Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2019-01-24 · Baudžiamoji byla Nr. T-31-1046/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-24
Bylos Nr.
T-31-1046/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04327-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
Kategorijos
NuorašasTeikimas Nr. T-31-1046/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04327-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14; 2.10.12 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 24 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė,sekretoriaujant Evaldai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorei R. M.,VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos atstovei B. G.,

asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – K. K., jo gynėjai advokatei V. S.,

K. K. šeimos nariui tėvui J. K.,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos teikimą dėl priverstinio ambulatorinio gydymo K. K. panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartimi K. K., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuri Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi buvo pratęsta. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi K. K. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendrojo stebėjimo sąlygomis – pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą ir gydymas pratęstas. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas pratęstas.

Šalies argumentai

VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika teikimu prašo K. K. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – panaikinti.

Teismo posėdžio metu VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos atstovė socialinė darbuotoja B. G. palaikė teikimą ir prašė jį tenkinti.

Prokurorė teismo posėdžio metu nurodė, kad pateiktam teikimui neprieštarauja.

Šalies argumentai

K. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo sveikatos būklė yra pagerėjusi, reguliariai vartoja vaistus, gali gyventi ir pats savarankiškai, todėl teikimas turėtų būti tenkinamas.

Gynėja teismo posėdžio metu nurodė, kad pateiktas teikimas atitinka jos atstovaujamojo teisėtus interesus.

K. K. šeimos narys tėvas J. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai sūnus grįžo iš ligoninės, jo būklė nei karto nebuvo pablogėjusi, K. K. pats nuolat vartoja vaistus, todėl prašė teikimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Vadovaujantis BK 98 straipsnio nuostatomis, priverčiamosios medicinos priemonės taikomos tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kas 6 mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punkte yra numatyta, kad teismas panaikina taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti.

Susipažinus su pateikto teikimo medžiaga bei išklausius VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos atstovės paaiškinimus matyti, kad priverstinio ambulatorinio gydymo metu K. K. pas gydytojus lankėsi reguliariai paskirtu laiku, buvo prieinamas kontaktui, vartojo vaistus, ligos paūmėjimų, konfliktų, neadekvataus elgesio nebuvo stebėta. K. K. yra sąmoningas, teisingai orientuotas savyje, vietoje, laike, kontaktas su juo yra patenkinamas, mąstymas kiek stokoja nuoseklumo, logikos, kliedėjimo idėjų neišsako, haliucinacijas ir suicidines mintis neigia. Paciento socialinė situacija yra stabili. Teismo posėdžio metu K. K. tėvas J. K. patvirtino, kad sūnus paskirtus medikamentus vartoja reguliariai, ligos paūmėjimų nebuvo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad K. K. psichinė būklė yra pagerėjusi ir stabili, jis reguliariai lankosi gydymo įstaigoje, vartoja paskirtus medikamentus, psichinės ligos paūmėjimų nebuvo, todėl esant visoms šioms sąlygoms laikytina, kad šiuo metu K. K. pavojingumas visuomenei yra išnykęs, o taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – yra nereikalinga. Dėl šios priežasties K. K. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 440 straipsniu,

nutaria:

VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos teikimą dėl priverstinio ambulatorinio gydymo K. K. panaikinimo tenkinti.

Panaikinti K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė