprieštarauja ir ginčijamą sandėliuko rekonstrukciją pateisina. Tačiau Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į ieškinį prašė jį patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į juos nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

Tarp šalių kilo ginčas dėl statinio savininko pareigos pašalinti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius.

Byloje nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiais yra atsakovė bei tretieji asmenys: H. A., S. M., A. P., V. K. bei Lietuvos Respublika (t. I, b.l. 13-16). Nurodytame sklype esančio pastato butas, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei bei tretiesiems asmenims A. P. bei H. A. (t. I, b.l. 17-18). Ieškovė 2011 m. vasario 23 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu nustatė, kad minėtame žemės sklype esančio buto (duomenys neskelbtini), priestatas rekonstruotas ir padidintas (t. I, b.l. 4-5), o 2011 m. gruodžio 16 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-111216-00243, kuriuo konstatavo, kad minėtas priestatas rekonstruotas savavališkai, jo išmatavimus 1.70x4.00 h-1.70 padidinus iki 4.98x4.20, aukštį iki 80, pažeidžiant Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 33 punktą (t. I, b. l. 7).

Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą tais atvejais, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, – šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai yra laikomi statybą leidžiančiais dokumentais. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 33.1. punktą tuo atveju, kai I grupės nesudėtingo statinio statybai pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, yra privaloma turėti rašytinius žemės sklypo bendraturčių susitarimus, kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams.

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su ieškovės ir trečiųjų asmenų apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais, jog skundžiamame sprendime nepagrįstai buvo padaryta išvada, kad atsakovė gali geranoriškai gauti trečiųjų asmenų sutikimus dėl rekonstrukcijos, nes nei vienas iš bendrasavininkų neprieštarauja dėl atsakovės veiksmų ir ginčijamą sandėliuko rekonstrukciją pateisina. Pateikti trečiųjų asmenų atsiliepimai byloje bei paaiškinimai teismo posėdžio, vykusio 2013 m. birželio 3 d., metu patvirtina, kad tretieji asmenys: A. P. ir S. M. su atlikta priestato rekonstrukcija ir jos įteisinimu sutiko (t. I, b.l. 59-60; 76-77; 132-133), o tretieji asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba, V. K. palaikė ieškovo reikalavimus arba prašė ieškinį ir priešieškinį tenkinti savo nuožiūra, tačiau nenurodė, kaip priestato rekonstrukciją pažeidžia jų teises bei kodėl negalėtų suteikti atsakovei sutikimo įteisinti ginčijamą rekonstrukciją (t. I, b.l. 64-66; 79; 83-86). Tačiau trečiasis asmuo H. A. nepateikė atsiliepimo ir teismo posėdių metu savo pozicijos pirmos instancijos teismui nepareiškė, tačiau pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo tenkinti ieškovės ieškinį. Taigi, pripažintina, kad trečiasis asmuo netinkamai įgyvendino savo procesines teises, nesirūpino atstovavimu, nesidomėjo bylos eiga ir jos tinkamu nagrinėjimu.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su atsakovės skunde nurodytu argumentu, jog teismas turėjo pasisakyti dėl Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies nuostatų taikymo. Priešieškiniu atsakovė teigė, kad priestato rekonstrukcija buvo atlikta 2003 m., o pagal tuo metu galiojusią Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto redakciją žemės sklypo bendraturčių sutikimo nereikėjo, kai statyba buvo numatoma vykdyti savivaldybės patikėjimo teise valdomoje teritorijoje (t. I, b.l.32-36; 117-121). Pirmos instancijos teismas sprendime konstatavo, kad šis atsakovės teiginys yra nuginčytas ieškovo pateiktais paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais, tai yra 2010 m. rugpjūčio 11 d. UAB „NT matavimai“ atliktu statinių išdėstymo planu. Tačiau skundžiamame sprendime nebuvo analizuojama, kokia yra tiksli priestato rekonstrukcijos data, nebuvo sistemiškai aiškinamos ir taikomos kitos Statybos įstatymo normos, nustatančios reikalavimus statybas leidžiantiems dokumentams.

Teismo posėdžio, vykusio 2013 m. birželio 3 d., metu trečiasis asmuo A. P. paaiškino, jog jis pats statė sandėliuką 2003 m. (t. I, b.l. 132), trečiasis asmuo S. M. patvirtino, kad rekonstrukcija galėjo būti 2003 m. (t. I, b.l. 132-133). Atsakovė priešieškinyje bei apeliaciniame skunde teigė, jog UAB „NT matavimai“ parengto plano duomenys yra nurašyti nuo pasenusio 1985 m. plano ir neatitinka faktinių 2010 m. ginčo priestato išmatavimų.

Pagal CK 4.262 straipsnį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi UAB „NT matavimai“ statinių išdėstymo planą sudarė pagal 2010 m. rugpjūčio 3 d. kadastrinių matavimų duomenis (t. I, b.l. 6), o 2011 m. vasario 23 d. faktinių duomenų patikrinimo aktu jau nustatytas priestato perstatymas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priestato rekonstrukcija buvo atlikta laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. iki 2011 m. vasario 23 d. Nors tikslios statybų pradžios datos ir negalima nustatyti, tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos klimatines sąlygas, tikėtina, kad priestato rekonstrukcija turėjo būti baigta iki 2010 m. gruodžio 1 d. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią datą pripažįsta priestato pertvarkymo pabaigos data.

Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies redakciją, galiojusią nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d., šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Taigi, už statybų teisėtumą atsakinga institucija, šiuo atveju – ieškovė, turėjo aiškintis, kada buvo pradėta ir baigta statinio rekonstrukcija, bei, ar žemės sklypo bendrasavininkai reiškė ar reiškia pretenzijas atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nemotyvuotas atsisakymas duoti sutikimą statyboms negali būti pripažįstamas tinkamu pretenzijos pareiškimu. Kadangi aukščiau pripažinta, kad statinio rekonstrukcija turėjo būti baigta iki 2010 m. gruodžio 1 d., todėl tinkamai pareikšti pretenzijas atsakovei kiti žemės sklypo bendrasavininkai galėjo iki 2011 m. gruodžio 1 d. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog tokios pretenzijos būtų pareikštos. Patys žemės sklypo bendrasavininkai 2011 m. birželio 14 d. sudarė notaro patvirtintą susitarimą, kuriuo pagal CK 4.81 straipsnį nustatė žemės sklypo naudojimosi, valdymo ir disponavimo tvarką (t. I, b.l. 46-56). Šio susitarimo metu pagal 2011 m. kovo 25 d. UAB „Orkanas“ sudarytą žemės sklypo ir jame esančių pastatų planą buvo patvirtintos nekilnojamojo turto dalys ir išmatavimai, tenkantys kiekvienam iš bendrasavininkų (t. I, b.l. 54). Taigi, pripažintina, kad tuo metu kiti bendrasavininkai, nors ir nedavė atsakovei oficialaus sutikimo dėl priestato rekonstrukcijos, tačiau ir pretenzijų jai dėl pasikeitusių išmatavimų nereiškė. Byloje yra elektroninis dokumentas, patvirtinantis, kad ieškovei 2011 m. rugsėjo 12 d. buvo pateiktas anoniminis skundas dėl neteisėtų statybų Naugarduko g. 31, Vilniuje, kurias vykdo atsakovė ir tretieji asmenys: V. K., S. M. ir A. P. (t. I, b.l. 115-116). Tačiau, kadangi šis skundas yra anoniminis, negalima pripažinti, kad jis yra pareikštas vieno iš žemės sklypo bendrasavininkų. Be to, jame yra nurodomi keli statybos darbus atliekantys bendrasavininkai, ne tik viena atsakovė. Todėl ieškovė, prieš surašydama savavališkos statybos aktą, turėjo išsiaiškinti kitų žemės sklypų bendrasavininkų pozicijas ar išsiaiškinti tikslią rekonstrukcijos datą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 2011 m. gruodžio 16 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-111216-00243 buvo surašytas neišsiaiškinus visų pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 23 straipsnio 25 dalies reikalavimus būtinų aplinkybių, kurioms esant galima pripažinti statybų neteisėtumą. Akto surašymo metu nedalyvavo kiti žemės sklypo bendrasavininkai, prie akto nebuvo pridėtos jų pretenzijos atsakovei. Pats aktas buvo surašytas praėjus daugiau nei metai nuo apeliacinės instancijos teismo konstatuotos priestato rekonstrukcijos pabaigos. Todėl pripažintina, kad pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalį bendrasavininkų rašytiniai sutikimai nebuvo privalomi. Tačiau ieškovas 2012 m. lapkričio 22 d. pateikė teismui ieškinį (t. I, b.l. 1). Byloje nėra įrodymų, kad per šį laikotarpį būtų gautos bendrasavininkų pretenzijos atsakovei. Taigi, pripažintina, kad ieškinys yra atmestinas, kadangi pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalį rašytiniai žemės sklypo bendrasavininkų sutikimai jau nebepripažintini privalomais, nes yra praleistas 1 metų terminas pretenzijoms pareikšti. Tretieji asmenys H. A. ir V. K. kartu su apeliaciniu skundu pateikė M. A. 2012 m. vasario 6 d. prašymą Statybų ir teritorijų planavimo inspekcijos Vilniaus skyriui, kuriame pranešama, kad jo kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), atliko savavališkos statybos darbus, tarp kurių ir priestato statybą (t. I, b.l. 156). Tačiau apeliacinės instancijos teismas šio dokumento nepripažįsta įrodymu byloje, kadangi jis buvo pateiktas, jau praėjus vieneriems metams nuo priestato rekonstrukcijos pabaigos, be to, yra pateiktas ne žemės sklypo bendrasavininko.

Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į juos tretieji asmenys: H. A., V. K. ir Nacionalinė žemės tarnyba nenurodė jokių aplinkybių, kaip priestato rekonstrukcija galėtų pažeisti jų teises bei interesus. Trečiasis asmuo H. K. nurodė, jog vienintelė nesutikimo priežastis yra žemės sklypo detalaus plano rengimas, kadangi nauji statiniai turi būti projektuojami, statomi tik parengus detaliųjų planą, nes jau dabar yra viršytas žemės sklypo pastatų užstatymo koeficientas ir tik atlikus detalųjų planą jį galima pakeisti (nustatyti naujus užstatymo reikalavimus). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad žemės sklypo detalaus plano rengimo leidimas be atsakovų I. P. ir A. P. sutikimų Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo buvo suteiktas tik 2012 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3468-545/2012. Pats detalusis planas buvo pradėtas rengi tik konstatavus trečiojo asmens neteisėtos statybos faktą žemės sklype ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui 2012 m. gegužės 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-568-833/2012 įpareigojus V. K. pašalinti per tris mėnesius neteisėtos statybos padarinius, teismo sprendimo vykdymą atidedant iki 2013 m. gegužės 25 d. Taigi, jau buvo praleisti terminai pareikšti pretenzijas atsakovei dėl rekonstrukcijos, todėl ji pripažintina teisėta. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pats detalaus plano rengimo faktas nereiškia, kad atsakovės priestato perstatymas yra su juo nesuderinamas. Įpareigojimas atstatyti priestatą, kai jo dabartiniai išmatavimai gali būti patvirtinti ir po detalaus plano parengimo, prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems protingumo ir teisingumo principams.

Priešieškiniu atsakovė prašė leisti jai vykdyti nesudėtingo statinio – priestato rekonstravimą be statybą leidžiančio dokumento – bendraturčių sutikimo (t. I, b.l.32-36; 117-121). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamame sprendime pagrįstai buvo konstatuota, jog statybą leidžiantis dokumentas nepriklauso nuo ieškovės sprendimų, o priklauso nuo trečiųjų asmenų valios. Pirmos instancijos teismas argumentavo, jog statybą leidžiantis dokumentas – trečiųjų asmenų rašytiniai sutikimai, ir nustatė, kad bendraturčiai iš esmės neprieštarauja rekonstrukcijos atlikimui, tačiau, kažkodėl, be jokio pagrindo neišreiškia savo valios pasirašydami raštu ir tokiu būdu trukdo atsakovei realizuoti savo teises. Todėl teismas išaiškino atsakovei, kad ji turi teisę reikšti tretiesiems asmenims ieškinį, prašydama teismo įpareigoti bendrasavininkius duoti rašytinį sutikimą rekonstrukcijai.

Kadangi apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad šiuo atveju nustatyta, jog statybą leidžiantis dokumentas – trečiųjų asmenų rašytiniai sutikimai nėra būtini, kadangi žemės sklypo bendrasavininkai nepareiškė atsakovei jokių pretenzijų dėl priestato rekonstrukcijos, todėl atsakovė neturi pareigos papildomai teikti teismui ieškinio dėl įpareigojimo bendrasavininkams duoti rašytinį sutikimą rekonstrukcijai. Tačiau taip pat pripažintina, kad atmetus ieškinį nurodytais pagrindais, priešieškinio tenkinimas, tai yra leidimo vykdyti priestato rekonstravimą be bendraturčių sutikimo suteikimas, netenka teisinės prasmės, be to, negalimas pagal Statybos įstatymo nuostatas. Todėl pripažintina, kad priešieškinys tokiu atveju yra atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės, trečiųjų asmenų ir iš dalies atsakovės apeliacinių skundų argumentai nepripažintini pagrįstais. Reikšmingas teisingam bylos išsprendimui buvo tik atsakovės apeliacinio skundo argumentas, jog teismas turėjo pasisakyti dėl Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies nuostatų taikymo. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir ne iki galo aiškinosi visas bylai reikšmingas aplinkybes bei neatsižvelgė į visas byloje taikytinas Statybos įstatymo nuostatas, tačiau atskleidė bylos esmę, iš dalies teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą, todėl apeliaciniai skundai netenkintini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Laima GerasičkinienėDainius RinkevičiusJūratė Varanauskaitė