Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei J. K., jos atstovei advokatei Evai Jankovskai, atsakovei R. K., jos atstovei advokatei Evelinai Davidavičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovei R. K., suinteresuotam asmeniui D. K. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė J. K. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad žemės sklypas 0,0690 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisės pagrindu priklausė V. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Ieškinyje R. K. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) susituokė su V. K., santuokos metu (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus D. K.. Santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini). Po V. K. mirties (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notarų biuro notarą Andrių Bučinską dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi leista nepilnamečio sūnaus D. K. vardu kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą, atsiradusį po vaiko tėvo V. K. mirties. Pagal 2015 m. vasario 3 d. paveldimo turto apyrašą Nr. 01291/15/00041 V. K. vardu nuosavybės teise pagal VĮ Registrų centras duomenis Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota: žemės sklypas, kitos paskirties, 0,0690 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė žemės sklypo rinkos vertė-5440,00 Eur; pastatas-parduotuvė, prekybos paskirties, 55,36 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė žemės sklypo rinkos vertė-7930,00 Eur; kiti inžinieriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys(duomenys neskelbtini), vidutinė žemės sklypo rinkos vertė-152,00 Eur. Taip pat V. K. vardu registruotos tris transporto priemonės bei jam priklausė 756,54 Eur suma Lietuvos bankuose. Sutinkamai su Kaišiadorių rajono 3-iojo notaro biuro notaro Andriaus Bučinsko liudijimu, Notarinio registro Nr. 3-38, po V. K. mirties palikimą priėmė dukra K. K., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus R. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnus D. K., gim. (duomenys neskelbtini). V. K. sudarė testamentą, kuriuo nurodyta žemės sklypą, su jame esančiu pastatu-parduotuve, taip pat visus parduotuvėje ir pastatuose esančius kilnojamuosius daiktus bei transporto priemones paliko sūnui D. K.. Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaras Andrius Bučinskas atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kurio pagrindu D. K. paveldėtų žemės sklypą, motyvuodamas tuo, kad šis sklypas įsigytas 1994 m. kovo 7 d., o santuokos nutraukimas su V. K. pirmąja sutuoktine R. K. įregistruotas civilinė metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini). V. K. susituokė su atsakove R. K. (duomenys neskelbtini). (santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaišiadorių rajono apylinkės teismo l992 m. lapkričio 25 d. sprendimu V. K. ir R. K. santuoka nutraukta. Tačiau įrašas apie santuokos nutraukimą Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje V. K. prašymu padarytas tik 1994 m. liepos 26 d. 1993 m. liepos 29 d. R. K. ir V. K. pasirašė turto pasidalinimo sutartį Nr. 1-2468, kurios pagrindu butas, (duomenys neskelbtini), privatizuotas santuokos metu, atiteko R. K.. V. K. atiteko medinis namas su priestatais, (duomenys neskelbtini), bei traktorius MTS-82. Žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), V. K. įsigijo jau po sutarties sudarymo, tai yra 1994 m. kovo 1 d. asmeninės nuosavybės pagrindu. Valstybinės žemės sklypo 1994 m. kovo 7 d. sutarties sudarymo metu R. K. ir V. K. jau buvo nutraukę santuoką teisme. Kaip nurodyta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1992 m. lapkričio 25 d. sprendime, santuokos nutraukimo metu šalys jau apie metus negyveno kartu. Teismo sprendimu iš V. K. buvo priteisti alimentai. Šalys nuo 1991 m. negyveno kartu ir nevedė bendro ūkio. V. K. laikotarpyje nuo 1992 m. lapkričio 25 d. iki 1994 m. liepos 26 d. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), o R. K. gyveno jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini)r. V. K. atliko su žemės sklypu visą eilę teisinių veiksmų: 2006 m. spalio 17 d. santuokinio turto dalybų sutartyje, notariškai patvirtintoje (Registro Nr. 2-6505), pasirašytoje tarp V. K. ir J. K., žemės sklypas aprašytas kaip asmeninės nuosavybės teisės pagrindu priklausantis V. K.; 2014 m. lapkričio 4 d. sudarė testamentą, kuriuo jam priklausantį žemės sklypą paliko D. K.; žemės sklype pastatė pastatą-parduotuvę, kurią taip pat testamentu paliko sūnui D. K..

Teismo posėdžio metu ieškovė J. K. ir jos atstovė advokatė Eva Jankovska palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad susirgus V. K., ji ir suinteresuotas asmuo D. K. žemės sklypu rūpinosi – šienavo žolę, rinko šiukšles, ir dabar jį tvarko, nes žemės sklypas yra miesto centre, tai vieša vieta. Nurodė, kad lankė V. K. ligoninėje likus 2 savaitėms iki mirties ir jis prašė to žemės sklypo nedalinti, neparduoti. Žino, kad buvęs sutuoktinis pabendraudavo su savo pirmąja sutuoktine R. K., bet yra įsitikinusi, kad dėl žemės sklypo jie niekada nėra kalbėję.

ginčo žemės sklypą su parduotuve palikti jų dukrai K. K.. Tuo tikslu 2014 m. spalio 26 d. sudarė testamentą, pagal kurį minėtas žemės sklypas buvo paliktas dukrai. Notaro pavardės, kuris tvirtino testamentą, nepamena, bet prisimena, kad viskas vyko viešbutyje. Apie pakeistą testamentą sužinojo po V. K. laidotuvių, mano, jog tai buvo padaryta apgaulės būdu, bet neteikė priešieškinio, nes yra įsitikinusi, kad tai jos šeimos žemė. Neprisimena, kad būtų kreipusis į teismą dėl alimentų vaikams nemokėjimo ar jų padidinimo.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. L. nurodė, kad ji yra atsakovės R. K. sesuo, paaiškino, jog V. K. ir R. K. palaikė glaudžius ryšius iki 1999 m., bendravo ir seseriai parvykdavus į Lietuvą. Nežino, nei kodėl jie išskyrė, nei apie turto dalybas. Mano, kad žemės sklypą pirko abiejų iniciatyva, bet pagrįsti negali. Tai pat nurodė, kad 1994 m. sesuo gyveno netoli (duomenys neskelbtini), o V. K. pas savo mamą (duomenys neskelbtini), bet atvažiuodavo pas seserį, nakvodavo. Žino, kad testamentu V. K. turtą paliko sesers vaikams, bet prieš pat jam gulant į ligoninę, testamentas buvo pakeistas. Taip pat žino, kad V. K. mokėjo sesers vaikams alimentus, bet negali pasakyti kokiu būdu.

Suinteresuotas asmuo D. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė J. K. yra nepilnamečio D. K. atstovė, byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką, Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (Santuokos liudijimas, b. l. 14) su V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiu (duomenys neskelbtini), Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (Mirties liudijimas, b. l. 12). Santuokoje (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus D. K., Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (Gimimo liudijimas, b. l. 15), kuris šiuo metu yra nepilnametis. Santuoka tarp ieškovės ir V. K. nutraukta (duomenys neskelbtini), Įrašo Nr(duomenys neskelbtini) (Ištuokos liudijimas, b. l. 16). Byloje esantis 2014 m. lapkričio 4 d. Testamentas (b. l. 27) nurodo, kad V. K. jam priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir visus kitus pastatus (statinius), kurie yra adresu (duomenys neskelbtini), taip pat visus minėtoje parduotuvėje ir minėtuose pastatuose (statiniuose) esančius kilnojamuosius daiktus, o taip pat transporto priemones [...] paliko savo sūnui D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Kadangi D. K. yra nepilnametis, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas ieškovei J. K. 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi (b. l. 17-18) leido nepilnamečio sūnaus vardu kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą, atsiradusį po vaiko tėvo V. K. mirties. 2015 m. vasario 3 d. Paveldimo turto apyrašas Nr. 0129/15/00004/1 (b. l. 19-20) rodo, kad V. K. vardu nuosavybės teise pagal Valstybinės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenis Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota : žemės sklypas, kitos paskirties, 0,0690 ha bendro ploto, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2015 m. sausio 1 d. VĮ Registrų centras duomenis vidutinė žemės sklypo rinkos vertė –5440,00 Eur; pastatas-parduotuvė, prekybos paskirties, 55,36 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2015 m. sausio 1 d. VĮ Registrų centras duomenis vidutinė žemės sklypo rinkos vertė – 7930,00 Eur; kiti inžinieriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), pagal 2015 m. sausio 1 d. VĮ Registrų centras duomenis vidutinė žemės sklypo rinkos vertė – 152,00 Eur. Analogiški duomenis nurodyti ir į bylą pateiktuose Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose (b. l. 21-25). Taip pat V. K. vardu nuosavybės teise pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenis yra įregistruotos transporto priemonės: AGA KTS P-1 – transporto priemonės būsena: išregistruota, turto vertė – 250,00 Eur; ANSSEMS AS5000L – transporto priemonės būsena: išregistruota, turto vertė – 1000,00 Eur; VW LT 35 – transporto priemonės būsena: išregistruota, turto vertė – 2500,00 Eur; VW PASSAT – transporto priemonės būsena: įregistruota, turto vertė – 500,00 Eur. V. K. piniginės lėšos banko sąskaitose: pagal „Swedbank“ AB 2015 m. sausio 26 d. raštą Nr. S/936 sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 11,92 Eur; pagal AB SEB banko 2015 m. sausio 21 d. raštą Nr. 07.04.08-1386 sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 744,62 Eur; pagal AB DNB banko 2015 m. sausio 22 d. raštą Nr. 30.160-143/371 sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 0,00 Eur. 2015 m. sausio 7 d. Liudijimu, notarinio registro Nr. 3-38 (b. l. 26) Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaras Andrius Bučinskas paliudijo, kad V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė dukra K. K., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus R. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnus D. K., gim. (duomenys neskelbtini). Iš 2015 m. birželio 5 d. Nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą Nr. 3-1716 (b. l. 53-54) matyti, kad notaras Andrius Bučinskas atsisakė išduoti D. K. įstatyminei atstovei J. K. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą po V. K. mirties į visą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0690 ha, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi minimas žemės sklypas įregistruotas V. K. vardu ir yra įgytas santuokoje su R. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir ištuoka įregistruota 1994 m. liepos 26 d. jau po žemės sklypo įsigijimo.

Į bylą pateiktas Santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28) rodo, kad V. K. ir R. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1992 m. lapkričio 25 d. sprendimu (b. l. 29-30) buvo nutraukta dėl V. K. kaltės, taip pat iš jo priteisti alimentai vaikų išlaikymui. Įrašas apie santuokos nutraukimą Civilinės metrikacijos skyriuje padarytas 1994 m. liepos 26 d., tai patvirtina byloje esantis Santuokos nutraukimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 31). 1993 m. liepos 29 d. Sutartis (b. l. 32-33) rodo, kad V. K. ir R. K. sudarė santuokinio turto pasidalinimo sutartį, pagal kurią R. K. atiteko butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas R. K. asmeninės nuosavybės teisėmis 1992 m. balandžio 12 d. pagal pirkimo sutartį, registro Nr. 1-2123 (b. l. 34-35), o V. K. atiteko medinis gyvenamasis namas su dviem priestatais, esantis (duomenys neskelbtini); traktorius MTZ-82; trąšų barstytuvas; kratytuvas PRT-7. Sutartį patvirtino Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notarė Regina Ališauskienė, registro Nr. 1-2468. Pažymos apie asmens duomenis (b. l. 40, 92) rodo, kad V. K. nuo 1992 m. lapkričio 25 d. iki 1994 m. liepos 27 d. gyvenamąją vietą deklaravo(duomenys neskelbtini). Byloje esanti 1994 m. birželio 13 d. Elektros energijos tiekimo-vartojimo (pirkimo-pardavimo) sutartis (b. l. 97-100) rodo, kad V. K., kaip buto, esančio(duomenys neskelbtini), savininkas sudarė sutartį elektros energijai tiekti ir vartoti 1994 metams. O R. K. laikotarpiu nuo 1992 m. lapkričio 25 d. iki 1993 m. spalio 7 d. gyvenamą vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 1993 m. spalio 7 d. iki 1994 m. liepos 26 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktas 1999 m. liepos 13 d. Pareiškimas dėl alimentų pakeitimo dydžio nustatymo (b. l. 105) rodo, kad R. K. kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą prašydama pakeisti alimentų išmokų dydį iš V. K.. Tuo pagrindu 1999 m. liepos 26 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teisme R. K. buvo išduotas vykdomasis raštas (b. l. 106-108). Į bylą pateikti „Įmonių, įstaigų, organizacijų atžymėjimai apie išskaitas iš skolininko uždarbio“ (b. l. 109-111) ir antstolio Dariaus Jonaičio 2010 m. balandžio 28 d. Patvarkymas dėl vykdomojo rašto grąžinimo (b. l. 112) rodo, kad V. K. pilnai įvykdė savo įsipareigojimus pagal minėtą vykdomąjį dokumentą.

Valstybinės žemės sklypo ne žemės ūkio veiklai pardavimo, nuomos aukciono protokolas Nr. 1 (b. l. 93) esantis byloje, rodo, kad 1994 m. vasario 12 d. vykusio aukciono metu už parduodamą žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 6,9 arai, didžiausią kainą pasiūlė V. K.. Pažyma apie aukcione nupirktą žemės sklypą (b. l. 94) nurodo, kad V. K. nusipirko žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 6,9 aro, kurio kaina 9000,00 Lt ir įmokėjo pradinį įnašą – 364,30 Lt. 1994 m. vasario 14 d. Mokėjimo pavedimas Nr. 1 (b. l. 95) rodo, kad V. K. 1994 m. vasario 14 d. mokėjimo pavedimu per ŽŪB Kaišiadorių sk. Kaišiadorių žemėtvarkos tarnybai už pirktą aukcione žemės sklypą pervedė likusius 8635,70 Lt. Pateiktame Kaišiadorių rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybos 1994 m. vasario 14 d. rašte Dėl papildomo mokėjimo (b. l. 96) pažymima, kad ginčo žemės sklypą nusipirko V. K. ir už žemės sklype įrengtas komunikacijas papildomai jis į Kaišiadorių rajono valdybos sąskaitą turi pravesti 546,00 Lt. Byloje esanti Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 36-37), registro Nr. 1-744, patvirtina, kad 1994 m. kovo 7 d. V. K. iš Kaišiadorių rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybos nusipirko 6,90 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje už 9000,00 Lt, kurį, kaip žemės sklypo savininkas, 1994 m. kovo 11 d. įregistravo Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, registracijos Nr. 49/2675-1 (Pažyma apie piliečio, įmonės, įstaigos ar organizacijos žemės sklypo registraciją Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, b. l. 42). 1994 m. birželio 7 d. V. K. pastatytos parduotuvės priėmimo naudoti aktas (b. l. 41) rodo, kad V. K. 1994 m. kovo 16 d. įregistravo savivaldybėje statinio (parduotuvės) statybą, kurį pateikė 1994 m. birželio 7 d. komisijai priimti.

Iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 str. 1 d. nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87-3.88 str. Tiek SŠK, tiek CK nustato ir atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (atitinkamai SŠK 22 str., CK 3.89 str.). Pagal bendrąją materialinių įstatymų galiojimo laike taisyklę, teisinių santykių kvalifikavimui turi būti taikomos jų atsiradimo metu galiojusios teisės normos, jeigu atskiruose įstatymuose nenustatyta kitaip. Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. CK knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad V. K. ir R. K. santuoką nutraukė l(duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, tačiau jų santuokos nutraukimo metu galiojusio SŠK 40 str. numatė, kad santuoka laikoma pasibaigusia, kai bent vienas sutuoktinis įregistruoja santuokos nutraukimą. Įrašas apie santuokos nutraukimą Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje buvo padarytas 1994 m. liepos 26 d., todėl ji laikoma nutraukta pagal SŠK normas, t. y. nuo santuokos nutraukimo įregistravimo civilinės metrikacijos organe. Sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) klausimus, šioje byloje, turi būti vadovaujamasi CK atitinkamomis nuostatomis. Pagal CK 3.87 str. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 str. įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 str. 1 d. 7 p. nurodyta sąlyga – aiškiai išreikšta valia įgyti turtą būtent asmeninėn nuosavybėn. Be to, turto priklausymas asmeninės nuosavybės teise gali būti įrodinėjamas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.). Tais atvejais, kai bendro turto režimas nustatytas įstatyme, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad V. K. žemės sklypą – 0,0690 ha ploto, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 1994 m. kovo 7 d., t. y. iki įrašo apie santuokos nutraukimą Civilinės metrikacijos skyriuje padarymo – 1994 m. liepos 26 d. Į bylą pateikta tarp R. K. ir V. K. 1993 m. liepos 29 d. pasirašyta turto pasidalinimo sutartis Nr. 1-2468, rodo, kad turtas tarp sutuoktinių buvo pasidalintas dar iki 1994 m. liepos 26 d., t. y. iki įrašo apie santuokos nutraukimą padarymo. Minėta turto pasidalinimo sutartimi sutuoktiniai pasidalino tuo metu egzistavusį sutuoktinių turtą. Ieškovė J. K. savo ieškinyje nurodė, kad aplinkybė, jog V. K. ir R. K. iki žemės sklypo įsigijimo buvo sudarę santuokinio turto dalybų sutartį, reiškia, kad jie bendrą santuokinį turtą padalino ir pretenzijų vienas kitam neturėjo. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad faktas, jog sutuoktiniai nenutraukdami santuokos ir sudarydami turto pasidalijimo sutartį, pasidalija ne visą santuokos metu įgytą turtą, reiškia, kad dalis sutuoktinių turto gali likti jų bendrąja jungtine nuosavybe, ir tai savaime neleidžia daryti išvados, kad nepadalytas turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Esant ginčui dėl nepasidalyto turto, jo teisinis rėžimas turi būti nustatytas remiantis turto įsigijimo metu galiojusio teisinio reguliavimo nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-313/2015 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011). Konstatuota, kad V. K. ir R. K. santuoka laikoma nutraukta nuo santuokos nutraukimo įregistravimo civilinės metrikacijos organe, t. y. 1994 m. liepos 26 d., ginčo žemės sklypą V. K. įsigijo iki santuokos nutraukimo, todėl iš aptartų faktinių aplinkybių matyti, kad V. K. ir R. K. sudarytos santuokos metu įgyto turto pasidalijimo sutartimi pasidalijo ne visą turtą, taigi vėliau santuokos metu įgytas turtas, šiuo atveju žemės sklypas, yra bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybė.

CK 3.88 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė, ir sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti šią prezumpciją. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 str. turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Atsakovė R. K. savo atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ji finansiškai prisidėjo įsigyjant žemės sklypą. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad žemės sklypą pirko iš bendrų jos ir V. K. santaupų aukcione ir sumokėjo apie 10000 Lt, jos prisidėta dalis 4000-5000 Lt. Taip pat parodė, kad ji su V. K. santuoką nutraukė tik po metų nuo 1993 m. liepos 29 d., ir po santuokos nutraukimo gyveno kartu, jų santykiai buvo itin geri, vedė bendrą ūkį iki 1997- 1998 m. Iš byloje esančio Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1992 m. lapkričio 25 d. sprendimo matyti, kad dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės kreipėsi pati atsakovė, nurodė, kad jau metus laiko negyvena kartu, kas paneigia teismo posėdžio metu atsakovės nurodytus faktus. Taip pat byloje esantis atsakovės R. K. 1999 m. liepos 13 d. Pareiškimas dėl alimentų pakeitimo dydžio nustatymo (b. l. 105) rodo, kad R. K. kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą prašydama pakeisti alimentų išmokų dydį iš V. K., apie kurį teismo posėdžio metu neprisiminė. Teismas neabejoja, ką patvirtino ir liudytoja G. L., kad atsakovė ir V. K. bendravo, buvusius sutuoktinius susiejo judviejų bendri vaikai, tačiau paminėti rašytiniai įrodymai paneigia atsakovės žodžius apie buvusių sutuoktinių itin gerus tarpusavio santykius bei gyvenimą kartu ir po santuokos nutraukimo. Be to, Pažymos apie asmens duomenis rodo, kad V. K. nuo 1992 m. lapkričio 25 d. iki 1994 m. liepos 27 d. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), o R. K. laikotarpiu nuo 1992 m. lapkričio 25 d. iki 1993 m. spalio 7 d. gyvenamą vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 1993 m. spalio 7 d. iki 1994 m. liepos 26 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu(duomenys neskelbtini). Šį faktą nurodė ir liudytoja G. L., todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad atsakovė R. K. ir V. K. ne tik nutraukė santuoką, bet ir faktiškai nebegyveno kartu tiek iki pareiškimo dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės pateikimo teismui, tiek ir po įrašo apie santuokos nutraukimą padarymo Civilinės metrikacijos skyriuje. Byloje esantys rašytiniai įrodymai rodo, kad 1994 m. vasario 12 d. vykusio aukciono metu už parduodamą žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 6,9 arai, didžiausią kainą pasiūlė V. K., kad V. K. įmokėjo pradinį įnašą – 364,30 Lt ir mokėjimo pavedimu per ŽŪB Kaišiadorių sk. Kaišiadorių žemėtvarkos tarnybai už pirktą aukcione žemės sklypą pervedė likusius 8635,70 Lt, taip pat būtent V. K. buvo įpareigotas papildomai į Kaišiadorių rajono valdybos sąskaitą pravesti 546,00 Lt už sklype įrengtas komunikacijas ir galiausiai 1994 m. kovo 7 d. V. K. iš Kaišiadorių rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybos nusipirko 6,90 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje už 9000,00 Lt, kurį, kaip žemės sklypo savininkas, 1994 m. kovo 11 d. įregistravo Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Nė vienas byloje esantis dokumentas nepatvirtina atsakovės žodžių, kad ji ir V. K. įsigyjant ginčo žemės sklypą gyveno kartu ir kad ji prisidėjo prie ginčo žemės sklypo pirkimo, atvirkščiai, byloje esantys rašytiniai įrodymai rodo, kad V. K. ir R. K. faktiškai nebegyveno kartu tiek iki pareiškimo dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės pateikimo teismui, tiek ir po įrašo apie santuokos nutraukimą padarymo, tarp jų santykiai buvo įtempti, V. K. mokėjo alimentus vaikams, todėl vadovaujantis racionalumo principu, R. K. negalėjo prisidėti prie žemės sklypo pirkimo. Taip pat atsakovė R. K. nepateikė teismui įrodymų patvirtinančių jos valią įsigyti ginčo žemės sklypą bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindu – akivaizdu, kad ji nemanė esanti žemės sklypo bendrasavininke, nes ne tik nesidomėjo sklypu, pastatu-parduotuve, nemokėjo jokių mokesčių, bet ir nesikreipė į teismą dėl žemės sklypo padalijimo. Taigi atsakovės nurodyti faktai apie ginčo žemės sklypo pirkimą iš bendrų santaupų neatitinka tikrovės. Todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės J. K. argumentais, kad V. K., atlikęs su ginčo žemės sklypu visą eilę teisinių veiksmų (2006 m. spalio 17 d. santuokinio turto dalybų sutartyje (b. l. 38) tarp V. K. ir J. K., žemės sklypą aprašė kaip asmeninės nuosavybės teisės pagrindu priklausantį V. K..; 2014 m. lapkričio 4 d. sudarė testamentą, kuriuo jam priklausantį žemės sklypą paliko D. K.; žemės sklype pastatė pastatą-parduotuvę, kurią taip pat testamentu paliko sūnui D. K.), laikė, jog ginčo žemės sklypą įsigijo ir valdė asmeninės nuosavybės teisės pagrindu.

Paminėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovė taip pat nurodė, kad ginčo žemės sklypą V. K., jų tarpusavio žodiniu susitarimu, pažadėjo testamentu palikti judviejų dukrai K. K. ir tuo tikslu 2014 m. spalio 26 d. sudarė testamentą, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų – testamento, į bylą nepateikė ir savo nurodytų faktų niekaip nepagrindė.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad žemės sklypas, 0,0690 ha ploto, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisės pagrindu priklausė V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Todėl, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovės J. K. ieškinys atsakovei R. K., suinteresuotam asmeniui D. K. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe tenkintinas pilna apimtimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, gali nukrypti nuo šio straipsnio 1-3 d. nustatytų paskirstymo taisyklių. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė J. K. už kreipimąsi į teismą, ginčo teisenos tvarka, sumokėjo 81,60 Eur žyminio mokesčio (b. l. 9-10) ir patyrė 1080,00 Eur išlaidų advokato pagalbai (b. l. 101-102, 103-104). CPK 93 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Iš į bylą pateiktos 2015 m. gegužės 22 d. Sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 88/2015 matyti, kad dokumentų parengimą, dokumentų paiešką VĮ „Registrų centras“, Gyventojų registro tarnyboje, Kaišiadorių rajono apylinkės teisme įkainotas 580,00 Eur. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) 8.2 p. numatyta, kad už ieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis – 2,5 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Lietuvoje, o 8.18 p. numatyta, kad už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis – 0,01 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Lietuvoje, kurio dydis – 714,5 Eur, todėl ieškovės prašomos priteisti išlaidos – 580,00 Eur už dokumentų parengimą, dokumentų paiešką VĮ „Registrų centras“, Gyventojų registro tarnyboje, Kaišiadorių rajono apylinkės teisme yra pagrįstos, kadangi neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio. Į bylą pateikta 2015 m. rugsėjo 25 d. Sąskaita už teisines paslaugas Nr. 98-09-25/2015 rodo, kad už atstovavimą civilinėje byloje ieškovė patyrė 500,00 Eur išlaidų. Rekomendacijų 8.19 p. numato, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą ir kt. rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis – 0,1 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Lietuvoje. Įvertinus tai, kad ieškovės atstovė dalyvavo teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 1.43 val., ieškovei priteistina 142,90 Eur už atstovavimą teisme. Taigi iš viso iš atsakovės ieškovei priteistina 81,60 Eur žyminio mokesčio ir 722,90 Eur (580,00 Eur + 142,90 Eur) išlaidų advokato teisinei pagalbai, viso – 804,50 Eur.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės valstybei priteistinos pašto išlaidos – 3,65 Eur (b. l. 2) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad žemės sklypas 0,0690 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisės pagrindu priklausė V. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų – 804,50 Eur (aštuonis šimtus keturis eurus, 50 ct) J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 3,65 Eur (tris eurus, 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr.LT247300010112394300, AB bankas ,,Swedbank“.)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.