- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-25
- Bylos Nr.
- 1A-386-337-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-1-00301-2009-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė, Evaldas Vanagas, Eligijus Gladutis
- Advokatai
- Alfonsas Mašalas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Bronės Vidzėnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Ž. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str.1 d. ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausme.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. K. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. lapkričio 1 d. apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) - namo penkto aukšto koridoriuje, Panevėžio mieste, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, susijusiu su asmens sveikatos sutrikdymu, sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį, o būtent: sudavė nukentėjusiajam A. U. ne mažiau penkių smūgių į galvos sritį ir ne mažiau 10 smūgių kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarė odos nubrozdinimus kaktoje ir kairiame skruoste, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, kairio skruostikaulio lūžį, tai yra nežymiai sutrikdė A. U. sveikatą.
Ž. K. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nuosprendį ir prašo švelninti paskirtą bausmę.
Šalies argumentai
Skundu apeliantas prašo peržiūrėti jo baudžiamąją bylą, ištirti aplinkybes, teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai nesutampa su nukentėjusiojo parodymais, nurodo, kad teismas rėmėsi vien nukentėjusiojo parodymais, o į jo parodymus neatsižvelgė ir jais nesivadovavo.
Nurodo, kad jis savo kaltę pripažino, tačiau nesutinka su A. U. parodymais, kad jis jam sudavė penkis smūgius į galvos sritį ir dešimt kartų spyrė į įvairias kūno vietas. Teigia, kad to nebuvo ir prašo atkreipti dėmesį į liudytojų parodymus. Pažymi, kad A. U. ambulatoriškai nesigydė. Teigia, kad nukentėjusysis jį išprovokavo savo žodžiais ir judesiais. Prašo apklausti A. U. kaimynus, kurie įvykio metu jį patraukė nuo nukentėjusiojo, tačiau apklausti byloje nebuvo. Taip pat apeliantas prašo švelninti paskirtą bausmę, nurodo, kad jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, turi gyvenamąją vietą, dirba, yra jauno amžiaus. Teigia, kad paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis buvo nukentėjusiojo išprovokuotas. Teigia, kad apylinkės teismas padarė pažeidimus, taip pat nebuvo ištirtos visos aplinkybės tyrimo metu. Prašo netaikyti jam BK 27 str. 1 ir 2 d., mano, kad teismas šiomis nuostatomis vadovavosi netinkamai ir pagal BK 284 str. 1 d. paskyrė per griežtą bausmę, nes BK 284 str. 1 d. numato ne tik laisvės atėmimo bausmę.
Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliantas skundu neprašo jo išteisinti, tačiau iš jo skundo argumentų matyti, kad jis nesutinka su bylos įrodymų vertinimu, teismo išvadomis. Kolegija įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymų konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl Ž. K. kaltės padarius BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką yra pagrįstos baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, pirmosios instancijos teismas įrodymus ištyrė tinkamai, vertindamas juos BPK 20 str. nuostatų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis A. U. paaiškino, kad jis nuėjo pas kaimynus paprašyti patildyti garsiai leidžiamos muzikos, tačiau prie durų priėjęs Ž. K. pradėjo jį užgaulioti necenzūriniais žodžiais ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Pasakęs Ž. K., kad jeigu nebus išjungta muzika bus iškviesta policija, nusisukdamas pajuto smūgį į galvos sritį, pasilenkęs pajuto dar daugiau smūgių, prašė Ž. K. jo nebemušti, tačiau Ž. K. pradėjo jį spardyti kojomis. Ž. K. jam sudavė ne mažiau penkis smūgius kumščiu bei ne mažiau dešimt kartų spyrė. Nukentėjusysis parodė, kad Ž. K. taip elgtis galėjo išprovokuoti tai, kad jis jam pasakė, kad sekantį kartą grįš su policija ( b. l. 137-144.). Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, juos patvirtina kiti įrodymai byloje – liudytojų R. S., V. Č., R. P. parodymai, specialisto išvada, taip pat paties apelianto paaiškinimai pirmosios instancijos teismo posėdyje. Liudytojos R. S. parodė, kad matė, kaip Ž. K. nukentėjusiajam sudavė smūgį į galvą, ji supratusi, kad vyks muštynės, išbėgo kvieti pagalbos, liudytoja V. Č. parodė, kad matė kaip Ž. K. rankomis ir kojomis mušė A. U. ( b.l. 137-144.). Liudytojas R. P. parodė, kad atbėgusi R. S. pasakė, kad reikia pagalbos, nes mušamas A. U.. Nuėjęs į įvykio vietą pamatė, kad A. U. sumuštas, sužinojo, kad muštynės kilo dėl garsiai leidžiamos muzikos ( b. l. 137-144). Taigi, apelianto teiginio, kad jis buvo nukentėjusiojo išprovokuotas, bylos įrodymai nepatvirtina, priešingai, pats apeliantas elgėsi konfliktiškai ir įžūliai, pradėjo konfliktą - sudavė smūgį nukentėjusiajam į galvą, tuo tarpu liudytojų parodymai patvirtina, kad A. U. pas Ž. K. atėjo paprašyti patildyti muziką. Ekspertizės akte Nr. ES 299/12 (05) pateikta teismo eksperto išvada patvirtina A. U. nurodytus jam padarytus sužalojimus. Ja nustatyta, kad A. U. padaryti odos nubrozdinimai kaktoje, kairiame skruoste, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, kairio skruostikaulio lūžis, kuris padarytas pašalinės jėgos poveikyje ( b. l. 154-155.). Tai, kad nukentėjusysis ambulatoriškai nesigydė, nepaneigia teismo išvadų dėl nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas Ž. K., padarymo. Be to, pats apeliantas pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažino, kad jis A. U. sudavė du smūgius kumščiu į galvos sritį, po to laikydamas jį už striukės kapišono spyrė penkis šešis kartus į įvairias kūno vietas ( b. l. 137 – 144). Byloje surinkti ir ištirti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad Ž. K. įžūliais veiksmais viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką vedamas menkavertės dingsties. Apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo grindė tik nukentėjusiojo parodymais, yra nepagrįsti.
Šalies argumentai
Ž. K. teiginius dėl nepilnai ištirtų įvykio aplinkybių kolegija vertina kaip nepagrįstus ir deklaratyvius. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad įvykį matę liudytojai buvo apklausti, teismo nustatytos aplinkybės abejonių nekelia.
BK 284 str. 1 d. numato, kad asmuo padaręs šio straipsnio 1 d. numatytą nusikalstamą veiką yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad jos nustatytos ir skiriant bausmę įvertintos teisingai. Nusikalstamą veiką bei Ž. K. asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma neduoda pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekiami jam paskyrus kitos rūšies bausmę. Ž. K. nusikalto būdamas eilę kartų teistas, apsvaigęs nuo alkoholio ( b. l. 63), kas sunkina jo atsakomybę, nusikalstama veika pasireiškė sveikatos sutrikdymu kitam asmeniui. Ž. K. nusikalto dėl menkavertės priežasties ir tepraėjus vos trims mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Į apelianto skunde nurodomas aplinkybes, jog jis gailisi nusikaltęs bei dirba, teismas atsižvelgė ir tai nurodė nuosprendyje. Kolegija konstatuoja, kad Ž. K. paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga nėra jokio pagrindo. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas neteisingai taikė BK 27 str. nuostatas. Ž. K. teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl pagal BK 27 str. 1 d. yra recidyvistas. Nors teismas padarė nuorodą ir į BK 27 str. 2 d., tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad Ž. K. nėra pripažintas pavojingu recidyvistu, jame nėra ir tokį sprendimą galinčių pagrįsti motyvų, todėl nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje greta BK 27 str. 1 d. esanti nuoroda ir į to paties straipsnio 2 dalį vertintina kaip rašymo klaida.
Tokiu būdu keisti ar naikinti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Nuteistojo Ž. K. apeliacinį skundą atmesti.