Kauno apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas: Ričardas Juodis Teisminio proceso Nr. 1-63-2-00042-2010-1

2013 m. liepos 15d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Valkavičiui, išteisintajam D. P., jo gynėjui Vaclovui Kaminskiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4d. nuosprendžio, kuriuo D. P. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 24 str. 5d. ir 300 str. 1d., 24 str. 5d. ir 304 str. išteisintas, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BK 3 str. 1d. 1p.), o prokuroro prašymas dėl 4706,00 Lt ekstradicijos išlaidų - atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5d. ir 300 str. 1 d., o būtent: jis sukurstė R. U. suklastoti tikrą dokumentą t.y. Jurbarko rajono civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai pateikti melagingą informaciją apie tai, kad jis neva yra R. U. dukters M. tėvas tam, kad darbuotoja įrašytų šiuos žinomai melagingus duomenis į vaiko gimimo liudijimą, ko pasėkoje R. U. 2008-04-16 žinodama, kad tikrasis dukros tėvas yra G. P., tačiau siekdama, kad M. P. gimimo liudijime būtų įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad D. P. yra jos tėvas, pateikė šią žinomai melagingą informaciją Jurbarko rajono civilinės metrikacijos skyriaus vedėjai L. K., nežinančiai, kad D. P. nėra M. P. tėvas, dėl ko L. K., suklaidinta R. U., įrašė šiuos melagingus duomenis į M. P. gimimo liudijimą ir tokiu būdu R. U., pasitelkusi asmenį, kuris dėl padarytos nusikalstamos veikos nėra kaltas, suklastojo tikrą dokumentą – M. P. gimimo liudijimą. Po to R. U. šį suklastotą dokumentą - gimimo liudijimą pasiuntė laisvės atėmimo bausmę atliekančiam D. P. į Pravieniškių 1-uosius pataisos namus Pravieniškių 2 kaime, Kaišiadorių rajone, kuris 2008-04-29 šį suklastotą dokumentą bei prašymą paruošti dokumentus teismui dėl jo lygtinio paleidimo, pateikė Pravieniškių 1- ųjų pataisos namų administracijai, o šiai paruošus dokumentus ir teikimą teismui, suklastoto gimimo liudijimo įtakotas Kaišiadorių rajono apylinkės teismas kaip turintį vieną vaiką iki septynerių metų bei atlikusį 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės 2008-07-16 priėmė nutartį D. P. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, neatlikus 2 m. 1 mėn. laisvės atėmimo bausmės.

Be to, D. P. padarė ir nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. ir 304 str. 1 d., o būtent: 2008 m. balandžio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, jis sukurstė R. U. pateikti valstybės tarnautojui melagingą informaciją, tikslu gauti dokumentą, siekdamas šį dokumentą su melaginga informacija apie tai, kad jis neva turi vieną vaiką iki 7 metų, pateikti pataisos įstaigai ir teismui, kad būtų lygtinai teismo paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, dėl ko, R. U., sukurstyta D. P., 2008 m. balandžio 16 d. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje Dariaus ir Girėno g. 96, Jurbarke, siekdama gauti dokumentą-savo dukters M. P. gimimo liudijimą su tikrovės neatitinkančia informacija jame-Jurbarko rajono civilinės metrikacijos skyriaus vedėjai L. K. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jos dukters M. P. tėvas yra D. P., nors žinojo, kad tikrasis jos tėvas yra G. P..

Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 312 str. l d. bei 329 str. 1 d. 2 p., prašė panaikinti 2013-04-04 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį bei priimti naują - apkaltinamąjį nuosprendį: D. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 300 str. 1 d. bei paskirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę; pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 24 str. 5 d., 304 str. 1 d. bei paskirti 60 parų arešto bausmę. LR BK 65 str. 1 d. 1 p. a papunkčio pagrindu - vieną arešto parą prilyginus vienai laisvės atėmimo dienai- šias bausmes subendrinti vadovaujantis BK 63 str. 2 d. ir 5 d. 1 p., griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir skirti subendrintą bausmę - vienerius metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64 str. 2 d., prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės – 1(vienerių) metų laisvės atėmimo, pridėti visą paskirtą ir neatliktą bausmę pagal 2004-02-06 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendį- 2 m. 1 mėn. 21d. bei skirti galutinę bausmę- 3 metus 1 mėn. 21 d. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą kardomajame kalinime (suėmime) bei tenkinti prokuroro prašymą dėl 4706,00 Lt kaltinamojo D. P. ekstradicijos išlaidų priteisimo.

Skunde teigiama, jog nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Apeliantas pažymi, jog teismas nuosprendyje išsamiai išdėstė vaiko įregistravimo teisinius aspektus, tačiau šios tvarkos nesusiejo su konkrečia faktine bylos medžiaga, niekaip nevertino aplinkybių, kad D. P. buvo neteisėtai lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, o tam prielaidas sukūrė būtent melagingos informacijos pateikimas Civilinės metrikacijos skyriui, Vaiko teisių apsaugos tarnybai, įkalinimo įstaigos administracijai bei Kaišiadorių rajono apylinkės teismui. Prokuroro nuomone, kaltinamasis įgyvendino savo nusikalstamą sumanymą, nes būtent melagingos informacijos pateikimas apie vaiko tėvą sudarė sąlygas jį lygtinai paleisti iš įkalinimo įstaigos ir suklaidino Kaišiadorių rajono apylinkės teismą, nes buvo priimta nepagrįsta nutartis dėl lygtinio paleidimo.

Anot apelianto, pirmosios instancijos teismo išvados nuosprendyje pateiktos atskirai nuo bylos medžiagos, nesiejant jų su konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Teismo nurodyti įrodymai prieštaringi ir nenuoseklūs, nepatvirtina vieni kitų. Nuosprendyje liko neįvertinti įsiteisėję teismų sprendimai - nuosprendis kitoje baudžiamojoje byloje bei sprendimas civilinėje byloje, t.y. pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išvados daromos neišsamiai ištyrus ir neteisingai įvertinus bylos įrodymus, nors BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu.

Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, nuosprendyje neišdėstyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta kokius nors įrodymus. Teismas motyvuotai nepasisakė, kodėl kritiškai vertino ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus R. U. parodymus. Skunde teigiama, jog D. P. tyčios turinį padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. 300 str. 1 d. ir 24 str. 5 d. 304 str. 1 d. atskleidžia jo laiškas ( 1 t b. l. 29 ), kuriame nurodyti jo ketinimai; išteisintojo elgesys po lygtinio paleidimo (pirmo pokalbio dėl bausmės atlikimo tvarkos metu, jis pareiškė, kad nežada rūpintis vaiku nes ji ne jo), įtariamosios R. U. parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu baudžiamojoje byloje Nr.63-2-00068-08 (teigia, jog nurodė D. P., kad yra nėščia ir laukiasi nuo P.); 2010-09-22 įsiteisėjęs Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendis bei nustatytos aplinkybės apie vaiko gimimo įregistravimo aplinkybes; įsiteisėjęs 2008-09-09 Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-682-74/2008); specialisto išvada ( 1 t. b.l. 52 ) Nr. S-m 174/08(01), kad D. P. nėra vaiko M. P. tėvas; liudytojo M. D. ( 1 t. b.l. 20 ) parodymai; liudytojos L. K. ( 1 t. b.l. 22 ) parodymai.

Skundo nagrinėjimo metu prokuroras prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, o išteisintasis bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti apeliacinio proceso metu jų nurodytais pagrindais ir motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Kadangi pirmos instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą, sutrukdžiusį teismui priimti teisėtą, pagrįstą nuosprendį bei priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismo kolegija daro išvadą, jog kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas numatytas LR BK 24 str. 5 d. ir 300 str. 1 d., 24 str. 5 d. ir 304 str. 1 d. ir reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį, apylinkės teismo nuosprendis naikintinas bei priimtinas naujas - apkaltinamasis nuosprendis LR BPK 329 str. 2p. bei 4p. numatytais pagrindais (LR BPK 326 str. 4d.)

Dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo LR BPK 329 str. 2p. pagrindu:

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir jų pagrindu padarė įrodymais nepagrįstas išvadas, todėl išteisinamasis nuosprendis buvo priimtas nepagrįstai.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, LR BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais.

Apylinkės teismas pažeidė LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, kadangi vadovavosi vien tik nelogiškais ir įrodymais nepagrįstais kaltinamojo parodymais ir tik atskiras aplinkybes patvirtinančiais liudytojų parodymais, o byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų nevertino lygindamas tarpusavyje, nepakankamai juos ištyrė ir išanalizavo. Kolegija su apelianto argumentais sutinka ir pripažįsta, jog apylinkės teismo išvados prieštarauja bylos medžiagai. Iš apylinkės teismo sprendimo matyti, jog teismas analizavo ir vertino tik D. P. teisinančius parodymus, nevertino visų liudytojų parodymus, nepalygino jų tarpusavyje ir su kitais bylos duomenimis, todėl pateikė nemotyvuotas išvadas.

Pirmos instancijos teismo posėdžio metu D. P. savo kaltę paneigė ir nurodė, jog su R. U. pradėjo artimiau bendrauti nuo 2006 metų balandžio mėnesio, o 2006 metų birželio mėnesį buvo suimtas už padarytus nusikaltimus ir patalpintas į Šiaulių tardymo izoliatorių. Ten būdamas susirašinėjo su R. U., o 2007 metų pavasarį, R. U. pasiūlius, Šiaulių tardymo izoliatoriuje su ja susituokė. Jis buvo nuteistas ir atliko bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Nuo 2007 metų liepos mėnesio iki paleidimo iš pataisos namų pas jį lankėsi R. U., su kuria jis turėjo tris ilgalaikius pasimatymus ir jų metu jiedu turėjo lytinius santykius. 2007 metų rudenį iš R. jis sužinojo, kad ji, būdama Vokietijoje, pasijuto nėščia. R. U. parašė jam laišką, kad nėra tikra, ar tikrai jis yra būsimo vaiko tėvas. Vėliau, sugrįžusi į Lietuvą ir aplankiusi jį pataisos namuose, ji jam pranešė, jog kad 2008 metų balandžio mėnesį jiems gimė dukra. R. U. atvažiavo su dukra į ilgalaikį pasimatymą, atvežė parodyti gimusią dukrą, kuriai jis išrinko M. vardą. Tuomet jis ir nusprendė kartu su R. U. auginti gimusią dukrą, nors R. U. jam ir buvo užsiminusi, kad nėra tikra, jog vaikas yra tikrai jo. Žinodamas, kad turėdamas vaiką iki 7 metų jis gali išeiti iš pataisos namų atlikęs 1/3 jam paskirtos bausmės, bei, norėdamas gyventi su R. U., jis paprašė jos atsiųsti jam dukters M. gimimo liudijimą. Kuomet gimimo liudijimas buvo atsiųstas, pataisos namų pareigūnas jį pateikė būrio viršininkui, kuris ir sutvarkė jo lygtiniam paleidimui būtinus dokumentus. Iš pataisos namų jis buvo paleistas 2008 metų liepos mėnesį ir sekančią dieną iš karto nuvyko pas R. U.. Nuvykęs pas ją į namus, rado R. U. gyvenančią su kitu vyru. Pokalbio metu R. jam prisipažino, kad jo vardu įregistruota dukra M. yra ne jo duktė. Apie tai, kad dukra yra ne jo, jis pasakė ir atėjęs užsiregistruoti į Jurbarko rajono pataisos inspekciją. Vėliau, R. U. iniciatyva, Jurbarko rajono apylinkės teisme buvo nutraukta jo ir R. U. santuoka, o jis užginčijo tėvystę M. atžvilgiu. Kad būtų visiškai tikras, jog M. P. yra ne jo dukra, 2008 metų gruodžio mėnesį jis kreipėsi dėl DNR ekspertizės atlikimo. Atlikus ekspertizę, paaiškėjo kad jis tikrai nėra M. P. tėvas. Kaltinamasis teigė, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, dar nežinojo, kad M. U. yra ne jo vaikas. Apiue tai sužinojo tik išėjęs į laisvę, todėl kaltu neprisipažįsta. Jis neprašė, kad išduodant dukros gimimo liudijimą, R. U. teiktų melagingus duomenis. Manydamas, kad dukra M. yra jo dukra, jis paprašė R. U. atsiųsti į pataisos namus jų dukters gimimo liudijimą, todėl duomenys gimimo liudijime, kurių pagrindu jis buvo paleistas iš pataisos įstaigos, buvo tikri. Tik gavus DNR specialisto išvadą apie M. P. tėvystę, jis tikrai sužinojo, jog M. nėra jo duktė. Jis nekurstė R. U. suklastoti tikrą dokumentą ir nekurstė pastarosios pateikti melagingą informaciją tikslu gauti dokumentą.

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja R. U. patvirtino, jog draugavo su kaltinamuoju, atvažiuodavo pas jos mamą į Gudelių kaimą, tačiau po 4-5 mėnesių draugystės D. P. buvo sulaikytas, o vėliau ir nuteistas. 2007 metų pavasarį ji susituokė su D. P. Šiaulių tardymo izoliatoriuje, lankė jį ir Pravieniškių pataisos namuose - buvo 7-8 ilgalaikiuose pasimatymuose. Ji pasimatymų metu turėjo lytinių santykių su kaltinamuoju. Paskutinį kartą D. P. ji aplankė 2007 metų vasarą. To pasimatymo metu taip pat turėjo su juo lytinius santykius. Sugrįžusi į namus, tą pačią dieną ji lytinius santykius turėjo ir su G. P.. Po to išvažiavo į Vokietiją ir ten būdama pasijuto nėščia. Apie tai papasakojo savo motinai, tačiau nežinojo, ar nuo D. P., ar nuo G. P. ji pastojo. Grįžusi iš Vokietijos, ji susirašinėjo su D. P., o 2008-04-13 pagimdė dukrą. Po gimdymo, nuvykusi į pataisos namus, ji pasakė apie gimusią dukrą D. P.. M. vardą dukrai sugalvojo kaltinamasis. Vėliau su dukra buvo atvažiavusi į pataisos namus aplankyti D. P.. Dar gimdymo namuose gavusi dokumentą apie dukros gimimą, ji vėliau šį dokumentą nunešė į Civilinės metrikacijos skyrių, kur jai išdavė dukters gimimo liudijimą. Jame tėvu buvo įrašytas D. P., nors kaltinamasis D. P. jos ir neprašė, kad ji dukros gimimo liudijime įrašytų jo pavardę. Kadangi buvo ištekėjusi už D. P., tai ir vaiko gimimo liudijime tėvu liepė įrašyti sutuoktinį. Ji kaltinamajam iš pradžių nesakė, kad vaikas gali būti ne jo, toliau susirašinėjo ir bendravo su D. P.. Jam į pataisos namus nusiuntė dukros M. gimimo liudijimo nuorašą, kad D. P. galėtų iš įkalinimo įstaigos išeiti ankščiau laiko. Manė, kad su juo kartu gyvens toliau. Kai D. P. sugrįžo iš pataisos namų ir atvažiavo pas ją, ji jam pasakė, kad mergaitė gali būti ne jo, o P.. Kaltinamasis tuo nelabai patikėjo. Vėliau ji su D. P. išsituokė. Kad galutinai įsitikintų, jog dukros M. tėvas yra ne D. P., jos ir kaltinamojo iniciatyva 2008 metų gruodžio mėnesį buvo atlikta DNR ekspertizė iš kurios sužinojo, kad dukros M. tėvas nėra D. P., todėl buvo nuginčyta ir jo tėvystė.

Nors tiek D. P., tiek ir R. U. teisme neigė kaltinamojo kaltę padarius kaltinime jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, jų parodymais teisme nėra pagrindo tikėti ir jais vadovautis, nes jie prieštarauja kitiems teisme ištirtiems ir D. P. kaltę patvirtinantiems įrodymams.

Apylinkės teismas visiškai nepagrįstai nekreipė dėmesio ir nesivadovavo šiems parodymams prieštaraujančiais R. U. parodymais tyrimo metu (T.1 b.l. 44-45,49-50) bei teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr.1-175-753/2010 (T.2 b. l. 25-32), kur ji pripažino, jog nors ir būdama santuokoje su D. P., šiam atliekant laisvės atėmimo bausmę, turėjo lytinius santykius su G. P. 2007 metų spalio mėnesį, prieš išvykdama gyventi į Vokietiją. Vėliau, laišku jam pranešė, kad laukiasi nuo G. P., o 2008 metais, gimus dukrai M., apie tai, jog vaikas yra ne jo, o G. P., dar kartą pranešė D. P.. Šis jai pasakęs, jog jam nesvarbu, kad ne jis yra vaiko tėvas, ir prašęs mergaitę įregistruoti jo vardu. Ji supratusi, kad vaiką įregistruoti savo vardu D. P. prašė dėl to, jog norėjo pasinaudoti ja kaip priedanga, siekdamas anksčiau laiko išeiti iš pataisos namų į laisvę, kadangi dar anksčiau tiek jos, tiek ir jos sugyventinio G. P., buvo prašęs įregistruoti jo vardu kitą dukrą-E., kurios ji susilaukė dar iki pažinties su D., gyvendama su G. P..

Teismas atsižvelgęs į šiuos aptartus parodymus bei kitus teisme ištirtus įrodymus, turėjo kritiškai vertinti R. U. parodymus nagrinėjant D. P. bylą pirmos instancijos teisme, jais nesivadovauti, o vadovautis aukščiau aptartais tyrimo metu duotais parodymais, nes ir pats kaltinamasis Jurbarko rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą dėl M. P. tėvystės nuginčijimo(T.1 b.l. 38) patvirtino, jog pripažino tėvystę tik dėl to, jog norėjo anksčiau laiko išeiti į laisvę.

Tai, kad D. P., tik grįžęs iš įkalinimo vietos, jau po kelių dienų-dar iki kreipimosi į teismą dėl tėvystės užginčijimo bei DNR tyrimo žinojo, kad jis nėra vaiko tėvas, patvirtina ir liudytojo M. D. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ( 1 t. b.l. 20 ) bei bylos nagrinėjimo teisme metu.

Tokias aplinkybes tvirtina ir kitas įsiteisėjęs teismo sprendimas (civilinėje byloje Nr. 2-682-74/2008 ) - Jurbarko rajono apylinkės teismas 2008-09-09 nusprendė, kad D. P. nėra M. P. tėvas. Nustatyta, kad G. P. yra M. P. tėvas.

Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje liko neįvertinti ne tik aukščiau aptarti įrodymai, bet ir įsiteisėję teismų sprendimai – paminėtas nuosprendis R. U. baudžiamojoje byloje bei sprendimas civilinėje byloje, todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išvados padarytos neišsamiai ištyrus ir neteisingai įvertinus bylos įrodymus.

Ar bylos duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Dėl aukščiau aptartų įrodymų, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.

Kaip jau aptarta šiame nuosprendyje, D. P. tyčios turinį padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. 300 str. 1 d. ir 24 str. 5 d. 304 str. 1 d. atskleidžia ne tik aptarti įrodymai, bet ir jo laiške ( 1 t b.l. 29 ) aptariami ketinimai išeiti į laisvę anksčiau laiko, išteisintojo elgesys po lygtinio paleidimo, pirmo pokalbio su M. D. metu pareiškus, jog jis nežada rūpintis vaiku, nes jis yra ne jo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senatas 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ teismams išaiškino, kad - nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusi­kalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, šiomis nuostatomis nesivadovavo ir priėmė nuosprendį vadovaudamasis tik apylinkės teisme duotais ir D. P. teisinančiais jo paties bei R. U. parodymais, visiškai neaptardamas ir nesivadovaudamas jiems prieštaraujančiais šiame nuosprendyje aptartais kitais įrodymais. Kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus ir šiame nuosprendyje aptartus duomenis, daro išvadą, jog apylinkės teismas visiškai nepagrįstai tikėjo ir vadovavosi D. P. bei R. U. tik teisme duotais parodymais, visiškai neaptardamas ir nesivadovaudamas jų iki tol duotais ir šiame nuosprendyje aptartais parodymais. Būtent dėl to apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nepakanka surinktų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Kolegija, įvertinusi visus šiame nuosprendyje aptartus duomenis, konstatuoja, jog byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių išvadą, jog D. P. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5d. 300 str. 1 d. Aptarti įrodymai patvirtina, jog D. P., puikiai žinojo, jog nėra mažametės M. U. tėvas. Tai žinodamas, tačiau siekdamas tikslo sutrumpinti teismo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką ir anksčiau išeiti į laisvę, sukurstė R. U. Jurbarko rajono civilinės metrikacijos skyriaus (CMS) darbuotojai pateikti melagingą informaciją apie tai, kad jis neva yra R. U. dukters M. tėvas. Kaltinamasis tai padarė tam, kad CMS darbuotoja įrašytų melagingus duomenis į vaiko gimimo liudijimą. R. U., turėdama tikslą padėti D. P. ir žinodama, kad tikrasis jos dukters M. tėvas yra G. P., siekdama, kad M. P. gimimo liudijime būtų įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad D. P. yra mergaitės tėvas, 2008-04-16 pateikė žinomai melagingą informaciją Jurbarko rajono civilinės metrikacijos skyriaus vedėjai L. K. - kad D. P. yra M. P. tėvas. L. K., suklaidinta R. U. ir nežinodama, kad D. P. nėra M. U. tėvas, įrašė melagingus duomenis į M. P. gimimo liudijimą. Tokiu būdu, R. U., sukurstyta D. P., pasitelkusi asmenį, kuris dėl padarytos nusikalstamos veikos nėra kaltas, suklastojo tikrą dokumentą-M. P. gimimo liudijimą. Pagal išankstinį susitarimą, suklastotą gimimo liudijimą R. U. pasiuntė laisvės atėmimo bausmę atliekančiam D. P. į Pravieniškių 1-uosius pataisos namus, o šis 2008-04-29 šį suklastotą dokumentą bei prašymą paruošti dokumentus teismui dėl lygtinio paleidimo, pateikė Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų administracijai. Šiai paruošus dokumentus bei teikimą teismui, įtakoje suklastoto gimimo liudijimo, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2008-07-16 D. P. lygtinai paleido iš pataisos įstaigos neatlikus 2 m. 1 mėn. laisvės atėmimo bausmės, kaip įstatyme numatytą asmenį, turintį vaiką iki septynerių metų bei atlikusį 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Byloje pateiktas nuosprendis(t.2 b.l. 25-32) patvirtina, jog aukščiau aptartais veiksmais R. U. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 300 str. 1d. ir 2010-09-22 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo nuteista 8 MGL (1040 Lt bauda).

Visumą aptartų duomenų patvirtina ir tai, jog D. P. padarė ir nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. ir 304 str. 1 d. t.y. siekdamas gauti dokumentą apie tai, kad neva turi vieną vaiką iki 7 metų, kad būtų lygtinai teismo paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, siekdamas šį dokumentą su melaginga informacija jame pateikti pataisos įstaigai ir teismui, 2008 m. balandžio mėnesį sukurstė R. U. pateikti valstybės tarnautojai L. K. melagingą informaciją. R. U., sukurstyta D. P., 2008 m. balandžio 16 d., siekdama gauti dokumentą - savo dukters M. P. gimimo liudijimą su tikrovės neatitinkančia informacija jame, Jurbarko rajono civilinės metrikacijos skyriaus vedėjai L. K. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (CMS) pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad jos dukters M. P. tėvas yra D. P., nors ir žinojo, kad tikrasis jos tėvas yra G. P..

Kadangi kolegija pripažįsta, jog D. P. yra kaltas padaręs LR BK 24 str. 5d. 300 str. 1 d., 24 str. 5d. 300 str. 1 d., už šias nusikalstamas veikas jam skirtina bausmė.

Skiriant bausmę kaltinamajam, būtina atsižvelgti į tai, jog jis nusikalstamas veikas jis padaro ne pirmą kartą, yra ne kartą teistas, o nusikaltimus, už kuriuos teisiamas šiuo nuosprendžiu, padarė neatlikęs paskirtos laisvės atėmimo bausmės už ankstesnį nusikaltimą. Dėl tos priežasties jam skirtina ne kita įstatymo sankcijose numatyta bausmės rūšis, o reali laisvės atėmimo bausmė. Jos dydis turėtų būti skaičiuojamas vadovaujantis LR BK 61 str. nuostatomis, bausmę skaičiuojant nuo jos vidurkio. Atsižvelgus į šiame BK straipsnyje nurodytus reikalavimus ir atsižvelgus į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam turėtų būti skiriama ne mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta aukščiau, kad kolegija nenustatė pagrindų ir sąlygų taikyti D. P. LR BK 62 str., 54 str. 3d., 75 str. nuostatas, o skunde prašoma skirti jam mažesnę bausmę, nei įstatymų sankcijose numatytas bausmės vidurkis, ir kolegija negali išeiti už skundo ribų bei skirti griežtesnę bausmę nei prašoma skunde, kaltinamajam skirtina prokuroro prašoma mažesnė bausmė nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. ir 2 d. numatyta tvarka ši bausmė subendrintina su LR BK su 2004-02-06 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, jas visiškai sudedant.

Iš kaltinamojo priteistini valstybei 4706,00 Lt jos turėtų išlaidų dėl D. P. ekstradicijos(t.1 b.l.178).

Dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo LR BPK 329 str. 2p. pagrindu:

Apeliacinės instancijos teismo kolegija taip pat pažymi, jog apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį bei išteisindamas D. P. nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nuosprendyje vadovaudamasis LR BK 3 str. 1d. 1p., netinkamai pritaikė įstatymą. Paminėtame baudžiamojo kodekso straipsnyje (LR BK 3 str.) yra reglamentuojamas baudžiamojo įstatymo galiojimas laike, o ne išteisinamojo nuosprendžio priėmimo pagrindai. Pastarieji yra numatyti LR Baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5d. 1p. bei 2p. Galima būtų daryti prielaidą ir manyti, jog teismas padarė rašymo apsirikimą, nurodydamas minėtą baudžiamojo kodekso straipsnį, o ne BPK straipsnį, tačiau ir LR BPK 3 str. 1d. 1p. nėra nustatyti išteisinamojo nuosprendžio priėmimo pagrindai. LR BPK 3 straipsnio 1dalyje yra tik nurodytos aplinkybės, dėl kurios baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Kadangi išteisinamojo nuosprendžio priėmimo pagrindai yra nustatyti tik LR BPK 303 str. 5d. 1p. bei 2p., šio įstatymo nuostatomis reikėtų ir vadovautis priimant teismui išteisinamąjį nuosprendį. Aptartas baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, sukliudęs teismui priimti teisingą nuosprendį. Tad šiuo atveju nuosprendis turėtų ir galėtų būti naikinamas ir LR BPK 329 str. 4p. nurodytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 str. 2p., 4p. kolegija,

nusprendė:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4d. nuosprendį, kuriuo D. P. išteisintas dėl kaltinimų nusikalstamomis veikomis numatytomis LR BK 24 str. 5d. ir 300 str. 1d., 24 str. 5d. ir 304 str. - nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BK 3 str. 1d. 1p.), bei priimti naują nuosprendį:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 24 str. 5 d. ir 300 str. 1 d., 24 str. 5 d. ir 304 str. 1 d., bei nubausti jį:

-už veiką numatytą LR BK 24 str. 5 d. ir 300 str. 1 d. - 1(vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

-už veiką numatytą LR BK 24 str. 5 d. ir 304 str. 1 d. - 60 (šešiasdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., 65 str. 1 d. 1 p. a papunkčiu, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, bei paskirti D. P. subendrintą 1(vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 2 d., paskirtąją bausmę subendrinus su 2004-02-06 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų 1 mėnesio 21dienos laisvės atėmimo bausme, jas visiškai sudedant, skirti D. P. galutinę 3(trijų) metų 1 mėnesio 21 dienos laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką D. P. įskaityti laiką išbūtą kardomajame kalinime (suėmime) nuo jo sulaikymo pagal Europos arešto orderį dienos t.y. nuo 2011-05-07 iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos-2013-07-15 (T.1 b. l. 11).

Priteisti iš D. P. valstybei 4706,00 Lt jos turėtų išlaidų dėl kaltinamojo D. P. ekstradicijos(t.1 b.l. 178).

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo.