- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-25
- Bylos Nr.
- e2A-706-432/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- V. B., T. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), veikdama Kauno apygardos vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) V. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024-12-09 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams V. B., T. M. dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, įpareigojimo atsakovei skyrimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, notarė R. G..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, patikslinęs reikalavimus, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia 2023-02-03 pirkimo – pardavimo sutarties pagal notaro pranešimą Nr.104288616 dalį, kuria atsakovė V. B. pardavė atsakovui T. M. 161/642 dalis žemės sklypo, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), ir 21/85 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) taikyti restituciją 2023-02-03 pirkimo – pardavimo sutarties šalims ir atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, įpareigojant sandorio šalis grąžinti viena kitai tai, ką gavo pagal 2023-02-03 pirkimo – pardavimo sutartį: a) įpareigoti atsakovą T. M. grąžinti atsakovei V. B. 161/642 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 21/85 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); b) įpareigoti atsakovę V. B. grąžinti atsakovui T. M. tokią pinigų sumą, kurią jis sumokėjo už abu žemės sklypus pagal 2023-02-03 pirkimo – pardavimo sutartį, t. y. 5 460 Eur; 3) įpareigoti V. B. parduoti 161/642 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1078-7894, ir 21/85 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), V. K. už tą pačią sumą, už kurią ji šiuos sklypus perleido pagal 2023-02-03 pirkimo – pardavimo sutartimi, t. y. už 5 460 Eur; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2021-02-21 jis su privačios žemės savininku R. S. sudarė privačios žemės nuomos sutartį, pagal kurią jis iš nuomotojo R. S. išsinuomojo du žemės ūkio paskirties žemės sklypus (sklypų dalis) (duomenys neskelbtini). Sutartį viešajame registre jis įregistravo 2021-10-11. Buvęs žemės savininkas mirė (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės pagrindu jo išsinuomoti žemės sklypai po savininko mirties atiteko atsakovei V. B., kuri paveldėtas žemės sklypų dalis pardavė antrajam atsakovui T. M.. Ieškovo vertinimu, kadangi jis nuomojosi žemę, turėjo pirmumo teisę įsigyti žemės sklypus kaip jų nuomininkas, nes tokia jo teisė yra įtvirtinta nuomos sutartyje. Nepaisant to, pasiūlymo pirkti žemės sklypus jis negavo, be to, negavo ir pranešimo iš trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apie siūlymą jam parduodamus žemės sklypus pirkti. Ieškovas sprendžia, kad žemės pirkimo – pardavimo sandoris, sudarytas 2023-02-03 Lazdijų 2-ajame notarų biure, patvirtintas šio biuro notarės R. G., pripažintinas negaliojančiu, nes šiuo pirkimo – pardavimo sandoriu pažeidžiama jo pirmenybės pirkti sklypus teisė, įtvirtinta nuomos sutartyje.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime prašė ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, jog norint nuomos sutartį panaudoti prieš trečiuosius asmenis, ji turi būti įregistruota viešajame registre. Šiuo atveju nuomos sutartį ieškovas įregistravo viešame registre tik po R. S. mirties, nuslėpdamas nuo VĮ Registrų centro faktą apie savininko mirtį, kas registravimą daro neteisėtu, todėl jai nuomos sutartis nesukuria teisinių pasekmių. Ieškovas neturėjo pirmumo teisės pirkti atsakovei priklausančių žemės sklypų kaip jų nuomininkas. Nei atsakovė, nei NŽT neturėjo pareigos siūlyti jam pirkti žemę. Nusprendusi parduoti žemę, ji kreipėsi į NŽT pranešimu, iš NŽT 2022-12-30 gavo pažymas apie leidimą žemės sklypus parduoti laisvai jos pasirinktiems asmenims, kai neatsirado pirmumo teisę turinčių asmenų, pageidaujančių sklypus įsigyti. Atsiradus pirkėjui T. M., ji sudarė su juo pirkimo – pardavimo sutartį ir pardavė jam žemės sklypų dalis.
4. Atsakovas T. M. atsiliepimo į patikslintą ieškinį neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Šalies argumentai
5. Trečiasis asmuo NŽT su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė V. B. ir žemės sklypų bendraturtė E. S. 2022-11-24 pateikė du pranešimus apie sprendimus parduoti dviejų žemės ūkio paskirties žemės sklypų dalis. Pirmajame pranešime buvo nurodyta, jog parduodamas 0,42 ha žemės sklypas, o antrame buvo nurodyta, jog parduodamas 3,21 ha žemės sklypas. NŽT informaciją apie parduodamus žemės ūkio paskirties sklypus 2022-11-25 viešai paskelbė NŽT interneto svetainėje, o 2022-11-29 raštu išsiuntė pranešimą ieškovui V. K., kaip besiribojančio su parduodamu vienu iš sklypų sklypo savininkui. Pranešimas dėl parduodamos žemės ūkio paskirties sklypo dalies, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. nebuvo išsiųstas, nes jo valdomi sklypai nuosavybės teise su šiuo sklypu nesiriboja. Pranešimai ieškovui tiek kaip besiribojančio žemės sklypo savininkui, tiek kaip nuomininkui, būtų siunčiami vienu metu. Kaip matyti iš Lietuvos pašto duomenų, pranešimo ieškovas neatsiėmė per laiško pašte saugojimo terminą. Dėl antrojo žemės sklypo pranešimas ieškovui nebuvo siunčiamas, bet situacija iš esmės nebūtų pasikeitusi, nes dėl abiejų sklypų pardavimo pranešimai būtų buvę siunčiami kartu. NŽT pažymos yra išduotos teisėtai ir pagrįstai, jos niekaip nesuvaržė ieškovo teisės įsigyti žemės sklypus ir įgyvendinti pirmumo teisės juos pirkti. Ieškovas, būdamas atsakingas, apdairus ir sąžiningas, turėjo pareigą ir galimybę sekti informaciją apie parduodamus žemės sklypus ir komunikuoti su atsakove, susitarti dėl tų žemės sklypų įsigijimo kainos ir kitų sąlygų.
6. Trečiasis asmuo notarė R. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atliko visas procedūras, kurios reikalingos sandoriui patvirtinti. Iš viešo registro duomenų matė, kad yra įregistruota žemės sklypo nuomos sutartis, jos neperskaitė, nes tai yra žemės ūkio paskirties žemė, todėl pirmumo teisę, kas gali pirkti, nustato ir pažymą išduoda NŽT.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Alytaus apylinkės teismas 2024-12-09 sprendimu ieškinį atmetė.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas V. K. su nuomotoju R. S. 2021-02-21 sudarė nuomos sutartį, pagal kurią jis iš R. S. išsinuomojo (perėmė valdyti ir naudotis) 161/642 dalį žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 21/85 žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Šalių sutartimi nuomos terminas numatytas iki 2032-12-31. Sklypų savininkas R. S. mirė (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartį ieškovas V. K. įregistravo Nekilnojamojo turto registre 2021-10-11 po R. S. mirties. R. S. palikimą priėmė paveldėtoja V. B., kuri įteisino nuosavybę 2022-02-17 paimdama paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Atsakovė V. B. kartu su kita sklypų savininke bendraturte E. S. 2022-11-24 kreipėsi į NŽT Lazdijų skyrių dėl sprendimo bendrai parduoti joms priklausančias žemės ūkio paskirties žemės sklypų dalis. Apie numatomą žemės ūkio paskirties sklypų pardavimą NŽT informaciją 2022-11-25 viešai paskelbė savo interneto tinklalapyje www.nzt.lt skiltyje „Skelbimai“, o taip pat registruota pašto siunta išsiuntė pranešimą ieškovui V. K., kaip besiribojančio sklypo savininkui, jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Registruota pašto siunta, skirta V. K., 2023-01-05 grąžinta į NŽT Lazdijų skyrių kaip adresato neatsiimta per siuntos saugojimo terminą. NŽT 2022-12-30 išdavė V. B. ir jos bendraturtei E. S. pažymą Nr. 4PAŽ-686-(14.4.33.) ir pažymą 4PAŽ-687-(14.4.33.), suteikiančias teisę laisvai, savo nuožiūra parduoti sklypus savo pasirinktiems pirkėjams. V. B. 2023-02-03 Lazdijų antrajame notarų biure įformino žemės sklypų pardavimą pirkėjui T. M.. Ieškovas teigia, kad V. B. pažeidė jo pirmumo įsigyti parduodamą žemę teisę, įtvirtintą nuomos sutartyje, todėl prašė pripažinti negaliojančiu pirkimo – pardavimo sandorį, sudarytą V. B. ir T. M., ir įpareigoti atsakovę tomis pačiomis sąlygomis parduoti žemę jam.
9. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas nurodė, kad atsakovė teigė, kad nuomos sutartis yra nutrūkusi nuo 2022-03-31 ir šios sutarties pagrindais ieškovas neturi teisės reikšti jai reikalavimų. Savo poziciją atsakovė motyvavo tuo, kad nuomininkas V. K. pagal 2021-02-21 sudarytos nuomos sutarties 3.1 punkto nuostatas, skelbiančias, kad „Nuomininkas kasmet, ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos, sumoka Nuomotojui 2.2.1 p. nurodytą metinį nuomos mokestį už einamuosius metus“, tuomečiam žemės savininkui R. S. nuomos mokesčio nesumokėjo nei iki 2021-12-31, nei kada nors vėliau. Ieškovas į atsakovės banko sąskaitą pervedė 180 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodęs „Už C. žemę“, atsakovė sprendė, kad jis atsiskaitė su ja, kaip su paveldėtoja, sumokėdamas turėtą įsiskolinimą R. S.. Tačiau sekant sutarties sąlygomis, mokestį ieškovas privalėjo sumokėti vėliausiai iki 2022-03-31, o kadangi to nepadarė, nuomos sutartis nutrūko. Tokią išvadą atsakovė daro, remdamasi Nuomos sutarties 5.1.3 punktu, kad nuomos sutartis baigiasi nuomotojo reikalavimu, jei nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nemoka žemės nuomos mokesčio. Ieškovas su atsakovės argumentais nesutiko ir nurodė, kad jis su R. S. už nuomą atsiskaitė grynaisiais pinigais, nepažeisdamas mokėjimo terminų. Ieškovo nurodyta aplinkybė apie nuomos mokesčio sumokėjimą nuomotojui grynaisiais pinigais ir nepažeidžiant mokėjimo terminų byloje nepaneigta. Įrodymus apie neatsiskaitymą su nuomotoju privalėjo pateikti ne ieškovas, bet atsakovė, kadangi pagal įrodinėjimo naštos taisyklę įrodinėja tas, kas teigia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra paneigta, kad sutartyje numatytais terminais ieškovas sumokėjo žemės nuomos mokestį. Be to, sutarties pabaiga pagal minėtą jos sąlygą yra galima, tik esant nuomotojo reikalavimui, tačiau į bylą nepateikta duomenų, kad nuomotojas R. S. kada nors būtų reikalavęs baigti nuomą dėl tos priežasties, kad V. K. jam nesumokėjo nuomos mokesčio. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės argumentą dėl nuomos sutarties nutrūkimo.
10. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė atsakovės argumentą, kad nuomos sutartis negalioja, nes ji nekilnojamojo turto registre buvo registruota tik po R. S. mirties. Nurodė, jog nuomos sutarties įregistravimo viešame registre terminai įstatymu nėra nustatyti, nuoma yra daiktinė teisė ir ji nustato apsunkinimus daiktui, ne asmeniui, sutartis gali būti registruojama nuomotojo ar nuomininko jų nuožiūra bet kuriuo metu, jei tik sutartis nėra pasibaigusi ar nutrūkusi. Nagrinėjamu atveju nuomos sutartį nekilnojamojo turto registre ieškovas įregistravo 2021-10-11, registravimo faktas matomas nekilnojamojo turto registro duomenyse, todėl ieškovas turi teisę naudoti nuomos sutartį prieš trečiuosius asmenis, nes nuomos sutartis laikoma tebesitęsiančia, jos pabaigos terminas numatytas 2032-12-31.
11. Pirmosios instancijos teismas nesutiko ir su ieškovo argumentu, kad V. B., priėmusi R. S. palikimą ir paveldėjusi žemės sklypų dalis, yra įpareigota esant bet kokiai žemės sklypų statuso modifikacijai apie tai besąlygiškai informuoti nuomininką ir suteikti jam pirmenybę sklypus pirkti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nei pardavėja V. B., nei pirkėjas T. M., sudarydami žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį, neteisėtų veiksmų neatliko, priešingai, jie atliko visas žemės ūkio paskirties žemės sklypui parduoti ir įsigyti reikalingas procedūras. Pardavėjos V. B. ir pirkėjo T. M. elgesyje nėra neteisėtų veiksmų, jie elgėsi pagal teisės aktų reikalavimus, jų sudarytam pirkimo – pardavimo sandoriui panaikinti nėra teisinio pagrindo.
12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinys dėl žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu yra nepagrįstas. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškinys formuluojamas teisiškai ydingai, kadangi net ir hipotetiškai patenkinus pirmąjį ieškovo reikalavimą, jo prašymas įpareigoti atsakovę parduoti jam sklypus tomis pačiomis sąlygomis, kaip pirko T. M., negalėtų būti patenkintas, nes kaip jau minėta, žemės ūkio paskirties žemės sklypų kaip nuosavybės objektų pardavimas rinkoje nėra laisvas, jis reguliuojamas įstatymu, tokiam pardavimui taikoma nustatyta tvarka, todėl objekto pardavimas ieškovui, nesilaikant pardavimo procedūros, prieštarautų žemės ūkio paskirties žemės pirkimo – pardavimo sąlygoms.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
14. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, kad ieškovas V. K. neturi tiesioginio ryšio su atsakovės žemės sklypais ir dėl to neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme (toliau – ŽŪPŽĮĮ) numatytų sąlygų, kada asmeniui atsiranda pirmumo teisė pirkti žemės sklypus. Klaidingai sprendė, kad nuomos sutartyje negalėjo būti aptartos papildomos garantinės sąlygos, kad ieškovo turima pirmumo teisė pirkti žemės sklypus būtų realizuotina įmanomais būdais. Nurodo, kad nuomos sutarties 4.1 punkte aptarta sąlyga visiškai užtikrina ieškovo kaip ūkininko, orientuoto į nuoseklią ūkininkavimo plėtrą, interesus. Ieškovas bet kuriuo atveju turi pirmumo teisę pirkti abu žemės sklypus pagal ŽŪPŽĮĮ nuostatas. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai sprendė, kad nuomos sutarties 4.1. punkto nuostata prieštarauja įstatymui, nes teismas ignoravo faktą, kad ieškovas turi pirmumo teisę pirkti abu žemės sklypus, o nuomos sutarties 4.1. punktas būtų kaip papildoma garantija tam atvejui, jeigu NŽT visai neišsiųstų pranešimo arba išsiųstų, bet potencialus pirkėjas nebūtų jo gavęs.
Šalies argumentai
15. Apeliantas nurodo, kad NŽT neįgyvendinto jai priskirtos informavimo pareigos. Nors NŽT nurodo, kad ji visai neišsiuntė pranešimo dėl vieno iš parduodamų žemės sklypų, nes jis tariamai nesiriboja su ieškovo žemės sklypais, bet NŽT privalėjo išsiųsti pranešimą ieškovui, kaip to žemės sklypo naudotojui pagal tą pačią Nuomos sutartį, kuri buvo pasirašyta 2021-02-21 ir įregistruota 2021-10-11 (ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
16. Skunde pažymėta, kad po žemės sklypų savininko R. S. mirties ieškovas, kaip šių žemės sklypų naudotojas, susisiekė su atsakove V. B., priminė jai, kad yra nuomos sutartis ir pagal ją į atsakovės asmeninę bankinę sąskaitą atliko pavedimą už nuomą. Atsakovė žinojo apie nuomos sutartį ir bankinį pavedimą priėmė, t. y. jo ieškovui negrąžino arba kitaip jo neatsisakė. Atsakovės argumentai, kad ji galvojo, jog ieškovas perveda nuomos skolą, kuri susidarė R. S., vertintini niekiniais, nes pati atsakovė neįrodė, kad ieškovas turėjo skolinius įsipareigojimus prieš R. S.. Atsakovės pasyvūs veiksmai parodo, kad ji neketino nutraukti nuomos sutarties, nors tokią teisę ji turėjo.
17. 2023-01-31 pranešimu, kurį V. B. pateikė nuomininkui V. K. apie tai, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) parduodamas kitam asmeniui T. M., atsakovė neinformavo apie tai, kad abu žemės sklypai yra parduodami ir kad ieškovas turi galimybę juos įsigyti, o tiesiog atsakovė nurodė, kad žemės sklypas parduodamas svetimam žmogui. Be to, pranešimas V. K. buvo įteiktas 2023-02-01, tačiau iš viešai prieinamų registro duomenų taip pat paaiškėjo, kad abu žemės sklypai T. M. buvo parduoti jau 2023-02-03.
18. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, kodėl atsakovei V. B. buvo svarbu, kad žemės sklypai būtų parduoti ne V. K., o T. M., o teismas laikė, kad tai teisiškai nereikšminga aplinkybė ir į ją nesigilino. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.
Atsiliepimas
19. Atsakovė V. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė palikti Alytaus apylinkės teismo 2024-12-09 sprendimą nepakeistą, ieškovo skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, tinkamai ir teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus – tiek kiekvieną atskirai, tiek ir jų visetą. Įrodymus teismas tinkamai ir nuodugniai ištyrė ir juos įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis) ir pagrįstai bei teisėtai nusprendė ieškinį atmesti.
20. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti deklaratyvūs teiginiai apie tai, jog teismas tariamai tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių bei netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kas neva sutrukdė teismui priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą. Tokie teiginiai neatitinka tikrovės ir yra visiškai nepagrįsti ir neteisingi. Teismo sprendimas atitinka įstatymų reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, iš esmės tinkamai motyvuotas, jį priimant buvo vadovautasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
21. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos procesiniuose dokumentuose išdėstytus faktus, argumentus ir teismų praktiką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Žemesnės instancijos teismas
23. Apeliacijos objektą sudaro Alytaus apylinkės teismo 2024-12-09 sprendimas, kuriuo pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį.
24. Ši byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama antrą kartą. Pirmą kartą bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos teismas, kuris 2024-03-05 nutartimi konstatavo ieškovo pareikštų reikalavimų ydingumą ir būtinybę juos patikslinti. Ieškovas galutinai reikalavimus suformulavo 2024-04-20 ieškinyje:
1. Pripažinti negaliojančia 2023-02-03 pirkimo-pardavimo sutarties pagal notaro pranešimą Nr. 1042088616 dalį, kuria atsakovė V. B. pardavė atsakovui T. M. 161/642 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 21/85 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2. 2023-02-03 pirkimo-pardavimo sutarties šalių atžvilgiu taikyti restituciją ir atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį įpareigojant sandorio šalis grąžinti viena kitai tai, ką gavo pagal 2023-02-03 pirkimo-pardavimo sutartį:
a) įpareigoti atsakovą T. M. grąžinti atsakovei V. B. 161/642 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 21/85 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
b) įpareigoti atsakovę V. B. grąžinti atsakovui T. M. tokią pinigų sumą, kurią jis sumokėjo už neteisėtai įsigytus abu žemės sklypus pagal 2023-02-03 pirkimo-pardavimo sutarti, o būtent – 5 460 eurų;
3. įpareigoti V. B. parduoti 161/642 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 21/85 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. K. už tą pačią sumą, už kurią jį šiuos žemės sklypus perleido pagal 2023-02-03 pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. už 5 460 eurų.
4. Priteisti iš atsakovės ieškovui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti teisminio bylos nagrinėjimo metu.
25. 2024-09-04 teismo posėdžio metu ieškovo advokatas A. K. atsisakė pradiniame ieškinyje pareikšto reikalavimo perleisti ieškovui V. K. visas pirkėjo teises ir pareigas, įskaitant ir pirmumo teisę į pirmame punkte nurodytus abu žemės sklypus, kylančias iš 2023-02-03 pirkimo - pardavimo sutarties pagal notaro pranešimą Nr. 1042088616, pagal kurią atsakovė V. B. pardavė T. M. 6,42 ha bendro ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kaime ir 0,85 ha bendro ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šį ieškininio dalies atsisakymą pirmosios instancijos teismas priėmė ir 2025-09-05 rašytine nutartimi, priėmęs ieškinio dalies atsisakymą, atitinkamą bylos dalį nutraukė. Paminėta nutartis nebuvo apskųsta, ji įsiteisėjo 2024-09-13. Po šių procesinių veiksmų atlikimo pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ieškovo ieškinį, kuriame buvo pareikšti reikalavimai, nurodyti 1 šios nutarties pastraipoje.
26. Konstatuojama, kad ieškovo V. K. patikslintame ieškinyje (DOK-16620) pareikšti su teise nesuderinami reikalavimai. Patikslintame ieškinyje pareikštas reikalavimas – įpareigoti V. B. parduoti 161/642 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 21/85 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtiniV. K. už tą pačią sumą – 5 460 Eur, už kurią ji šiuos sklypus perleido pagal 2023-02-03 pirkimo–pardavimo sutartį, yra prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio (Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.) ir civilinio kodekso (toliau – CK) 2.4 straipsnyje įtvirtintam fizinių asmenų teisnumui: teisei turėti turtines teises (atsakovės verčiamos parduoti ieškovui savo turtą). Pagal CK 2.6 straipsnio nuostatas civilinis teisnumas ir veiksnumas niekam negali būti apribotas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka (paprastai tai susiję su asmens pripažinimu neveiksniu tam tikroje srityje, bet ne vertimu sudaryti sandorį).
27. Taip pat patikslintame ieškinyje pareikšti reikalavimai, kuriais ieškovas prašo pripažinti atsakovų sudarytus žemės sklypų perleidimo (pirkimo–pardavimo) sandorius negaliojančiais ir taikyti restituciją. Šie reikalavimai, nesant tinkamų reikalavimų, kuriais būtų ginami ieškovo interesai, neatitinka CPK 2 straipsnio nuostatų. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Nesant tinkamai suformuluoto reikalavimo, kuriuo būtų ginami ieškovo interesai, ieškovas neturi pagrindo ginčyti sandorio, kurio šalis nėra ieškovas. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartyje byloje Nr. 3K-3-463/2012 yra išaiškinta, kad sandorio negaliojimo institutas yra tinkamas pažeistos pirmenybės teisės pirkti privačią žemę gynimo būdas, bet ši nutartis buvo priimta, aiškinant ne Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo, o Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 31 straipsnio (šiuo metu galiojančio įstatymo 30 straipsnio) nuostatas, sprendžiant dėl pirmenybės teisės pirkti po pastatais esančią žemę, o ne žemės ūkio paskirties žemę. Be to, paminėtoje nutartyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, įtvirtinant pirmumo teisę pirkti žemę, tiesiogiai neįtvirtintas šios teisės gynimo būdas jos pažeidimo atveju. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtintas pirmumo teisės pirkti parduodamą žemės sklypą gynimo būdas – teisė reikalauti, kad pirmumo teisę turinčiam asmeniui būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutarties byloje Nr. 3K-3-463/2012 nuostatos nagrinėjamai bylai netinka. Žemės ūkio paskirties žemės savininkas po restitucijos pritaikymo gali apsispręsti iš viso neparduoti žemės. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartyje byloje Nr. 3K-3-463/2012 taip pat pažymėta, kad sandorio negaliojimo instituto taikymas nėra tinkamiausias būdas ginti pažeistas pirmenybės teises pirkti žemės sklypą. Įvertinusi nurodytas teisės normas, teismų praktiką ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas pripažinti ieškinyje nurodytus sandorius negaliojančiais neatitinka CPK 2 straipsnio nuostatų.
28. Esant dviejose ankstesnėse nutarties pastraipose nurodytiems ieškinio atmetimo pagrindams, kiti ieškinio atmetimo pagrindai nėra reikšmingi bylos išsprendimui. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti ieškinio atmetimo pagrindai nėra teisingi. Ieškovas pagal ginčijamo pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo metu galiojusią Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2punkto nuostatas (kaip šių sklypų naudotojas) turėjo pirmumo teisę įsigyti ieškinyje nurodytą parduodamą privačią atsakovės V. B. žemę. Ieškovas nebuvo tinkamai (pagal ŽŪPŽĮĮ 3 ir 4 dalių nuostatas) informuotas apie šios žemės pardavimą (jam buvo išsiųstas pranešimas tik dėl vieno žemės sklypo, kuris ribojosi su ieškovui nuosavybės teise priklausiusiu sklypu, pardavimą, tuo tarpu apie dviejų žemės sklypų, kurių naudotojas (nuomininkas) buvo ieškovas pardavimą ieškovui pranešta nebuvo. Tad ieškovas turėjo pagrindą ginti savo pirmenybės teisę įsigyti atsakovės V. B. parduodamus žemės sklypus. Tačiau kadangi jis paminėtą pirmenybės teisę gynė netinkamu būdu, jo ieškinys negalėjo būti patenkintas.
29. Kauno apygardos teismas, pirmą kartą apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą, 2024-03-05 nutartimi konstatavo ieškovo pareikštų reikalavimų ydingumą ir būtinybę juos patikslinti. Pareikšdamas 2024-04-20 ieškinį, ieškovas pareiškė prieštaraujančius proceso ir materialinės teisės normoms reikalavimus. Tokie reikalavimai negalėjo būti patenkinti dėl ankstesnėse šios nutarties pastraipose išdėstytų aplinkybių ir argumentų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį, tik nurodė netinkamus ieškinio atmetimo motyvus. Ieškinys turėjo būti atmestas dėl šioje nutartyje nurodytų motyvų: dėl to, kad jame pareikšti reikalavimai prieštaravo materialinėms ir proceso teisės normoms. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, jo rezoliucinę dalį paliekant nepakeistą, bet nurodant, kad ieškinys atmestas dėl šioje nutartyje nurodytų motyvų (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
30. Byla išspręsta ne ieškovo naudai. Atsakovė V. B. turėjo bylinėjimosi išlaidų (advokato pagalbai apmokėti), susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme – 300 Eur. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Atsakovei iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 300 Eur.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2024-12-09 sprendimą (jo rezoliucinę dalį) iš esmės palikti nepakeistą.
Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2024-12-09 sprendimo motyvus, nurodant, kad ieškovo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinys atsakovams V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, įpareigojimo atsakovei skyrimo atmestas dėl Vilniaus apygardos teismo 2025-03-25 nutartyje nurodytų motyvų.
Priteisti atsakovei V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme – 300 Eur (tris šimtus eurų).
Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.