- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-27
- Bylos Nr.
- ATP-260-315/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-14045-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Kisielius
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Kisielius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. R. atstovo advokato Mindaugo Paukštės (toliau – apelianto) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarimo, kuriuo R. R. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir jam paskirta 28 Eur bauda; pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. ir jam paskirta 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; ATPK 33 str. 2 d. pagrindu R. R. paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda - 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R. nubaustas už tai, kad 2014-10-13, apie 9.30 val., Šv. Stepono g. 11, Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW 520i, v.n. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį, apgadino abu automobilius ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos KET reikalavimus ir įvykdė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 str. 1 d. ir 127 str. 2 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. R. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarimą panaikinti kaip nepagrįstą. Bylą dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo nutraukti nesant pažeidimo sudėties ir neskirti su tuo susijusių nuobaudų - 868 Eur baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Nurodo, kad teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad byloje nebuvo atkreiptas dėmesys, kad automobilis VW Golf stovėjo neleistinoje vietoje, t.y. ant šaligatvio, taip trikdydamas galimybę apsisukti kitam automobiliui. Be to, VW Golf automobilio savininkas net nenurodė, ar patyrė žalą ir kokio dydžio žala buvo padaryta, savininkas neatvyko ir į teismo posėdį bei nedavė parodymų. Byloje nėra aišku, koks automobilio VW Golf apgadinimas buvo padarytas, jei toks buvo. Nesant žalos, negalima teigti, kad asmuo yra kaltas pažeidęs ATPK.
Teigia, jog faktinės aplinkybės liudija, kad iš tiesų R. R. galimai netyčia kliudė automobilį VW Golf, tačiau smūgio nepajuto dėl ko pasitraukė iš įvykio vietos. Automobiliui VW Golf padaryta žala yra minimali bei padaryta atsitiktinai, tad teismas turėtų nustatyti tyčios buvimo klausimą.
Nurodo, kad liudytojo K. V. parodymai patvirtina, kad R. R. iš tiesų nejuto jokio smūgio. Asmuo, jei būtų pajutęs smūgį ir norėtų pabėgti iš įvykio vietos, netęstų manevro esant liudininkams. Akivaizdu, kad R. R. neturėjo jokios tyčios pasišalinti iš įvykio vietos, nes jis nemanė, kad yra kažkoks įvykis.
Kita vertus, liudytojo parodymų negalima vertinti kaip teisingus dėl jo vairavimo patirties, kad šis automobilyje klausėsi muzikos, o jei jis matė, kad R. R. atsitrenkė į kitą automobilį, kodėl jis neišlipo ir neįspėjo pažeidėjo. R. R. rankų skėsčiojimą galima paaiškinti kaip tik tuo, kad R. R. dėl ne vietoje pastatyto VW Golf nepavyko atlikti manevro ir teko važiuoti kitu keliu. Itin svarbu yra tai, R. R. nepasišalino iš įvykio vietos tyčia, o tiesiog niekur neskubėdamas išvažiavo kitu keliu.
Pažymi, kad bylos aplinkybės buvo vertinamos neigiamai R. R. atžvilgiu. Teismas nepagrįstai nenustatė jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nors R. R., nors ir nejautė, kad galimai atsitrenkė į kitą automobilį, pripažino, kad toks įvykis galėjo nutikti, nesislapstė, nevengė atsakomybės, padėjo išsiaiškinti situaciją, dalyvavo teismo posėdžiuose, nevilkino proceso. Teismas netinkamai nustatė ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas už kurį skirta administracinė nuobauda. Pažymi, kad R. R. nesugadino svetimo turto ir nepasišalino iš įvykio vietos per pastaruosius metus.
Nurodo, kad byloje esančių duomenų nepakanka pažeidėjo kaltei, padarius jam inkriminuojamą pažeidimą pagal ATPK 130 str. 1 d. pagrįsti, t.y. nepakanka įrodymų, pagrindžiančių, kad R. R. tyčia kliudydamas kitą automobilį pasišalino iš įvykio vietos. Pažymėtina, kad pažeidėjas pats patvirtino, kad jokio smūgio nepajuto ir neišgirdo jokio garso, kai kliudė nukentėjusiojo automobilį. Taigi konstatuotina, kad trūksta įrodymų, patvirtinančių R. R. kaltę padarius jam inkriminuojamą pažeidimą, t.y. pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs. Be to, nenustačius R. R. veikoje tyčios, administracinio pažeidimo byla dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. R. R. atžvilgiu turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d.). Pažymi, kad šiuo atveju reikėtų vertinti situaciją, kuomet R. R. neturėjo tyčios sugadinti svetimą turto, net nesuprato, kad tai padarė, tačiau teisme nevengė atsakomybės, padėjo aiškintis bylos aplinkybes, dalyvavo teismo posėdžiuose. elgėsi geranoriškai, nors byloje nebuvo nei nustatyta žala, nei pateikti neginčijami įrodymai, kad R. R. tyčia kaltais veiksmais padarė administracinės teisės pažeidimus. R. R. jau yra pasimokęs iš šios situacijos ir nuobaudos skyrimas turėtų būti labai minimalus, turint omenyje, kad pasišalinimo iš įvykio vietos fakto nebuvo. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams yra perteklinis nuobaudos parinkimas, visiškai neproporcingas ir neadekvatus bei nepersonalizuotas pažeidėjo atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apelianto nuomone, jo veikoje nėra ATPK 130 str. 1 d. numatytos pažeidimo kvalifikavimui būtino tyčios elemento, o paskirta nuobauda yra per griežta, neadekvati padarytam pažeidimui, paskirta neįvertinus visų nuobaudos individualizavimui svarbių aplinkybių.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nepažeidė šių nuostatų, pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t.y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir iš esmės priėmė teisingą procesinį sprendimą, pagrįstai R. R. pripažino kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Todėl įrodymų tyrimo atnaujinimas nėra tikslingas, kaip nėra tikslinga rinkti naujus įrodymus.
Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau – KET). Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. KET 234 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Kaltė dėl ATPK 130 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalino neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Byloje nustatyta, kad R. R. vairuodamas automobilį BMW 520i, v.n. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį, apgadino abu automobilius ir iš eismo įvykio vietos pasišalino - eismo įvykio vietoje nepasiliko, apie eismo įvykį nepranešė policijai, t.y. po įvykio R. R. nevykdė KET nustatytų pareigų.
Apklausiamas teisme R. R. iš dalies pripažino, kad padarė eismo įvykį. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad gal ir prisilietė vieną kartą prie automobilio, tačiau nurodė, kad nejautė atsitrenkimo, todėl išvažiavo, priešingu atveju taip niekada nesielgtų. Ketinimo pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo ir apie įvykį niekam nepranešė, nes nepajuto, kad padarė pažeidimą.
Tačiau, išanalizavus bylos medžiagą: paties pažeidėjo paaiškinimą, liudytojo K. V. parodymus, automobilių techninės apžiūros aktą, įvykio vietos schemą, darytina išvada, kad apeliantas privalėjo suvokti sukėlęs eismo įvykį ir įvykdyti KET nustatytas pareigas.
Liudytojas K. V. teisme paaiškino, kad viską gerai matė, aiškiai nurodė visas įvykio aplinkybes: kad R. R. važiuodamas atbuliniu atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilį, buvo 2-3 smūgiai, kad ant nukentėjusiojo automobilio akivaizdžiai matėsi, jog buvo į tą vietą smūgiuota, nes buvo žymės su dažais.
Iš byloje esančių Transporto priemonės techninės apžiūros aktų matyti, kad automobilio BMW 520i, v.n. (duomenys neskelbtini) defektų ir sugadinimų pobūdis ir lokalizacija atitinka automobiliui VW Golf, v.n. (duomenys neskelbtini) nustatytus apgadinimus (b. l. 16-18).
Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. R. ne tik kad galėjo pajusti, bet ir pajuto automobiliu atsitrenkusi į kitą automobilį, pastebėjo, kad buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, dėl kurio privalėjo pranešti nukentėjusiajam asmeniui ar policijai, kaip tai numato KET 232 arba 234 punktų nuostatos. Būtent šios pareigos neatlikimas, pažeidėjo pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, vienašališkai įvertinus šio įvykio metu kilusių padarinių dydį, ignoruojant kito asmens turtui padarytą žalą ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, yra tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos įrodančios aplinkybės.
Nurodytos įvykio aplinkybės paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iškeltą versiją, jog jis galėjo nepajusti automobilių susidūrimo kontakto ir nesuvokti sukėlęs eismo įvykį, todėl ji atmestina kaip nepagrįsta, prieštaraujanti byloje esančių įrodymų visumai ir vertinama kritiškai, kaip mėginimas išvengti administracinės atsakomybės.
Tai, jog, apelianto vertinimu, eismo įvykio metu nebuvo padaryta didelė materialinė žala jo kaltės ir padaryto pažeidimo pavojingumo nepaneigia, nes padaryto pažeidimo pasekmės nebuvo labai rimtos ne pažeidėjo dėka, o tik dėl atsitiktinumo, ir ši aplinkybė gali turėti įtakos tik individualizuojant administracinę nuobaudą.
Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas R. R. veikoje teisingai nustatė ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo subjektyvųjį požymį – tyčią, ir jis pagrįstai nubaustas už šią veiką, todėl naikinti apylinkės teismo nutarimo šioje dalyje apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
R. R. už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda – 868 eurai. Straipsnio sankcijoje numatyta papildoma nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų metų, tuo tarpu R. R. ši teisė atimta šešiems mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad R. R. paskirta administracinė nuobauda – minimalaus ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyto dydžio bauda – yra individualizuota tinkamai ir nėra aiškiai per griežta. Skirdamas R. R. papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – teismas atsižvelgė į tai, kad R. R. sukeltas eismo įvykis atsitiktinis, nebuvo itin pavojingas - eismo įvykio metu padaryta nežymi žala, pažeidėjas iš dalies pripažino savo kaltę. Teismas įvertino ir tai, kad nukentėjusiojo automobilis buvo paliktas pažeidžiant eismo taisykles ant šaligatvio, tuo apsunkinant eismą kitoms transporto priemonėms siauroje gatvėje. Atsižvelgdamas į visas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas R. R. atžvilgiu pritaikė ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskyrė ženkliai mažesnę nei sankcijoje numatyta papildomą nuobaudą, todėl ji taip pat negali būti laikoma per griežta.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į visas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo tinkamai atsižvelgta.
Teismas pagrįstai atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas – kelių eismo taisyklių pažeidimas. Nors, kaip matyti iš R. R. paskirtos nuobaudos, teismas į šią aplinkybę praktiškai neatsižvelgė. Priešingai, nubaustojo atžvilgiu netgi taikė ATPK 30¹ str. nuostatas.
Atsižvelgus į išdėstytą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistu, o R. R. atstovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. R. atstovo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarimą.
Nutartis neskundžiama.