- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-01
- Bylos Nr.
- 2S-246-567/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- R. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. S2-2169-272/2010 pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. L. 2010-06-03 pateikė ieškinį, prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti 2240 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 34 Lt žyminio mokesčio, 950 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad atsakovė R. K. pasiskolino iš ieškovės R. L. 2500 Lt ir įsipareigojo juos grąžinti iki 2009-03-04. Atsakovė grąžino dalį skolos, bet tuo pačiu dar pasiskolino, todėl 2009-08-26 buvo sudarytas mokėjimo grafikas, pagal kurį atsakovė įsipareigojo grąžinti visą skolos sumą (2760 Lt) iki 2010-10-15. Minėto skolos grafiko atsakovė nesilaikė, todėl 2010-03-16 ieškovė informavo atsakovę, jog skolos grąžinimo grafikas panaikinamas dėl atsakovės įpareigojimų pagal sudarytą mokėjimo grafiką nesilaikymo. Atsakovė grąžino 520 Lt, todėl ieškinio pateikimo dienai atsakovės skola sudaro 2240 Lt. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl skolos padengimo, tačiau atsakovė nepasiūlė skolos padengimo būdo ir neprašė nukelti skolos apmokėjimo termino. Atsakovė piktybiškai vengia atsiskaityti su ieškove, įsiskolinimo suma yra didelė (LR CPK 424 str.).
Trakų rajono apylinkės teismas 2010-06-08 nutartimi atsisakė priimti ieškovės R. L. ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos priteisimo. Nurodė, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (LR CPK 29 str.). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini)., o gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nurodyta ieškinio prieduose, todėl ieškinys neteismingas Trakų rajono apylinkės teismui. Šiuo atveju nenustatyta, kad, pareiškiant šį ieškinį, galėtų būti taikomos LR CPK 30 str. ar 31 str. nustatytos išimtys iš bendros taisyklės (LR CPK 29 str., 137 str. 2 d. 2 p.).
Ieškovė R. L. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2010-06-08 nutartį. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-05-17 nutartimi atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, nes teismas laikė, jog atsakovės gyvenamoji vieta turi būti nustatoma pagal viešame registre esančius duomenis. Kadangi atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini)., ieškinys nagrinėtinas Trakų rajono apylinkės teisme, esančiame Trakų rajono savivaldybėje. Gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai apibrėžti LR CK 2.17 str., tačiau kai asmuo gyvena keliose vietose, būtina atsižvelgti į viešų registrų duomenis. Tokiu atveju preziumuojama, kad asmens gyvenamoji vieta yra Gyventojų registre nurodytu adresu (LR CK 2.17 str.).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Įstatymų leidėjas, apibrėždamas fizinio asmens gyvenamąją vietą, nustatė, kad tai vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta.
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus, nurodė, kad nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba ją nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta. Fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas, priimdamas ieškinį, teismas privalo aiškintis ex officio.
Iš byloje pateikto skolos raštelio (b.l. 5) ir 2009-08-26 mokėjimo grafiko (b.l. 6), matyti, jog atsakovė R. K. savo gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą, teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, kad skolos dokumentuose atsakovė savo gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini), bet ne deklaruotą gyvenamąją vietą. Vadovaudamasi bendrojo teritorinio teismingumo taisykle, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškinys teismingas pagal atsakovės nurodytą faktinę gyvenamąją vietą, nes fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma ta vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (LR CK 2.16 str., 2.17 str.).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog ieškovė R. L. su ieškiniu turi kreiptis į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą (Laisvės pr. 79 A, Vilnius).
Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant klausimą dėl ieškinio teismingumo. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Trakų rajono apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta, pagrįsta ir tinkamai motyvuota. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai. Šiuo atveju ieškovė turi teikti ieškinį pagal atsakovės nurodytą faktinę gyvenamąją vietą (CPK 29 str.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, atsisakydamas priimti ieškinį, kaip neteismingą Trakų rajono apylinkės teismui. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas aplinkybes, teisiškai reikšmingas, sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą (CPK 5 str., 7 str., 8 str., 29 str., 137 str. 2 d. 2 p., 313 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmetamas, apeliantė turi pareigą atlyginti procesinių dokumentų įteikimo išlaidas: 3 Lt (b.l. 13) - pirmosios instancijos teisme, 2,80 Lt (b.l. 19) - apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 8 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės R. L. 5,80 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo valstybės naudai.