- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-16
- Bylos Nr.
- P-442-44-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Virgilijus Valančius
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- F. M. R., Z. V. R., A. J. S., V. S., V. Z., R. D. O.
- Kategorijos
- 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. B. pareiškėjo V. B. vardu paduotą prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims F. M. R., Z. V. R., A. J. S., V. S., V. Z., R. D. O., dėl termino atnaujinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr.A525 - 1460/2008).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas atnaujinti praleistą terminą Klaipėdos viršininko administracijai pateikti Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimą, panaikinti Klaipėdos viršininko administracijos 2007 m. liepos 12 d. atsisakymą atkurti nuosavybės teises į J. K. turėtą 1,1837 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje (toliau - ir Sklypas), ir įpareigoti spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą iš naujo.
Pareiškėjas nurodė, kad 1993 metais J. K. anūkė L. B. ir tretieji suinteresuoti asmenys kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, prašydami atkurti nuosavybės teises į Sklypą. Klaipėdos apskrities viršininko administracijai pateikti įrodymai, kad ši žemė 1939 m. lapkričio 14 d. nupirkta P. K. (J. K. dukros) vardu. P. K. žuvo 1941 m. birželio 22 d., o J. K. visą laiką gyveno kartu su dukra, padėjo įgyti nekilnojamąjį turtą, kuris fiksuotas jo dukros P. K. vardu. Pareiškėjas nurodė, kad remiantis Civilinių įstatymų sąvado 1880, 1882 ir 2640 straipsniais, P. K. žūties dieną J. K. buvo vienintelis teisėtas antros eilės savo dukros turto įstatyminis paveldėtojas. Vadovaujantis 1936 m. lapkričio 30 d. priimto Ipotekos įstatymo nuostatomis (32 straipsniu), nuosavybės teisė į turtą, gautą paveldėjimo pagrindu, buvo įgyjama ir neįrašius jo į ipotekos knygas. Pareiškėjas nurodė, jog 17 giminystės ryšiais su J. K. susietų asmenų 1940-1941 metais ištremta į Sibirą, todėl J. K. negalėjo palikti testamento, o po jo mirties (1946 m. spalio 26 d.) atsirado paveldėjimas pagal įstatymą. Kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises atsakovui pateikti L. B. giminystės ryšį su J. K. patvirtinantys įrodymai, tačiau ginčas dėl nuosavybės teisės atkūrimo valstybinėse įstaigose vyko 14 metų. L. B. 2003 m. sausio 18 d. mirus, pareiškėjas, kaip testamentinis įpėdinis, kreipėsi į atsakovą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atsakovas 2007 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 2.1-203-(1.14) pranešė, jog terminas prašymui pateikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo praleistas, o 2007 m. liepos 12 d. raštu Nr. 2.l-264-(1.14) pripažino, kad atsakovas turi L. B. 1993 m. rugpjūčio 31 d. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Sklypą, tačiau atsisakė pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, nes manė, jog J. K. nebuvo nusavintos žemės savininkas. Pareiškėjas nurodė, jog Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. K. po savo dukros P. K. žūties paveldėjo išlikusį nekilnojamąjį turtą - Sklypą. Pareiškėjas nurodė, kad jo sutuoktinė L. B. atsakovui kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikė visus turimus dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su turto savininku, tačiau iki jos mirties vyko ginčai su valstybės institucijomis dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Sutuoktinei mirus, pareiškėjas, kaip testamentinis paveldėtojas, pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto priimtas 2007 m. vasario 28 d., t. y. jau po Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodyto termino suėjimo. Todėl šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti terminą.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad P. K. savo šeimos neturėjo, o žuvimo dieną nebebuvo turėtos žemės savininkė (žemė nacionalizuota 1940 m. birželio 22 d.). Galimybė atkurti nuosavybės teises į brolių, seserų, tetų ar dėdžių išlikusį nekilnojamąjį turtą nėra numatyta. Be to, vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 5 punktu, L. B. negali pretenduoti į P. K. turėtą Sklypą, kadangi ji nėra J. K. testamentinė įpėdinė.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino. Teismas atnaujino pareiškėjui terminą pateikti atsakovui nuosavybės teises į Sklypą patvirtinantį dokumentą - Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimą, panaikino atsakovo 2007 m. liepos 12 d. atsisakymą atkurti nuosavybės teises į Sklypą ir įpareigojo atsakovą spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą iš naujo.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad 1993 m. rugpjūčio 31 d. L. B. – S. Palangos miesto valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į Sklypą. Analogišką prašymą 1991 m. rugpjūčio 30 d. buvo padavęs T. (T.) K. (P. K. brolis). Nuo 1992 metų ne kartą buvo kreiptasi į teismus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad J. K. po dukros mirties paveldėjo Sklypą, nustatymo, tačiau šis faktas nustatytas tik Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimu. Teismas nurodė, kad tiek L. B., tiek pareiškėjas nuo 1991 metų ėmėsi aktyvių veiksmų (kreiptasi į įvairias valstybės institucijas) dėl nuosavybės teisių į Sklypą atkūrimo. L. B., o po jos mirties pareiškėjas aktyviai siekė realizuoti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, o priežastys, dėl kurių praleistas terminas dokumentams pateikti, pripažintinos svarbiomis ir objektyviomis, todėl praleistas terminas atnaujintinas. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatomis, Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d. bei 1995 m. birželio 20 d. nutarimų išvadomis, yra atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuris buvo neatlygintinai paimtas prieš buvusių savininkų valią. Taip pat turi būti atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kurį, siekdami išvengti represinio poveikio priemonių, savininkai buvo priversti palikti be priežiūros ir kuris buvo paimtas kaip bešeimininkis turtas. Teismas nurodė, kad iš atsakovo 2007 m. liepos 12 d. atsisakymo atkurti nuosavybės teises matyti, jog atsakovas nesivadovavo įsiteisėjusiu Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimu. Teismas nurodė, kad J. K. yra L. B. – S. senelis. J. K. negalėjo laiku ir tinkamai pasirūpinti testamento sudarymu dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl garbingo amžiaus, sudėtingų ir pavojingų aplinkybių. Tarp L. B., pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų niekada nebuvo kilęs ginčas dėl to, kam J. K. testamentu ketino ar turėjo palikti savo turtą.
III.
Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimu patvirtinta, jog P. K. iki 1940 m. birželio 22 d. buvo Sklypo savininkė, o J. K. paveldėjo Sklypą tik po dukros P. K. žūties. J. K. šiuo atveju laikytinas nuosavybės teisių perėmėju Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme, todėl teisę į nuosavybės teisių atkūrimą turėtų asmuo, kuriam J. K. testamentu paliko turtą ir tik tuo atveju, jeigu šis asmuo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais Palangos miesto žemėtvarkos skyriui būtų pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises, pilietybę bei giminystės ryšį su savininku pagrindžiančius įrodymus. Tačiau nagrinėjamu atveju pats pareiškėjas pripažino, kad testamento J. K. nepaliko.
Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutiko ir nurodė, kad aplinkybė, jog J. K. mirė nepalikdamas testamento, turėtų būti vertinama remiantis protingumo kriterijumi, atsižvelgiant į buvusią situaciją ir į garbų J. K. amžių.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 8 d. sprendimu atsakovo apeliacinį skundą patenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad esminis kilusio ginčo klausimas yra tai, ar pareiškėjas turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Nagrinėjamu atveju ginčo santykius išsamiai reglamentuoja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, o šio įstatymo 2 straipsnyje yra pateiktas baigtinis sąrašas asmenų, kuriems gali būti atkurtos nuosavybės teisės. Asmenims, nepatenkantiems į šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytą sąrašą, nuosavybės teisės negali būti atkurtos. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį ginčą, privalėjo taikyti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnį. Teismas nurodė, kad nagrinėjant šį ginčą, pirmiausia turi būti nustatyta, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas, nes tai yra išeities taškas vertinant, ar asmuo turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte pateiktą definiciją, savininkas - tai asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kuriam pagal šį įstatymą atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. 1940 m. liepos 22 d. Liaudies Seimas priėmė deklaraciją, kuria visa Lietuvos žemė paskelbta tautos, t. y. valstybės, nuosavybe. Dėl to, sprendžiant, kas buvo nacionalizuoto turto savininkas, būtina nustatyti, kas iki 1940 m. liepos 22 d. buvo nusavintos žemės savininkas pagal atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus. Teismas nurodė, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai tvirtina, kad žemės nacionalizacijos dieną ginčo žemės savininke buvo P. K.. Atsižvelgiant į šią faktinę aplinkybę bei vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsniu, turi būti vertinama, ar pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės P. K. turėtą žemę. Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo reikalavimo teisę kildina iš to, kad jo sutuoktinė, mirusi 2003 metais, 1993 metais pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į P. K. turėtą žemę. Pareiškėjo sutuoktinė L. B. (S.) yra buvusios savininkės P. K. dukterėčia, t. y. pareiškėjo sutuoktinė pretendavo atkurti nuosavybės teises į tetos turėtą nuosavybę. Teismas nurodė, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnis nenumato galimybės atkurti nuosavybės teises į tetų (dėdžių) turėtą nuosavybę. Kadangi byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sutuoktinė testamentiniu būdu būtų paveldėjusi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, todėl konstatuotina, kad tiek pareiškėjo mirusi sutuoktinė L. B. (S.), tiek jos teisių testamentinis paveldėtojas (pareiškėjas) neturi teisės atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės P. K. nuosavybėje turėtą žemę. Teismas nurodė, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo sutuoktinės senelis J. K. po savo dukros P. K. žūties 1941 m. birželio 22 d. paveldėjo išlikusį nekilnojamąjį turtą, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas (jo sutuoktinė) būtų įgijęs teisę atkurti nuosavybės teises į P. K. turėtą žemę. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad nuosavybės teisės atkuriamos asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Byloje nėra pateikta duomenų, kad teismo sprendimu pripažintas P. K. nuosavybės teisių perėmėju J. K. būtų testamentu palikęs kokį nors turtą pareiškėjo sutuoktinei. Teismas nurodė, kad atsakovas 2007 m. liepos 12 d. raštu teisėtai ir pagrįstai atsisakė atkurti L. B. nuosavybės teises į P. K. turėtą žemę, nes L. B., o kartu ir pareiškėjas, neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino šį atsakovo sprendimą bei nepagrįstai įpareigojo atsakovą iš naujo spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą. Kadangi pareiškėjas neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti.
V.
J. B. padavė pareiškėjo V. B. vardu prašymą dėl proceso šioje byloje atnaujinimo.
Šiame prašyme nurodyta, kad procesas šioje byloje turėtų būti atnaujintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 2, 8 ir 10 punktuose numatytais pagrindais, nes apeliacinės instancijos teismas savo sprendimą priėmė pažeisdamas Konstitucijos nuostatas dėl nuosavybės teisų apsaugos ir netinkamai vertindamas bylos faktus. Prašyme taip pat nurodyta, kad J. B. šį prašymą paduoda veikdamas pareiškėjo V. B. įgaliojimo pagrindu. Be to, J. B., kaip Žemaitijos visuomenės parlamento tarybos prezidentas turi teisę ginti viešąjį interesą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Procesą atnaujinti atsisakytina.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 49 straipsnio 3 dalį, pagal pavedimą įgalioto atstovauti administracinėje byloje atstovo įgaliojimai turi būti nurodyti įgaliojime, įformintame Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pagal Civilinio proceso kodekso 57 straipsnio 2 dalį, fizinių asmenų duodami įgaliojimai atstovauti teisme turi būti patvirtinti notarine tvarka. Nagrinėjamu atveju J. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė veikdamas kaip pareiškėjo, kuris yra fizinio asmuo, atstovas pagal pavedimą, todėl J. B. įgaliojimai veikti pareiškėjo vardu, vadovaujantis prieš tai nurodytomis teisės normomis, turi būti nurodyti notarine tvarka patvirtintame įgaliojime. J. B. pateiktas įgaliojimas, kuriuo jis remiasi pareiškėjo vardu paduodamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, nėra patvirtintas notaro, todėl darytina išvada, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo šiuo atveju yra paduotas neįgalioto pareiškėją atstovauti asmens.
J. B. nei kaip fizinis asmuo, nei kaip jo nurodomo Žemaitijos visuomenės parlamento atstovas (vadovas) taip pat negali būti priskirtas asmenims, pagal įstatymus turintiems teisę ginti viešąjį interesą nuosavybės teisių atkūrimo srityje. Todėl J. B. neturi teisės šioje byloje paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir savo vardu kaip viešąjį interesą ginantis asmuo.
Kadangi prašymas dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamu atveju yra paduotas netinkamo subjekto, todėl šis prašymas negali būti pagrindas spręsti proceso atnaujinimo šioje byloje klausimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti procesą pagal J. B. pareiškėjo V. B. vardu paduotą prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims F. M. R., Z. V. R., A. J. S., V. S., V. Z., R. D. O., dėl termino atnaujinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr.A525 - 1460/2008).
Nutartis neskundžiama.