- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-24
- Bylos Nr.
- A-552-1678-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00351-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- M. B., Ž. B., V. J. B.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lazdijų skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Metelių regioninio parko direkcijai, Valstybinei vidaus vandenų laivybos inspekcijai
- Advokatai
- Tomas Bagdanskis
- Kategorijos
- 6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. B., V. J. B., Ž. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. B., V. J. B., Ž. B. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lazdijų skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Metelių regioninio parko direkcijai, Valstybinei vidaus vandenų laivybos inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai M. B., V. J. B. ir Ž. B. (toliau – ir pareiškėjai) skundu (b. l. 5-13) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti: 1) atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lazdijų skyriaus (toliau – ir VSDFV Lazdijų skyrius) 2011 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. L6-1 „Dėl R. B. nelaimingo atsitikimo darbe“; 2) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) 2011 m. balandžio 1 d. sprendimus „Dėl R. B. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe“ Nr. I-2098, I-2099, I-2100; 3) pripažinti Metelių regioninio parko direktoriui R. B. 2008 m. birželio 23 d. apie 11 val. 30 min. Metelio ežere įvykusį nelaimingą atsitikimą draudiminiu įvykiu ir įpareigoti VSDFV Lazdijų skyrių skirti ir išmokėti mirusiojo šeimai (pareiškėjams) priklausančią draudimo išmoką apdraustajam mirus; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjai nurodė, kad atsakovai skundžiamais sprendimais nepagrįstai nusprendė, kad 2008 m. birželio 23 d. apie 11 val. 30 min. Metelio ežere įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu paskendo Metelių regioninio parko direktorius R. B., pripažintas nedraudiminiu įvykiu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. balandžio 29 d. nutarimu pripažino, kad Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas ta apimtimi, kuria draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, kai nelaimingą atsitikimą darbe ar ūmias profesines ligas lėmė ne darbuotojo neblaivumas, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Dėl to atsakovai rėmėsi negaliojančia ir antikonstitucine pripažinta Įstatymo norma ir netyrė, ar R. B. mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe lėmė jo neblaivumas ar netinkamos, saugios, nesveikos darbo sąlygos. Atsakovas netyrė ar R. B. lavono kraujyje aptiktas etilo alkoholio kiekis turėjo įtakos jo mirčiai ir nenustatinėjo priežastinio ryšio tarp nelaimingo atsitikimo ir jį lėmusių konkrečių aplinkybių. Nepagrįstai ginčo sprendimais konstatuota, kad R. B. kaltas dėl to, kad neužtikrino darbdavio pareigos sudaryti darbuotojams (sau pačiam) saugias darbo sąlygas. Remiantis Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu, darytina išvada, kad būtina sąlyga dėl nelaimingo atsitikimo nepripažinimui draudiminiu įvykiu yra nukentėjusiojo neblaivumas, kaip tiesioginė, betarpiška nelaimingo atsitikimo kilimo priežastis. Šiuo atveju tokia tiesioginė priežastis buvo technologinio proceso nustatytos darbo atlikimo tvarkos pažeidimas, t.y. darbo priemonių neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimas. Šių veiksnių atsiradimui ir poveikiui nukentėjusiojo neblaivumas jokios įtakos neturėjo, todėl be pagrindo taikytos minėtos Įstatymo nuostatos.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Lazdijų skyrius atsiliepime į pareiškėjų skundą (b. l. 55-59) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad priimant ginčijamą sprendimą, vadovavosi Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatomis (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo redakcija), atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d nutarimo išvadas, jog įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reglamentavimo, pagal kurį asmens, kurio sveikatai buvo pakenkta dėl netinkamų, nesaugių ar nesveikų darbo sąlygų, nepriklausančių ir negalėjusių priklausyti nuo šio asmens veiksmų ir būsenos apskritai nelėmė ir negalėjo lemti pakenkimo jo sveikatai. Konstitucinis Teismas taip pat pabrėžė kiekvieno darbuotojo pareigą laikytis saugos darbe reikalavimų, kad kiekvienas darbuotojas darbe privalo būti blaivus. Tyrimu nustatyta, kad R. B. kraujyje rasta 0,7 proc. etilo alkoholio, o šlapime – 0,87 proc. etilo alkoholio. Iš to padarė išvadą, kad R. B. tikrinti Metelio ežero ir jo pakrančių atvyko neblaivus, be to, nesilaikė Metelių regiono parko direktoriaus 2003 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 23V patvirtintos „Specialistams, vykdantiems aplinkos apsaugos kontrolę saugos ir sveikatos instrukcijos“ (toliau – ir Saugos instrukcija) reikalavimų, t.y. patikrinti valties techninį stovį, gelbėjimosi liemenių buvimą ir įvertinti ruošiamo reido metu esančias oro sąlygas. Atsižvelgdamas į darbo patirtį, R. B. privalėjo įvertinti visą gręsiančią riziką ir imtis veiksmų saugių darbo sąlygų užtikrinimui. 2010 m. lapkričio 22 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1 konstatuoti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pažeidimai ir padaryta išvada, kad visus šiuos pažeidimus ir nesaugias darbo sąlygas sukūrė R. B. neblaivumo būsenoje bei didelio neatsargumo veiksmais. Dėl visų šių aplinkybių priimtas atsakovo sprendimas neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, nes R. B. neblaivumas buvo tiesioginė, betarpiška nelaimingo atsitikimo kilimo priežastis.
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savo atsiliepime į pareiškėjų skundą (b. l. 74-77) prašė skundo nepatenkinti. Nurodė, kad panaikinti Fondo valdybos Lazdijų skyriaus 2011 m. sausio 24 d. ginčijamą sprendimą nebuvo pagrindo. Konstitucinis Teismas 2008 m. balandžio 29 d nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmens, kurio sveikatai buvo pakenkta dėl netinkamų, nesaugių ar nesveikų darbo sąlygų, nepriklausančių (ir negalėjusių priklausyti) nuo šio asmens veiksmų ir būsenos (įskaitant nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas), teisės į socialinę paramą atsiradimas būtų susietas su šio asmens būsena ( inter alia jo neblaivumu ar apsvaigimu nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų), kai tokia asmens būsena apskritai nelėmė ir negalėjo lemti pakenkimo jo sveikatai. R. B. į iš anksto organizuotą reidą atvyko neblaivus, pats būdamas darbdavio atstovas ir turėdamas visus įgaliojimus, savo veiksmais nesudarė saugių darbo sąlygų ir neužtikrino saugumo priemonių. Šis nelaimingas atsitikimas įvyko būtent dėl paties nukentėjusiojo atsakomybės už savo veiksmus nebuvimo būnant neblaiviam bei to sąlygoto didelio neatsargumo.
Tretieji suinteresuotieji asmenys Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie LR Aplinkos ministerijos ir Metelių regioninio parko direkcija prašė skundą tenkinti, išsakę nuomonę, kad R. B. neblaivumas nelėmė jo mirties.
Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos saugios laivybos administracijos atstovas paliko skundo tenkinimo klausimą teismo nuožiūrai, pažymėjęs, kad buvo padaryti saugios laivybos pažeidimai.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimu (b. l. 147-152) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad vertinant, ar nelaimingą atsitikimą darbe priskirti draudiminiam ar nedraudiminiam įvykiui galiojusio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme, būtina nustatyti, ar tai lėmė darbuotojo neblaivumas, ar netinkamos ir nesaugios darbo sąlygos. Pastarųjų sąlygų sudarymas darbuotojams yra darbdavio pareiga. Teismui įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei išklausius šalių paaiškinimus, padaryta išvada, kad netinkamų ir nesaugių darbo sąlygų sudarymą lėmė būtent paties R. B. veika, kadangi jis pats nesilaikė Metelių regioninio parko direkcijos direktoriaus 2006 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr.28-V patvirtintų Metelių regioninio parko direkcijos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 10 punkto, draudžiančio valstybės tarnautojams ar darbuotojams darbo metu būti neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, reikalavimų. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad 2008m. birželio 23 d. pats R. B. nesudarė saugių darbo sąlygų ir nesiėmė visų veiksmų užtikrinti saugumo priemones, tuo pažeisdamas Vidaus tvarkos taisyklių, 2005 m. birželio 15 d. direktoriaus įsakymu Nr. 13V patvirtintos Saugomų teritorijų pareigūnų inspekcinės veiklos tvarkos ir 2003 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 23 V patvirtintos Specialistams vykdantiems aplinkos apsaugos kontrolę saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.4 5.2 ir 5.9 punktų reikalavimus (t.y. plaukdamas vykdyti kontrolę turėjo užtikrinti asmeninių apsaugos priemonių naudojimą, patikrinti, ar valtis techniškai tvarkinga, ar yra gelbėjimosi liemenės ir jas dėvėti plaukiant). Kadangi nustatyta, kad R. B. nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus, todėl teismas padarė išvadą, kad būdamas alkoholio poveikyje, jis neadekvačiai įvertino gresiančią riziką plaukiant valtimi be gelbėjimosi liemenių bei naudojant techniškai neatestuotą pakabinamą valties variklį. Šių organizacinių saugos priemonių neužtikrinimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su tolimesne įvykių raida. Pažymėjo, kad baudžiamosios bylos Nr. 72-1-00296-08 tyrimo medžiaga patvirtina išvadą, kad valčiai esant prikrautai tinklais bei pakilus vėjui, prasidėjus bangavimui ir užgesus varikliui, valtis ėmė skęsti, o saugos priemonių nebuvimas neleido reido dalyviams konkrečiose gamtinėse sąlygose išsigelbėti (baudžiamoji byla, II t., b. l. 124-126). Todėl teismas sutiko su atsakovo VSDFV išvada, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl R. B. atsakomybės už savo veiksmus nebuvimo esant darbe neblaiviam bei didelio neatsargumo, kurį sąlygojo jo paties veiksmai. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad atsakovo VSDFV Lazdijų skyriaus 2011 m. sausio 24 d. sprendimas Nr. L6-1, kuriuo nelaimingas (mirtinas) atsitikimas 2008 m. birželio 23 d. darbe Metelių regioniniame parke, kurio metu paskendo Metelių regioninio parko direktorius R. B., pripažintas nedraudiminiu įvykiu, yra pagrįstas ir teisėtas. Pažymėjo, kad jo nedaro neteisėtu sprendime nurodyta aplinkybė, kad eksploatuojant valtį padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 119 straipsnyje (vidaus vandenų laivybos taisyklėse nustatytų saugumo reikalavimų pažeidimas), kas leistų nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti nedraudiminiu įvykiu Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto (apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu) pagrindu. Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis nelaimingo atsitikimo metu galiojusio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu, reglamentuojančius kitus teisinius santykius, todėl nurodyta išvada nelaikytina ginčijamą atsakovo sprendimą Nr. L6-1 patvirtinančia aplinkybe, tačiau tai neturi įtakos šio sprendimo teisėtumui. Esant šioms visoms aplinkybėms teisėti ir ginčijami VSDFV 2011 m. balandžio 1 d. sprendimai.
III.
Pareiškėjai M. B., V. J. B. ir Ž. B. apeliaciniu skundu (b. l. 159-167) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti, iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neteisingai aiškino teisės aktų, reguliuojančių įvykių pripažinimo draudiminiais, turinį ir dėl to nepagrįstai taikytas Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas, nelaimingo atsitikimo, įvykusio R. B., nepripažįstant draudiminiu įvykiu. Mano, kad šiuo atveju tiesioginė nelaimingo atsitikimo priežastis buvo technologinio proceso nustatytos darbo atlikimo tvarkos pažeidimas (darbo priemonių neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams), o šių veiksnių atsiradimui ir poveikiui nukentėjusiojo neblaivumas neturėjo jokios įtakos. Nelaimingo atsitikimo priežastis – saugių darbo sąlygų nesudarymas ar jų nesilaikymas ir sudėtingos oro sąlygos, o ne nukentėjusiojo kaltais veiksmais įvykdytas administracinis teisės pažeidimas ar neblaivumas. Bylos medžiaga ir įvykio aplinkybės patvirtina, kad R. B. ir D. P., išvykę į bendrą reidą poilsio dieną inspekcinės veiklos vykdymui, alkoholio nevartojo, nes: pirma, Veisiejų regioninio parko direktoriaus D. P. lavono kraujyje apskritai nebuvo rasta etilo alkoholio, antra, R. B. apsvaigimo nuo alkoholio faktas negali būti patikimas, nes jo kūnas išbuvo vandenyje apie septynias paras. Jei teismas laikytų, kad R. B. reido metu buvo neblaivus, būtina atsižvelgti į tai, kad 0,7 promilės etilo alkoholio reiškia lengvą girtumą, o byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad būtent R. B. neblaivumas buvo tiesiogine nelaimingo atsitikimo priežastimi, t. y. kad esant atitinkamoms oro ir nelaimingo atsitikimo sąlygoms R. B. ar D. P. nebūtų paskendę. Atsižvelgiant į faktinę situaciją, pareigūnai nuskendo, nes valtyje nebuvo irklų, gelbėjimosi rato su virve, jie nevilkėjo gelbėjimo liemenių. Teismas Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto normą išaiškino taip, kad toks aiškinimas iš esmės susiaurino pareiškėjų galimybes pripažinti įvykusį nelaimingą atsitikimą draudiminiu, t.y. padarė išvadą, kad R. B. turėjo organizuoti reidą taip, kad nelaimingas atsitikimas darbe neįvyktų. Toks šios normos plečiamas aiškinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutarimo išaiškinimui.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Lazdijų skyrius atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą (b. l. 173-177) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nesutikdamas su apeliaciniu skundu, pakartojo pirmosios instancijos teismui atsiliepime į skundą pateiktus argumentus.
Atsakovas VSDFV atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą (b. l. 178-180) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia analogiškais argumentais, pateiktais pirmosios instancijos teismui atsiliepime į skundą. Nurodo, kad pareiškėjų argumentas, kad R. B. nelaimingas atsitikimas įvyko dėl nesaugių darbo sąlygų, o ne dėl jo neblaivumo yra nelogiškas ir nepagrįstas, nes pats R. B. būdamas neblaivus šias nesaugias darbo sąlygas ir sudarė: į iš anksto organizuojamą reidą, tikrinti Metelių ežero bei jo pakrančių, atvyko neblaivus, pats būdamas darbdavio atstovas ir turėdamas visus įgaliojimus veikti jo vardu, savo veiksmais nesudarė saugių darbo sąlygų ir nesiėmė užtikrinti saugumo priemonių (nepatikrino, ar valtis techniškai tvarkinga, ar yra gelbėjimosi liemenės ir kt. Inventorius) ir net nevertino nepalankių reidui oro sąlygų (vėjuotumas, didelis bangavimas ir pan.). Atsižvelgdamas į darbo patirtį, R. B. privalėjo įvertinti visą gręsiančią riziką ir imtis veiksmų saugių darbo sąlygų užtikrinimui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą (b. l. 181) nurodo, kad sutinka su jame pateiktais argumentais ir prašo jį patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti atsakovų sprendimus, kuriais atsisakyta pripažinti Metelių regioninio parko direktoriui R. B. 2008 m. balandžio 23 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu.
Bylos medžiaga rodo, kad Valstybinė darbo inspekcija jai suteiktos kompetencijos ribose ištyrusi R. B. nelaimingą atsitikimą ir nustačiusi jo ryšį su darbu, 2010 m. lapkričio 22 d. surašė N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 (b. l. 62-67), kuriame įvardijo visumą reiškinių, lėmusių žalingą (mirtiną) poveikį nukentėjusiojo sveikatai: 1) R. B. neapsirūpinimas darbo priemonėmis, atitinkančiomis saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus (neįsitikinta, ar valtis techniškai tvarkinga – valčiai neatlikta kasmetinė techninė apžiūra, naudotas neregistruotas, netvarkingas pakabinamas variklis, neturėjo irklų); 2) R. B. neapsirūpinimas asmeninėmis apsaugos priemonėmis (gelbėjimosi liemenės nedėvėjimas, gelbėjimosi rato neturėjimas); 3) R. B. saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, susijusių su draudimu darbuotojui būti darbo vietoje neblaiviam, nesilaikymas.
Byloje iškilęs Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto aiškinimo ir taikymo konkrečiai situacijai klausimas. Bylos šalys skirtingai interpretuoja atlikto tyrimo ir teismui pateiktų dokumentų pakankamumą, nustatant, ar nelaimingas atsitikimas negali būti pripažintas draudiminiu įvykiu dėl Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos išimties.
Pažymėtina, kad nagrinėjamo nelaimingo atsitikimo metu galiojusi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis numatė, kad draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau jie įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių: 1) apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis <...>. Analogiška teisės norma buvo įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13.1 punkte.
Konstitucinis Teismas 2008 m. balandžio 29 d. nutarime, priimtame konstitucinės justicijos byloje Nr. 56/06, pripažino, kad Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis bei Nuostatų 13 punktas ta apimtimi, kuria draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę apdraustajam esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, bet nelaimingus atsitikimus darbe arba ūmias profesines ligas lėmė ne jo neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti <...> socialinę apsaugą nedarbo atveju“, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad kiekvienu atveju turi būti išaiškinamos ir nustatomos konkrečios aplinkybės, t. y. kas, asmens būsena (neblaivumas, apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų) ar netinkamos, nesaugios darbo sąlygos, lėmė nelaimingą atsitikimą ir jo pasekmes (pakenkimą apdraustojo sveikatai). Įstatymų leidėjas pagal Konstituciją negali nustatyti ir tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmens, kurio sveikatai buvo pakenkta dėl netinkamų, nesaugių ar nesveikų darbo sąlygų, nepriklausančių (ir negalėjusių priklausyti) nuo šio asmens veiksmų ir būsenos (įskaitant nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas), teisės į socialinę paramą atsiradimas būtų susietas su šio asmens būsena ( inter alia jo neblaivumu ar apsvaigimu nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų), kai tokia asmens būsena apskritai nelėmė ir negalėjo lemti pakenkimo jo sveikatai. Kitaip tariant, yra būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp nelaimingo atsitikimo ir jį lėmusių konkrečių aplinkybių - asmens būsenos, kitų asmens veiksmų ar nesaugių darbo sąlygų, ir tik tai įvertinus, pripažinti įvykį draudiminiu ar ne.
Remiantis faktinėmis įvykio aplinkybėmis, nelaimingą atsitikimą Metelių regioninio parko direktorius R. B. patyrė darbo metu neblaivus išplaukęs irkline plastikine valtimi, neturėdamas irklų, nesinaudodamas individualiomis gelbėjimosi priemonėmis (nedėvėjo gelbėjimosi liemenės, neturėjo gelbėjimosi rato), naudodamas netvarkingą pakabinamą variklį. Tuo tarpu pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia tuo, kad nelaimingą (mirtiną) atsitikimą sąlygojo ne R. B. neblaivumas, o technologinio proceso nustatytos darbo atlikimo tvarkos pažeidimas (darbo priemonių neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams) ir sunkios oro sąlygos.
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnis nustato, kad kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį ir kt. Darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju nelaimingo atsitikimo priežastis yra ne saugių ir sveikų darbo sąlygų nesudarymas bendraja prasme (už ką taip pat buvo atsakingas R. B.), o paties Metelių regioninio parko direktorius R. B. elgesys ir veiksmai, kurie lėmė tai, kad tikrinti Metelio ežero ir jo pakrančių jis atvyko būdamas neblaivus ir nesiėmė darbo saugos užtikrinimo priemonių, tuo pažeisdamas Saugos instrukcijos reikalavimą patikrinti valties techninį stovį, gelbėjimosi liemenių buvimą ir įvertinti ruošiamo reido metu esančias oro sąlygas.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs: girtavimas – visuotinai pripažintas kaip socialinis blogis; asmens girtumas ar apsvaigimas nuo narkotinių ar toksinių medžiagų neigiamai veikia žmogų (jis nesugeba savęs kontroliuoti, neadekvačiai suvokia susidariusią situaciją, susilpnėja jo veiksmų koordinacija, savitvarda, neretai dėl tokio apsvaigimo atsiranda įvairių neigiamų pasekmių, dėl jo pažeidžiami ir įstatymai) (Konstitucinio Teismo 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimas); alkoholio vartojimas gali sukelti visiems žinomus neigiamus padarinius žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas).
Šiuo atveju R. B. neblaivumas neabejotinai turėjo tiesioginės įtakos tolesniems jo veiksmams ir įvairių rizikos veiksnių vertinimui. Net ir lengvai apsvaigęs nuo alkoholio žmogus ima nekritiškai vertinti aplinką, sumažėja jo savikontrolė, atsiranda per didelis pasitikėjimas savimi. Tai paaiškina ir nukentėjusiojo elgesį, kai jis, išplaukdamas į reidą, nesiėmė jokių darbo saugos užtikrinimo priemonių, plaukė tinklų prikrauta valtimi toli nuo kranto, tinkamai nestebėjo kintančių oro sąlygų.
Būtent R. B., užimdamas Metelių regioninio parko direktoriaus pareigas, turėjo darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytą pareigą užtikrinti saugias darbo sąlygas tiek kitiems įstaigos darbuotojams, tiek sau pačiam, t.y. imtis visų veiksmų saugių darbo sąlygų užtikrinimui ir įvertinti įvairius rizikos veiksnius. Be to, aplinkybes, jog atsižvelgiant į faktinę situaciją, R. B. ir D. P. nuskendo, nes valtyje nebuvo irklų, gelbėjimosi rato su virve, jie nevilkėjo gelbėjimosi liemenių, apeliaciniame skunde pripažino ir pareiškėjai. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl R. B. atsakomybės už savo veiksmus nebuvimo, esant darbe neblaiviam bei didelio neatsargumo, kurį sąlygojo jo paties veiksmai, o ne kitos institucijos, kito darbdavio nesudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Kaip minėta, byloje neginčijamai nustatyta, kad R. B. nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus (R. B. kraujyje rasta 0,7 proc. etilo alkoholio, o šlapime – 0,87 proc. etilo alkoholio), ir ši faktinė aplinkybė nebuvo susijusi su darbo technologinėmis ypatybėmis. Kadangi R. B. neblaivumas bei jo neatsakingi veiksmai lėmė nelaimingą atsitikimą, tai pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovai, nepripažinę R. B. nelaimingo atsitikimo nedraudiminiu, veikė teisėtai ir pagrįstai.
Atskirai pažymėtina, kad pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą, draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, kuriuos ištyrus nustatyta, kad apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu (Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis 2 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal šį įstatymą nedraudiminiais įvykiais darbe yra tie atvejai, kai nukentėjusysis padaro administracinį teisės pažeidimą ir šis pažeidimas patvirtintas atitinkamu institucijos turinčios teisę skirti nuobaudas už administracinius pažeidimus įsiteisėjusiu nutarimu (žr. Lietuvis vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63 – 1959/2008). Nagrinėjamu atveju atsakovas skundžiamo 2011 m. sausio 24 d. sprendimo 5 punkte nurodė, kad Mažųjų laivų, kurių ilgis iki 10 m., pramoginių sportinių ir asmeninių laivų techninių apžiūrų atlikimo taisyklių 73.1 punkto, kuriame numatyta, kad laivo įgulos nariai bei visi kiti laive esantys asmenys privalo vilkėti gelbėjimosi liemenes, pažeidimas numato administracinę atsakomybę pagal ATPK 119 straipsnį. Tokiu būdu nors nukentėjusiojo (R. B.) veiksmuose nustatyti administracinio nusižengimo požymiai, tačiau dėl šios veikos joks institucijos įsiteisėjęs nutarimas nėra priimtas, todėl atsakovo sprendime nurodyta aplinkybė, kad eksploatuojant valtį padarytas administracinis teisės pažeidimas, negalėjo būti atskiru pagrindu pripažinti šį nelaimingą atsitikimą nedraudiminiu įvykiu. Tačiau turint omenyje, kad ginčijamas sprendimas priimtas remiantis Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu, papildomos faktinės aplinkybės nurodymas nedaro skundžiamo atsakovo VSDFV Lazdijų skyriaus sprendimo neteisėtu.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išaiškino visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjų M. B., V. J. B., Ž. B. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.