Kauno apygardos teismo nutartis

2016-02-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-296-594/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-26
Bylos Nr.
1S-296-594/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Antanaitis (pirm.), Rimas Švirinas, Svetlana Jurgaitienė
Nuteistasis
A. A.
Kategorijos
  • 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Baudžiamoji byla Nr. 1S-296-594/2016Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Rimo Švirino, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi nuteistojo A. A. (toliau – A. A.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. A. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 95-468 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. 2013 m. rugpjūčio 1 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir nuteistas galutine subendrinta 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2014 m. rugpjūčio 14 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu A. A. buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 2 d. ir nuteistas 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. „a“ pp., šiuo nuosprendžiu A. A. paskirta bausmė buvo subendrinta su 2013 m. rugpjūčio 1 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme, A. A. paskiriant galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių ir 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

2014 m. rugsėjo 19 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. A. buvo pripažintas kaltu pagal 182 str. 3 d. (3 veikos) ir nuteistas subendrinta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme. Taikant BK 64¹ str. nuostatas, A. A. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant jam sumažintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. „a“ pp., šiuo nuosprendžiu A. A. paskirta bausmė buvo subendrinta su 2014 m. rugpjūčio 14 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistajam paskirta bausme, paskiriant A. A. galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių ir 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

2015 m. sausio 9 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. A. buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 3 d. ir nuteistas 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausme. Taikant BK 64¹ str. nuostatas, A. A. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant jam sumažintą 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. „a“ pp., šiuo nuosprendžiu A. A. paskirta bausmė buvo subendrinta su 2014 m. rugsėjo 19 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme, A. A. paskiriant galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių ir 9 (devynių) dienų laisvės atėmimo bausmę.

2015 m. balandžio 13 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. A. buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 str. 2 d. ir nuteistas 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., paskirta bausmė buvo subendrinta su 2015 m. sausio 9 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. A. paskirta bausme, paskiriant jam galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia – 2014 m. gegužės 7 d., bausmės pabaiga – 2016 m. spalio 5 d..

2015 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 95-468 Komisija, konstatavusi, jog šiuo metu vis dar nėra pasiekti bausmės tikslai, nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos A. A..

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis pateikė skundą Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, kuris 2016 m. sausio 22 d. nutartimi A. A. skundą atmetė.

Šalies argumentai

Skundu apygardos teismui nuteistasis prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nuteistojo teigimu, bausmę jis atlieka paprastosios grupės sąlygomis, turi vieną galiojančią nuobaudą, tačiau dėl įvykdyto drausmės pažeidimo labai gailisi. Laisvėje jis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, pataisos namuose dirbo ir šiuo metu dirba, darbą turės ir galimo lygtinio paleidimo atveju. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis dalyvavo adaptacijos, pataisos bei integracijos programose, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš pataisos įstaigos programoje bei teisinio ir socialinio švietimo programose. Tiek su kitais bausmę atliekančiais nuteistaisiais, tiek ir su pataisos įstaigos darbuotojais bendrauja mandagiai, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko glaudžius socialinius ryšius ir su savo artimaisiais. Be to, jis yra suformavęs konkrečius savo ateities planus, yra numatęs priemones jiems pasiekti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. M. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. A. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 str. 1 d. nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2015 m. lapkričio 23 d., atlikus nuteistojo A. A. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 60 balų, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Nors skundu apygardos teismui A. A. teigia, kad šiuo metu jis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomą bausmės dalį, pataisos namuose dirba, turi realią galimybę įsidarbinti ir lygtinio paleidimo atveju, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, A. A. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta. Juo labiau įvertinus nuteistajam nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko, aukštesniojo teismo įsitikinimu, jo elgesys bausmės atlikimo metu turi pasižymėti išskirtinai teigiamomis savybėmis, atskleidžiančiomis itin akivaizdžią jo pažangą mažinant kriminogeninius veiksnius, lėmusius jo nusikalstamumą.

Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, A. A. 2014 m. spalio 12 d. buvo supažindintas su jam sudarytu individualaus darbo planu, kurį vykdant nuteistasis buvo įdarbintas VĮ „Mūsų amatai“ siuvimo ceche darbininko vienetininko pareigose, kur dirbo laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 9 d. iki 2014 m. liepos 9 d., per šį laikotarpį padarydamas du su darbo drausme susijusius pažeidimus. Nuo 2015 m. spalio 26 d. nuteistasis vėl buvo įdarbintas VĮ „Mūsų amatai“ siuvimo ceche darbininko vienetininko pareigose. Be to, jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus nuteistųjų laisvalaikio užimtumo priemonėse. Iškylančius klausimus bei problemas sprendžia būrio viršininko ir kitų įstaigos padalinių atstovų pagalba, teisėtus šių asmenų nurodymus vykdo, tiek su kitais bausmę atliekančiais asmenimis, tiek ir su pataisos įstaigos administracija bendrauja mandagiai, bendraujantis su neigiamai charakterizuojamais nuteistaisiais pastebėtas nebuvo. Šių duomenų kontekste vertinant A. A. elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pabrėžtina ir tai, kad nuteistasis priteistų civilinių ieškinių neturi, o duomenų apie vykdomuosius dokumentus pataisos įstaiga nėra gavusi. Nors nuteistasis ir nėra vedęs, tačiau palaiko glaudžius socialinius ryšius su savo artimaisiais, yra lankomas ir pasimatymų metu. Šios aplinkybės, vertinant jas visumoje, leidžia įžvelgti tam tikrus teigiamus nuteistojo asmenybės pokyčius, tačiau, priešingai nei savo skundu apygardos teismui tai vertina pats A. A., šios aplinkybės tik parodo, jog jis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juo labiau įvertinus ir tai, kad nagrinėjamu atveju A. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika prilyginama vidutinei, dėl ko, kaip minėta, sprendžiant tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, reikalaujama akivaizdžios nuteistojo elgesio pažangos, o šiuo metu vis dar įžvelgiamas ne vienas nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą didinantis kriminogeninis veiksnys.

Vienas tokių, sutinkamai su 2015 m. lapkričio 23 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistojo motyvacijos dirbti stoka. Nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nustatyta, kad A. A., įdarbintas pataisos namuose pirmąjį kartą, dirbo vos vieną mėnesį, per tą laiką sugebėdamas net du kartus pažeisti nustatytą darbo tvarką. Toks nuteistojo elgesys neabejotinai jį charakterizuoja neigiamai, rodo, jog jis negeba prisitaikyti prie nustatytos tvarkos ir vykdyti nustatytų reikalavimų, kas leidžia pagrįstai sutikti su aptariamu A. A. nustatytu kriminogeniniu veiksniu, neabejotinai galinčiu paskatinti jį nusikalsti ir ateityje. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, tačiau jokios specialybės neturi, jos įgyti, net ir turėdamas tokią galimybę, nesiekė ir atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, mokymąsi suvokdamas tik kaip malonų patyrimą, kas vėlgi neigiamai apibūdina A. A. ir leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistasis nededa pakankamai pastangų savo elgesį koreguoti išimtinai teigiama linkme. Konstatuojant šią išvadą akcentuotina, jog pagal BVK 111 str., nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 str. 1 d. numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nagrinėjamu atveju A. A. požiūris į darbą, nesugebant laikytis nustatytos darbo drausmės, bei jokios specialybės neįgijimas, atsižvelgiant į jo motyvacijos darbui stoką bei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotas aplinkybes, jog nuteistasis laisvėje neturėjo pakankamai pinigų, kurie tenkintų jo poreikius (tris kartus yra teistas už apgaule savo naudai įgytą nedidelės vertės svetimą turtą), verčia abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Priešingos išvados, atsižvelgiant į pakankamai trumpą A. A. darbo laikotarpį pataisos namuose, neleidžia daryti ir jo galimybės įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju.

Abejonių pakankama nuteistojo elgesio korekcija kelia ir jo nusikalstamo elgesio istorija, kuri 2015 m. lapkričio 23 d. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat išskiriama kaip vienas kriminogeninių veiksnių, galinčių įtakoti A. A. nusikalsti ir ateityje. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nustatyta, kad A. A. praeityje buvo teistas ne tik už finansinių nusikaltimų (vagystė, sukčiavimas) bet ir už iš esmės analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kas, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai atskleidžia nihilistinį nuteistojo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis nusikalto ne atsitiktinai. Tuo tarpu įvertinus tai, kad nuteistasis sunkiai įsisavino ir pataisos namų vidaus taisykles (drausminėmis nuobaudomis baustas net keturis kartus, viena iš jam paskirtų drausminių nuobaudų vis dar galiojanti), leidžia pagrįstai konstatuoti esminių pokyčių nebuvimą A. A. elgesyje. Šią išvadą sustiprina ir nuteistojo požiūris į socialinės reabilitacijos programas bei pozityvaus nuteistųjų laisvalaikio užimtumo priemones. Remiantis 2015 m. lapkričio 23 d. Išvada apie nuteistojo individualaus socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą, A. A. dalyvavimas komentuojamose priemonėse apsiriboja vien tik jo formaliu masinių renginių ir paskaitų lankymu.

Vertinant nuteistojo atžvilgiu išskirtų kitų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į A. A. mąstymą bei elgesį, gyvenimo stilių ir draugus. Sutinkamai su skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, A. A. ne visuomet atpažįsta socialinius veiksnius, skatinančius jo nusikalstamumą, o, remiantis jo paties teiginiais, ankstesni jo padaryti nusikaltimai buvo įtakoti aplinkinių, kas neabejotinai sustiprina tinkamų draugų/pažįstamų pasirinkimo būtinybę. Nors apygardos teismui pateiktoje Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis būdamas laisvėje narkotinių medžiagų nevartojo, jas tik išbandė, tačiau, remiantis apkaltinamojo nuosprendžio, priimto A. A. atžvilgiu, turiniu, kanapes jis vartodavo nuo 2014 metų 2-3 kartus per savaitę, kas, atsižvelgiant į jam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis) bei nuteistojo pastangų pataisos namuose atsisakyti šio žalingo įpročio nebuvimą, vėlgi leidžia pagrįstai manyti, jog A. A. elgesys pataisos namuose nesikeičia tiek, kad būtų galima konstatuoti pakankamą jo pažangą mažinant savo nusikalstamumą ir jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Šiame kontekste vertinant nuteistojo elgesį pažymėtina ir tai, kad A. A. yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, kadangi priimdamas atitinkamus sprendimus jis neįvertina ankstesnio patyrimo bei siekia tiesioginio atlygio, kuris dažnai jį priveda prie naujų teisės pažeidimų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog tiek Komisijos nutarime, tiek ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. A. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Tokiu būdu, nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo A. A. skundą dėl 2015 m. gruodžio 7 d. Komisijos nutarimo Nr. 95-468 netaikyti A. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Albinas AntanaitisTeisėjai : Svetlana JurgaitienėRimas Švirinas