Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2021-05-06 · Civilinė byla Nr. e2-75-714/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-06
Bylos Nr.
e2-75-714/2021
Teisminio proceso Nr.
2-19-3-00461-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Lukšienė
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
L. G.
Civilinė byla Nr. e2-75-714/2021Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00461-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 6 d.Jurbarkas
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėja Jūratė Lukšienė,sekretoriaujant Eglei Macijauskienei,dalyvaujant ieškovui V. B., jo atstovui advokato padėjėjui K. P.,atsakovės L. G. atstovui advokatui T. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijų būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei L. G., tretysis asmuo antstolis M. P., dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2020 m. gegužės 29 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei L. G., tretysis asmuo antstolis M. P., dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui sumažinimo. Ieškovas prašė sumažinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. civilinėje byloje priteisto išlaikymo nepilnamečiui L. G. dydį, paskaičiuotą antstolio M. P. 4 290 eurų.

Atsakovė ir tretysis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas būtinas tik nagrinėjant ginčus dėl vaikų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečios knygos XI skyriaus ketvirtasis skirsnis, 3.178 straipsnis).

Teismo posėdyje ieškovas V. B. palaikė ieškinio reikalavimus, paaiškino, kad 2014 metais buvo susipykęs su atsakove, tačiau 2015 sužinojo, kad atsakovė išsiskyrė su nauju draugu, jos tėvas pasiūlė jam dirbti (duomenys neskelbtini), jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), jie susitaikė, gyveno kartu, planavo grįžti į Lietuvą, nusipirko namą, 2015 metų Kalėdas šventė jau name, 2016 vasarą susituokė, jis dirbo pagal individualią veiklą, važinėjo į Švediją, gyveno bendrai, kai reikėjo už ką mokėti, ką pirkti, tai ir pirkdavo, mokėjo už darželį, 2018 metų vasarą atsakovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, apie tai, kad priteistas išlaikymas sužinojo iš antstolių, kai pasirašė, kad gauna teismo sprendimą jo negavo, nes ieškovė buvo jau jį paėmusi.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas advokatas T. R. prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad iš atsakovės L. G. žino, jog ieškovas iki 2015 metu vaikui davė tik 150 eurų, kai 2015 metais ieškovas atvyko į (duomenys neskelbtini), jie kartu negyveno, tarp jų buvo keli šimtai kilometrų atstumas, jie susitikdavo tik savaitgaliais, kai gyveno kartu, ieškovas prie vaiko išlaikymo niekaip neprisidėjo, rūpinosi tik savimi, įsigijo prabangų automobilį, atsakovė nesikreipė į antstolius dėl išlaikymo išieškojimo, nes ieškovas grasino, kad nedirbs, ir ji nieko negaus, ieškovas daug dirbo nelegaliai, turėjo baudų už teisės pažeidimus, apie tai, kad yra priteistas išlaikymas ieškovas turėjo sužinoti, kai gavo teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad nepilnametis L. G. gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvai L. G. ir V. B., Jurbarko rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko L. G. gyvenamoji vieta nustatyta su L. G., iš V. B. L. G. buvo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 130 eurų kas mėnesį iki jo pilnametystės. 2016 m. liepos 29 d. L. G. ir V. B. sudarė santuoką. Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šalių santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš minėtos bylos medžiagos matyti, kad ieškinys teismui dėl santuokos nutraukimo buvo paduotas 2018 m. liepos 4 d. Ieškinyje nurodyta, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimai išspręsti kitoje byloje.

Šioje nagrinėjamoje byloje yra duomenų, kad atsakovė L. G. civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu klastojo teismo šaukimų įteikimą patvirtinančius dokumentus, dėl ko jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau ieškovas V. B. nekvestionuoja teismo sprendimo dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, pripažįsta, kad turi teikti išlaikymą vaikui, šalys net sudarė taikos sutartį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kurią patvirtino teismas (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Ginčas kyla dėl to, kada ieškovas V. B. sužinojo apie priimtą sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, ir dėl to, kokiu būdu buvo išlaikomas nepilnametis sūnus, kada šalys gyveno kartu, kokį laikotarpį.

Antstolis M. P. patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo išdavė 2020 m. vasario 27 d. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra duomenų, kad ankščiau vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo L. G. naudai vykdė antstolė N. G., Jos paskaičiavimu 2019 m. kovo 1 d. skola sudarė 6 419 eurų. Iš to, kas nurodyta galima, vertinant tai, kad V. B. buvo atstovaujamas teisininkų, jau bylos dėl santuokos nutraukimo metu turėjo ir galėjo suprasti, kad yra priteistas išlaikymas sūnui.

Abi šalys patvirtina, kad 2014 metų pradžioje jie susipykę ir kartu negyveno. Skirtingai nurodo aplinkybes dėl to, kad jų santykiai atsinaujino, kada pradėjo gyventi kartu. Ieškovas V. B. nurodo, kad tai įvyko 2015 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, atsakovės L. G. atstovas T. R. nurodo, kad L. G. teigimu, jie nusprendė gyventi kartu tik 2015 m. gruodžio mėnesį. Tačiau tai yra tik šalių paaiškinimai, kurie vienas kitam prieštarauja.

Tačiau prie šios bylos yra prijungta kita byla dėl šalių santuokos nutraukimo, kurioje sprendžiamas ginčas dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisių, nagrinėjamos to turto įsigijimo aplinkybės, vertinamos aplinkybės, susijusios su šalių bendru gyvenimu ir bendro ūkio vedimu. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos (duomenys neskelbtini) nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau nutartis), išnagrinėtoje tarp tų pačių šalių, nustatytų aplinkybių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 182 straipsnio 2 punktas). Ištyręs byloje surinktus įrodymus, remiantis jų visuma teismas padarė išvadą, kad nekilnojamojo turto įsigjimo sandorio sudarymo metu šalys planavo tolesnį gyvenimą kartu, vestuves, vedė bendrą ūkį, tarėsi dėl būsto, kuriame gyvens pirkimo, atsakovas (tai yra V. B.) turėjo lėšų, įgydamos ginčo turtą šalys veikė bendrai (nutarties 9, 15 – 21 punktai). Pažymėtina, kad namų valda buvo perkama 2015 m. gruodžio 15 d. Iš to, kas nurodyta, taip jų įrašų socialiniuose tinkluose, galima daryti išvadą, kad šalys kartu gyventi pradėjo ieškovo nurodytu laikotarpiu, ieškinyje nuo 2015 metų spalio mėnesio. To nepaneigia ir atsakovės atstovo paaiškinimai, kad šalys 2015 m. rudenį dirbo toli vienas nuo kito, susitikdavo tik savaitgaliais. Taip gyvena ne viena pora, ir ne tik užsienyje, svarbu kaip jie vertina savo bendrą gyvenimą, kokie yra jų ateities planai, ketinimai dėl ateities, kaip jų porą vertina artimieji. Pažymėtina, kad šalys tuo metu jau augino bendrą vaiką, ieškovui V. B. darbą (duomenys neskelbtini) surado atsakovės L. G. tėvas, 2016 metų vasarą įvyko jų vestuvės visą šį laikotarpį L. G. nepateikė antstoliams vykdomojo dokumento dėl išlaikymo išieškojimo. Toks atsakovės elgesys, vertinant jį visų kitų aplinkybių kontekste, taip pat atsižvelgiant į tai, kaip panašioje situacijoje turėtų elgtis panašaus amžiaus, išsilavinimo, socialinės padėties asmuo, irgi leidžia daryti išvadą, kad nurodytu laikotarpiu šalys gyveno kartu ir kartu išlaikė nepilnametį sūnų. Nors bylą dėl santuokos nutraukimo nagrinėję teismai netyrė įrodymų, susijusių konkrečiai su vaiko išlaikymu, tokią išvadą galima daryti iš teismų nustatytų aplinkybių dėl bendro gyvenimo ir bendro ūkio vedimo. Teismas konstatavo, kad V. B. turėjo pajamų. Tą patvirtina ir Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenys apie įregistruotą individualią veiklą. 2018 m. balandžio mėnesį suteiktas kreditas teismo pripažintas bendra šalių prievole. Kreditas suteiktas likus keliems mėnesiams iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, išlaikymo skola, išieškotina iš V. B. nepilnamečio sūnaus L. B. atžvilgiu mažintina 4 290 eurų suma už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d., nuo mėnesio, kada šalys pradėjo gyventi kartu, vesti bendrą ūkį, iki 2018 m. birželio 30 d., iki mėnesio, bendras gyvenimas nutrūko, 33 mėnesiai, skaičiuojant po 130 eurų.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Sprendžiant ginčą dėl išlaikymo įsiskolinimo nustatomi teisiškai reikšmingi faktai dėl CK 3.200 straipsnio taikymo pagal tuo metu egzistavusias faktines aplinkybes, žinoma, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) taip užtikrinant šalių ir jų vaiko teisių pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. T. v. R. T. , bylos Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B. bylos Nr. 3K-3-189/2009).

Šioje byloje turėjo būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo išieškojimo išspręsti. Ginčo dėl išlaikymo priteisimo, formos, dydžio nėra (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Abi šalys šioje byloje naudojosi teisine pagalba, turėjo atstovus. Teismas priima sprendimą remdamasis savo įsitikinimu, pagrįstu byloje surinktų įrodymų tyrimu ir įvertinimu, spręsdamas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Kilus ginčui dėl to, ar gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, ieškovas neteikė išlaikymo sūnui, įsiskolinimo dydį turėtų pagrįsti ir įrodyti atsakovė. Ieškovo paaiškinimai detalūs ir išsamūs apie bylos aplinkybes, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką, jie atitinka ir byloje esančius rašytinius įrodymus (Valstybinio socialinio fondo valdybos duomenys, nekilnojamojo turto įsigijimo dokumentai, duomenys apie santuokos sudarymo, apeliacinės instancijos teismo nutartis ir joje nurodytos aplinkybės), kuruos galima pripažinti oficialiais rašytiniais įrodymais. Ieškovas nuosekliai įrodinėjo, kokiu laikotarpiu ginčo šalys gyveno kartu, tvarkė bendrą šeimos ūki, o gyvendamas šeimoje – prisidėjo prie bendrų poreikių tenkinimo, vaikų išlaikymo. Išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimas iš ieškovo išieškotinas tik už laikotarpius, kai šalys faktiškai kartu negyveno.

Paduodamas ieškinį ieškovas V. B. sumokėjo 97,00 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovės ieškovo naudai priteistini 97,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Išlaikymo nepilnamečiui vaikui L. G., priteisto, Jurbarko rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš V. B., skolą sumažinti 4 290,00 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimties eurų) suma už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d., nuo mėnesio, kada šalys pradėjo gyventi kartu, vesti bendrą ūkį, iki 2018 m. birželio 30 d., iki mėnesio, kai bendras gyvenimas nutrūko, 33 mėnesiai, skaičiuojant po 130 eurų.

Priteisti iš atsakovės L. G. ieškovo V. B. naudai 97,00 Eur (devyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.

Teisėja Jūratė Lukšienė