Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam R. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. D. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistas 2010-12-01 surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau – ATP) protokolą R. D., tikrosios ūkinės bendrijos (toliau – TŪB) „Penki laipsniai“ tikrajam nariui, už Vilniaus miesto tarybos 2005-12-21 sprendimu Nr.1-998 patvirtintų Išorinės vaizdinės reklamos taisyklių 10.2 punkto reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad neužtikrino, kad išorinė vaizdinė reklama su užrašu „Alaus darykla Būsi trečias“ ant pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2010-11-24 apie 16.07 val. būtų suderinta su Vilniaus miesto savivaldybe. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 214¹ str. 3 d. (b. l. 10).

R. D. padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti nutarimą, kuriuo jam paskirta 500 Lt bauda. Paaiškino, kad nutarime nurodyta reklama ant nurodyto pastato pakabinta iki jis tapo savininku. Reklamą ant namo sienos iškabino ankstesnis savininkas. Savivaldybės sprendimas dėl Išorinės vaizdinės reklamos taisyklių buvo priimtas jau po to, kai jis tapo savininku. Administracinė komisija net nesistengė išsiaiškinti visų faktinių aplinkybių. Jis nepažeidė Taisyklių 10.2 punkto ir nuobauda jam paskirta nepagrįstai.

Teisme R. D. palaikė skundą. Teismo posėdyje 2011-02-01 jis paaiškino, kad 2006 m. iš trijų savininkų nupirko aludę, ta reklama jau tada kabėjo. Reklama „Būsi trečias“ yra suderinta, o ar suderinta viršutinė reklama, jis nesidomėjo. Jis manė, kad ta reklama suderinta, nes ji kabėjo 8 metus ir niekam netrukdė. Jis turėjo visus dokumentus, ir manė, kad viskas suderinta ir teisėta. Ta reklama turėjo būti ne apskritimo formos, o kvadratinė. Jis nežino, kodėl buvo pakabinta apvali. Reklamos derinimas vyko 2002 metais, tai patvirtina dokumentai. Po protokolo surašymo jis tą reklamą iš karto nukabino. TŪB „Penki laipsniai“ jis turi 95 proc. pajų, o 5 proc. pajų turi jo sūnus M. D.. Tai yra šeimos verslas, jame dirba visa jo šeima. Kadangi jis yra aludės savininkas, tai aludės direktorius yra jo kitas sūnus K. D.. K. D. TŪB pajų neturi. Aludė „Būsi trečias“ įforminta kaip TŪB „Penki laipsniai“, K. D. yra TŪB „Penki laipsniai“ direktorius. TŪB dirba 24 žmonės. Bendrija turi įstatus. Įstatuose parašyta, kas yra direktorius, jo įgaliojimai. Jis buvo kviečiamas atvykti į savivaldybę, tai jis ir vyko. Jeigu būtų kviečiamas direktorius K. D., tai direktorius ir būtų vykęs. Teismo posėdyje 2011-03-10 R. D. paaiškino, kad iki protokolo surašymo jis buvo įsitikinęs, kad reklama yra suderinta, nes ankstesnis savininkas jam perdavė visus dokumentus, sakė, kad viskas įforminta. Jis pasitikėjo ir tų dokumentų nepatikrino. Prieš vykdamas į pažeidimo nagrinėjimą jis patikrino dokumentus ir suprato, kad reklama nesuderinta. Tada iš karto nukabino nesuderintą reklamą. Prašė nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, nes dėl pažeidimo nėra jo kaltės.

ATP protokolą surašiusios institucijos ir nutarimą priėmusios institucijos atstovas teisminiame bylos nagrinėjime nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

R. D. administracinėn atsakomybėn patrauktas už Vilniaus miesto tarybos 2005-12-21 sprendimu Nr.1-998 patvirtintų Išorinės vaizdinės reklamos taisyklių (toliau – Taisyklės) 10.2 punkto reikalavimų pažeidimą (apie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-12-21 sprendimo Nr.1-998 priėmimą skelbta 2006-01-07 dienraščio „Lietuvos Rytas“ priede „Sostinė“ Nr. 5, b. l. 23-24). Šioje teisės normoje nurodoma, kad reklamos skleidėjas įgyja teisę įrengti reklamą savivaldybės teritorijoje patikrinus ir patvirtinus reklamos įrengimo projektą. R. D. kaltinamas neužtikrinęs, kad išorinė vaizdinė reklama su užrašu „Alaus darykla Būsi trečias“ ant pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2010-11-24 apie 16.07 val. būtų suderinta su Vilniaus miesto savivaldybe nustatyta tvarka. R. D. veika kvalifikuota pagal ATPK 214¹ str. 3 d., kurioje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nustatytų kitų reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymas (išskyrus įstatymų uždraustos ar neteisėtos veiklos reklamos, taip pat prekių ar paslaugų, kurių gamyba ir (ar) pardavimas (teikimas) yra įstatymų uždrausti, reklamos skleidimą visuomenės informavimo priemonėse), taip pat savivaldybių tarybų patvirtintų išorinės reklamos įrengimo taisyklių nesilaikymas užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.

Taikant teisinę atsakomybę už padarytą pažeidimą, asmens veikoje privaloma nustatyti jam inkriminuojamo pažeidimo sudėtį. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties. Todėl būtina nustatyti ne tik veikos objektyviąją pusę (šiuo atveju, pareigos užtikrinti, kad išorinė vaizdinė reklama būtų suderinta su Vilniaus m. savivaldybe, nevykdymą), bet ir pažeidimo subjektą, t. y. kad būtent R. D. nevykdė šios pareigos, ir subjektyviąją pusė, t. y. tai, kad šis asmuo veikė kaltai.

Nustatyta tvarka nesuderintos reklamos įrengimas ir eksploatavimas yra tęstinio pobūdžio pažeidimas, objektyviai šis pažeidimas pasireiškia įrengus reklamą ir tęsiasi tol, kol toks reklamos įrengimas neatitinka nustatytų teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju 2010-11-24 patikrinusiems išorinės vaizdinės reklamos eksploatavimo teisėtumą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savivaldybės įgaliotiems pareigūnams nepateikti reklamos suderinimo su miesto savivaldybe dokumentai.

Dėl pažeidimo objekto ir objektyviosios pusės abejonių nėra. Apie tai, kad išorinė vaizdinė reklama su užrašu „Alaus darykla Būsi trečias“ ant pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuderinta su Vilniaus miesto savivaldybe iki šiol, patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai (b. l. 12-15, 29-31, 44) ir liudytojų A. D. bei D. D., pažeidimą užfiksavusių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojų, parodymai teisme. Aplinkybę, kad neturi reklamos ant pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suderinimo dokumentų pripažįsta ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas R. D.. Jis tik aiškina, kad apie šią aplinkybę sužinojo savivaldybės darbuotojams paprašius pateikti reklamos suderinimo dokumentus.

Pažeidimas nustatytas 2010-11-24, o direktoriui K. D. įgaliojimai atstovauti įmonę visose valstybės institucijose (teismuose, bankuose ir kitose) suteikti tik 2011-02-18 (b. l. 56). Pagal 2006-10-09 Jungtinės veiklos sutartį, bendrijai iki įgaliojimų direktoriui suteikimo atstovavo R. D. (b. l. 50-54), todėl iki to laiko būtent R. D. buvo atsakingas už visos TŪB veiklos, taigi ir už reklamos eksploatavimo teisėtumą.

Tačiau byloje neįrodyta pažeidimo subjektyvioji pusė. Vienas iš pažeidimo subjektyviosios pusės požymių yra asmens kaltė. Administracinė atsakomybė kyla tada, kai pažeidimą darantis asmuo gali laisvai rinktis, kaip elgtis, ir pasirenka priešingą teisei elgesio variantą. Kalte įvardijamas asmens suvokimas, kokią veiką jis daro ir kokių tai sukels pasekmių, t. y. jo psichinis santykis su daroma veika ir jos padariniais (S. Šedbaras. Administracinė atsakomybė. Justitia: 2005, Vilnius. P. 218). Nagrinėjamu atveju pažeidimo sudėtis yra formalioji, todėl asmens veikoje pakanka nustatyti intelektualųjį kaltės momentą – asmens psichinį santykį su teisei priešinga veika. R. D. nuosekliai tvirtino, kad kai nupirko aludę, reklama jau buvo įrengta, o pardavėjas jį patikinęs, kad viskas įforminta pagal nustatytą tvarką, perdavė jam reklamos suderinimo dokumentus, todėl jis pats dokumentų nepatikrino. Tokiais R. D. paaiškinimais teismui nėra pagrindo abejoti. Tokiems paaiškinimas pagrįsti R. D. pateikė teismui reklamos derinimo dokumentus (b. l. 29-31), kuriuos jis gavo iš ankstesnio pastato savininko. Tuose dokumentuose buvo numatyta ir reklama ant gretimo namo sienos su tuo pačiu vaizdu ir užrašu (b. l. 30). R. D. pateikė teismui apžiūrėti visą iš buvusio savininko gautą reklamos derinimo medžiagą. Darytina išvada, kad tokiu atveju jis negalėjo žinoti, jog pardavėjas reklamos ant pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje nesuderino nustatyta tvarka, t. y. buvo dėl to suklaidintas. Neįrodyta, kad R. D. žinojo apie reklamos įrengimo neteisėtumą, nesiėmė jokių priemonių pažeidimui pašalinti ir tokiu savo neveikimu siekė pažeisti reklamos naudojimo reikalavimus. R. D., sužinojęs apie pažeidimą, iš karto reklamą nukabino, t. y. ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti. Taigi R. D. veikoje nėra intelektualiojo kaltės momento. Teismas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-16 nutartimi administracinėje byloje Nr. N444-1478/2010, kadangi ir šiuo atveju taip pat nagrinėjamas formalios sudėties pažeidimas – dėl nustatytų taisyklių nesilaikymo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad R. D. veikoje nėra pažeidimo sudėties. Todėl nutarimas naikinamas, o administracinė byla nutraukiama ATPK 250 str. 1 p. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p. ir 128 str.,

nutarė:

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2010-12-23 nutarimą Nr. A11-7555, kuriuo R. D. už LR ATPK 214¹ str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta 500 litų bauda, panaikinti ir bylą R. D. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 10 dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.