Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Pašilio, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Šiukštos, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. G. gynėjo advokato Aleksandro Pociaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria netenkintas Alytaus pataisos namų teikimas dėl nuteistajam G. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

3. 2022 m. lapkričio 17 d. Kauno apygardos teisme gautas Alytaus pataisos namų direktoriaus teikimas dėl nuteistajam G. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

II. Skundo teisiniai argumentai ir proceso dalyvio pareiškimai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo G. G. gynėjo advokato Aleksandro Pociaus skundas atmetamas.

6. Išanalizavusi pateiktą bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo gynėjo skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiama Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Žemesnysis teismas, spręsdamas klausimą dėl G. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, tinkamai aiškino ir taikė BK nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmę vykdanti institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinį tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

8. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

9. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu surinktus charakterizuojančius duomenis.

10. Nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad G. G. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų. Šiuo metu nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip 22 metus paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2000 m. gegužės 17 d. Tačiau vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. EŽTT jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

11. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje perteklinį dėmesį teikė praeities įvykiams, atmesdamas nuteistojo pažangą koreguojant savo elgesį. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas įvertino byloje esančių duomenų visumą – nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, padarytą pažangą, socialinius ryšius, kriminogeninius veiksnius, teistumus ir kt. Priešingai, nei teigiama skunde, teismas įvertino ne tik G. G. asmenybę nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau ir jo asmenybės bruožus, elgesį šiuo metu (t. y. įgytą profesinę kvalifikaciją, darbinę patirtį, požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigose ir kt.).

12. Pažymėtina ir tai, jog priešingai, nei teigiama skunde, teismas skundžiamojoje nutartyje įvertino nuteistojo paskatinimus, pastangas mediacijos proceso pagalba atsiprašyti nukentėjusiųjų, jo įsitraukimą į socialinės reabilitacijos priemones ir pasiektus rezultatus. Iš G. G. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis į Alytaus pataisos namus atvyko 2019 m. rugpjūčio 16 d. iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos. Nustatyta, kad nuteistasis Alytaus pataisos namuose su administracijos darbuotojais bendrauja lengvai, sugeba išvengti konfliktų. Nuteistasis geba save kontroliuoti, sprendimuose nepasireiškia ryškus impulsyvumas, elgiasi apgalvotai, sugeba numatyti galimas įvairias pasekmes. Nuteistasis rodo norą dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo užsiėmimuose, teikia prašymus ir užsiėmimuose dalyvauja. Nuteistasis šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, yra 4 kartus paskatintas, pastaruoju metu laikosi įstatymų reikalavimų ir nustatytų elgesio taisyklių. Nustatyta, kad stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomenduojamas jo nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti priemones. Teisėjų kolegija sutinka su gynėjo argumentu, kad šie faktai rodo G. G. elgesio pokyčius teigiama linkme, šią aplinkybę konstatavo ir apygardos teismas, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant BK 51 straipsnio 2 dalies taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam G. G. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme.

13. Kaip minėta, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, atsižvelgtina ir į nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Kauno apygardos teismas, nustatydamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, rėmėsi Alytaus pataisos namų 2022 m. spalio 28 d. socialinio tyrimo išvada Nr. 54-580, kurioje nurodyta, kad pagal nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodiką OASys G. G. yra nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Iš bylos duomenų matyti, kad vidutinė rizika nustatyta ir pirminio nusikalstamo elgesio rizikos Alytaus pataisos namuose vertinimo metu, pakartotinio įvertinimo metu. Be to, nors byloje nėra duomenų apie G. G. pakartotino nusikaltimo riziką bausmės atlikimo pradžioje, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad esamas OASys vertinimas neatskleidžia G. G. pastangų keisti savo elgesio, kadangi pateikti OASys įvertinimai padeda atskleisti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius pastaraisiais metais bei įvertinti, ar šiuo metu egzistuojanti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika bei visi socialinio tyrimo išvadoje nustatyti duomenys sudaro pagrindą manyti, kad asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir taip bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

14. Taip pat G. G. elgesio tendencijas ir pokyčius atskleidžia ir nuteistojo asmens bylose esančios nuteistojo charakteristikos. 2001 – 2003 metų nuteistojo charakteristikose nurodyta, kad nuteistojo elgesys vertinamas patenkinamai, jis elgesio taisyklių reikalavimus vykdo, drausminių nuobaudų neturi, tačiau nurodoma ir tai, kad jis pokalbiuose dalyvauja be susidomėjimo, nesavikritiškas savo elgesiui ir pasaulėžiūrai, į auklėjamąsias priemones reaguoja patenkinamai, yra linkęs į emocinius sprogimus, stiprius pykčio, agresijos išsiveržimus (asmens bylos t. 1, b. l. 55, 77, 88). Tuo tarpu 2004 – 2005 metų charakteristikose nuteistojo elgesys buvo vertinamas neigiamai, nustatyta, kad jis linkęs pažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, jo elgesys turi būti nuolat stebimas ir kontroliuojamas, jis linkęs į emocinius sprogimus, stiprius pykčio, agresijos išsiveržimus, pastebimas silpnavališkumas, į auklėjamąsias priemones reaguoja nežymiai (asmens bylos t. 1, b. l. 115, 122). Pastebėtina, jog 2006 –2010 metų charakteristikose nustatyti nuteistojo elgesio pakitimai, jo elgesys įvertintas patenkinamai, nuteistasis buvo pradėjęs dirbti, skaityti periodinę spaudą, grožinę literatūrą, dalyvavo resocializacijos programoje, tačiau nustatyta ir tai, kad nuteistasis pažeidinėjo vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus (asmens bylos t. 1, b. l. 135, 146, 158, 162, 167). 2011 m. metinėje charakteristikoje nuteistojo elgesys charakterizuotas patenkinimai, nurodyta, kad nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus vykdo, tačiau nesugeba ieškoti kompromisų, stebimas silpnavališkumas, dažnai reiškia nepagrįstas pretenzijas, į socialinės reabilitacijos poveikio priemones reaguoja patenkinamai (asmens bylos t. 1, b. l. 174). 2012 m. metinėje charakteristikoje jo elgesys įvertintas patenkinamai, tačiau nustatyta, kad nuteistasis atsisako mokytis, nors yra 7 klasių išsilavinimo, dalyvauja nuteistųjų resocializacijos programose, tačiau į socialinės reabilitacijos priemones reaguoja nežymiai (asmens bylos t. 1, b. l. 180). 2018 metų charakteristikoje jo elgesys įvertintas patenkinamai, nustatyta, kad nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse (asmens bylos t. 2, b. l. 56-57).

15. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo net 16 kartų pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus bei 16 kartų baustas drausmine tvarka (paskutinė drausminė nuobauda skirta 2021 m. spalio 26 d. už administracijos nurodymų nevykdymą), ir nors nuteistasis šiuo metu laikomas neturinčiu nuobaudų, tai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, po ankstesnio teikimo pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis baustas drausminėmis nuobaudomis net 4 kartus. Nors skunde apeliantas nurodo, kad G. G. vidaus tvarkos pažeidimai buvo susiję su telefono turėjimu, kurį jis turėjo tikslu gauti informaciją apie įvykius pasaulyje, tačiau teismas pažymi, kad iš 16 nuobaudų nuteistasis tik tris kartus buvo baustas už mobiliojo telefono turėjimą bei vieną kartą už mobilaus telefono išmetimą, tačiau kitus kartus G. G. buvo skirtos drausminės nuobaudos už tai, kad jis gadino laisvės atėmimo vietos įstaigos turtą; perėmė ir perdavė kitiems nuteistiesiems siuntas; nevykdė pareigūnų nurodymų; pagamino sprogstamąjį užtaisą ir jį susprogdino; agresyviai, įžūliai elgėsi; grasino; pažeidinėjo dienotvarkę; konfliktavo su kitais nuteistaisiais; pas jį buvo rasti uždrausti daiktai. Teismas nesutinka su skundo argumentu, kad nuobaudų skyrimas negali būti traktuojamas kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, o tai yra socialinės reabilitacijos forma. Priešingai, nuteistojo daromi pažeidimai, už kuriuos jis gavo drausmines nuobaudas, be jokios abejonės jį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nepaisyti nustatytų elgesio taisyklių. Taigi, išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę buvo kintantis, didžiąją laisvės atėmimo bausmės atlikimo dalį nuteistojo elgesys nebuvo disciplinuotas.

16. Teismas sutinka su skundo argumentu, kad kriminogeninių statinių veiksnių – t.y. kriminalinės istorijos (5 teistumų), pirmo teistumo jauname amžiuje, būdingo teisės pažeidimų modelio, smurtinio elgesio, nuosavybės naikinimo, nusikaltimų sunkėjimo, nuteistasis nepašalins. Tačiau svarbu pažymėti, kad vis dar didelę nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, tokie kaip: gyvenamosios vietos problemos, nedidelė oficiali darbo patirtis, profesinės kvalifikacijos neturėjimas, gyvenimo stilius ir draugai (jis praeityje dažnai užsiimdavo veikla, kuri skatino nusikalstamumą; nusikalsdavo su kitais asmenimis, jam būdingas rizikingas, pavojingas elgesys), emocinės gerovės problemos (jo elgesio problemos vaikystėje, suicidinio elgesio istorija), mąstymas ir elgesys (ankstesnis agresyvus elgesys, nelankstus kategoriškas mąstymas), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu bei savo teigiama iniciatyva turi galimybę sumažinti. Šie veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį, mąstysenos pokyčius jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Kaip jau buvo minėta, šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema (nustatyta vidutinė), todėl negalima daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat negalima daryti vienareikšmės išvados, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu jau pasiekti, jog atliktos bausmės dalis padarė pakankamą poveikį nuteistajam.

17. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad G. G. yra teistas penkis kartus, pirmasis teistumas – vos 14 metų amžiaus. Paskutinė nusikalstama veika, už kurios padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę – dviejų asmenų nužudymas, padarytas dėl savanaudiškų paskatų, siekiant užgrobti svetimą turtą. Aptartos aplinkybės atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, susiformavusias antivisuomenines nuostatas, polinkį sistemingai daryti teisės pažeidimus ir, nors tai jau buvo įvertinta nuosprendžiu G. G. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, šios aplinkybės taip pat turi būti įvertintos. Šios išvados nekeičia ir nuteistojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis buvo jauno amžiaus, gyvenantis skurde, dviejų kambarių vienkiemyje su dar aštuoniais vaikais, su nesusiformavusia psichika ir socialinėmis vertybėmis, sunkiai gebantis nustatyti savo poreikių ir visuotinai priimtinų elgesio normų balansą. Paminėtina ir tai, kad vadovaujantis nuteistojo charakteristikomis ir pateiktomis socialinio tyrimo išvadomis, šiuo metu nuteistasis savo kaltę pripažįsta visiškai, tačiau ją minimizuoja, save apgina, neigia, jog aukoms jis pats sudavė eilę smūgių ir siekė juos nužudyti, teigia, kad nuteisimo iki gyvos galvos nėra nusipelnęs, kas rodo nuteistojo nepakankamą savikritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Be to, nustatyta ir tai, jog anksčiau nuteistasis savo kaltę pripažindavo tik iš dalies, vengė pokalbių apie įvykdytą nusikaltimą, rimtesnių išvadų padaręs nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės atskleidžia, kad nuteistasis ne visą bausmės atlikimo laiką pilnai suvokė savo atliktų veiksmų nusikalstamą pobūdį, jų neanalizavo, negalvojo apie padarinius, nesuprato, dėl ko yra nubaustas tokia griežta laisvės atėmimo bausme, todėl bausmės paskirtis pilna apimtimi kurį laiką įgyvendinama nebuvo.

18. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotos laisvės atėmimo bausmės instituto paskirtis yra teigiamai veikti asmenis, kurie suprato ir įvertino savo elgesį, pakeitė požiūrį į savo padarytą nusikaltimą bei visuomenei reikšmingas vertybes, savo elgesiu įrodė pasiryžimą sugrįžti į visuomenę kaip visaverčiai jos nariai. Pažymėtina, kad bausmės pakeitimas terminuota bausme nėra atleidimas nuo bausmės, bet yra kitokia bausmės forma. Taip pat teismas pažymi, jog EŽTT praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir gali būti sumažinta, taip pat kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę, bausmės atlikimo metu darė vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei. Laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir taip bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie nuteistojo drausmines nuobaudas, požiūrį į savo veiksmus, į už juos kylančią atsakomybę, šiuo metu nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais. Dėl to šiuo metu sprendimas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti švelnesnės bausmės rūšies bausme būtų per ankstyvas.

19. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti nuteistojo G. G. gynėjo advokato Aleksandro Pociaus skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. G. gynėjo advokato Aleksandro Pociaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.