Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2015 m. balandžio 5 d., apie 18.10 val., parduotuvėje „Maxima“, esančioje Vilniuje, Pelesos g. 35, praėjo pro kasas nesusimokėjęs už 0,80 Eur vertės prekę, t. y. butelį vyno „Dudiškės“. Taip J. M. kaltinamas vagystės būdu pagrobę smulkų svetimą turtą, t. y. padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje.

Teismo posėdyje J. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad tą kartą buvo pas močiutę, kiekvieną savaitę ateina jai atnešti vandens. Eidamas namo vienas, užėjo į parduotuvę nusipirkti sau butelį vyno ir sutiko seną pažįstamą parduotuvėje, kuris dalyvauja metadono programoje. Jis paėmė butelį vyno, o draugas pasiėmė sidro ir pradėjo rodyti merginai dirbančiai Maximoje dėmesį. Paskui jis stovėjo prie sidrų, ten dar buvo vyriškis, kuris irgi rinkosi gėrimą, tai tas draugas pradėjo klausinėti, kokį sidrą imti. Tai matyt pamatė apsauginis per kamerą ir pagalvojo, kad gal kabinėjasi prie žmogaus, ar pinigų prašo, nors jie abu pinigų turėjo. Tada apsauginis liepė išeiti, o jie sakė jam, kad susimokės už prekes ir eis. Tada stovint prie kasos išėjo apsaugininkas ir jį su draugu A. iš eilės išvedė iš parduotuvės. Jis tuo metu laikė rankoje butelį vyno, paskui kai nuvedė į apsauginių kambarį, jis ten ir pastatė tą butelį. Apsauginį jis pažįsta kaip pirmą žmogų, su kuriuo prieš daug metų susileido narkotikų, paskui dar vartojo narkotikų, turbūt jis jam nepatinka.

Liudytojas I. J. apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad anksčiau pažinojo J. M.. Tikslaus laiko nebepamena, pamena, tą dieną sėdėjo monitorinėje, atėjo J. ir jo draugas į parduotuvę bei nuėjo į alkoholio skyrių. Pradėjo šliaužioti grindimis, jis nesuprato, ar jie apsvaigę nuo ko ar kaip, gal pametė monetas. Vėliau pamatė, kad jie jau prisikabino prie senjoro, todėl nuėjo, pastabą padarė. Jie pradėjo grubiai atsakinėti, sako, čia mūsų kaimynas. Jis perspėjo, kad jeigu jie kabinėsis, jiems nebus parduodamas alkoholis ir bus išprašyti. Toliau matė, kad jie išėjo iš alkoholio skyriaus, vaikščiojo po parduotuvę, priėjo prie darbuotojų, kažką bendravo ir ėjo link išėjimo, link kasų. Tada atėjo kasininkė, paprašė juos išvaryti, nes kabinėjasi. Jis išėjo ir pasakė, tam antram vaikinui: „varykite iš čia, nebus jokio jums parduodama alkoholio“ ir išvarė jį, o J. M. ėjo iš paskos su vynu „Dūdiškės“. Jis atsisuko į J. ir paklausė ar jis sumokėjo už tą vyną, o šis atsakė, kad ne, bet tvirtino, kad turi pinigų. Tada jis nusivedė J. M. į apsaugos kambarį. Tą kitą vaikiną jis išvarė iš parduotuvės, bet jis vis grįžinėjo. Vedė tą asmenį iš parduotuvės. Abu negalėjo pačiupti ir ištempti, nes J. buvo su vynu, o tą kitą išvedė. Pokalbis vyko prie išėjimo, vaizdo įrašas laikomas 21 dieną, bet niekas iš pareigūnų neprašė, tai neišsaugojo.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla J. M. nutrauktina, nenustačius ATPK 50 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Pagal ATPK 50 straipsnį atsako tas, kas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu pagrobė smulkų svetimą turtą, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių. Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas grobdamas vagystės būdu svetimą turtą suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Todėl šį subjektyvųjį ATPK 50 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymį būtina nustatyti sprendžiant dėl asmens administracinės atsakomybės. J. M. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepripažino ir apklausiamas teisme parodė, kad išties Maxima parduotuvėje paėmė butelį vyno, o jo draugas pasiėmė sidro ir pradėjo rodyti merginai dirbančiai Maximoje dėmesį. Paskui jis stovėjo prie sidrų, ten dar buvo vyriškis, kuris irgi rinkosi gėrimą, tai tas draugas pradėjo klausinėti, kokį sidrą imti. Tai matyt pamatė apsauginis per kamerą ir pagalvojo, kad gal kabinėjasi prie žmogaus, ar pinigų prašo, nors jie abu pinigų turėjo. Tada apsauginis liepė išeiti, o jie sakė jam, kad susimokės už prekes ir eis. Tada stovint prie kasos išėjo apsaugininkas ir jį su draugu A. iš eilės išvedė iš parduotuvės. Jis tuo metu laikė rankoje butelį vyno, paskui kai nuvedė į apsauginių kambarį, jis ten ir pastatė tą butelį. Taigi, J. M. teigimu jis neturėjo tyčios pagrobti vyno butelį, o jį už kasų išsinešė tik vedamas apsaugos darbuotojo, o vėliau paliko apsaugos poste. Tokios pozicijos J. M. laikėsi ir surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame užfiksuota, jis su pažeidimu nesutinka (b. l. 2). Tokių J. M. iš esmės nepaneigia kita bylos medžiaga. Pažymėtina, kad teismui užklausus parduotuvę Maxima dėl įvykio vaizdo įrašo, toks įrašas nebuvo pateiktas. Apklausiamas teisme apsaugos darbuotojas I. J. parodė, kad atėjo J. ir jo draugas į parduotuvę bei nuėjo į alkoholio skyrių. Pradėjo šliaužioti grindimis, jis nesuprato, ar jie apsvaigę nuo ko ar kaip, gal pametė monetas. Vėliau pamatė, kad jie jau prisikabino prie senjoro, todėl nuėjo, pastabą padarė. Jie pradėjo grubiai atsakinėti, sako, čia mūsų kaimynas. Jis perspėjo, kad jeigu jie kabinėsis, jiems nebus parduodamas alkoholis ir bus išprašyti. Toliau matė, kad jie išėjo iš alkoholio skyriaus, vaikščiojo po parduotuvę, priėjo prie darbuotojų, kažką bendravo ir ėjo link išėjimo, link kasų. Tada atėjo kasininkė, paprašė juos išvaryti, nes kabinėjasi. Jis išėjo ir pasakė, tam antram vaikinui: „varykite iš čia, nebus jokio jums parduodama alkoholio“ ir išvarė jį, o J. M. ėjo iš paskos su vynu „Dūdiškės“. Jis atsisuko į J. ir paklausė ar jis sumokėjo už tą vyną, o šis atsakė, kad ne, bet tvirtino, kad turi pinigų. Tada jis nusivedė J. M. į apsaugos kambarį. Pažymėtina, kad tokie I. J. parodymai nėra visiškai nuoseklūs dalyje dėl to, kuriuo metu buvo išneštas vynas už kasų. Štai iš UAB „Maxima LT“ parduotuvės apsaugos darbuotojo I. J. pareiškimo matyti, kad 2015 m. balandžio 4 d. apie 18 val. į parduotuvę „Maxima“, esančią Vilniuje, Pelesos g. 35 užėjo du piliečiai ir nuėjo į alkoholio skyrių, kur ėmė prašinėti pinigų iš klientų, todėl buvo sudrausminti, tačiau vėliau ėmė trukdyti parduotuvės darbuotojams, nevykdė apsaugos darbuotojo reikalavimo pasišalinti iš parduotuvės, todėl buvo panaudota fizinė jėga, grumtynių metu vienas iš piliečių pro kasas pranešė vyną „Dutiškės“, už jį nesumokėjęs, prekė grąžinta į parduotuvę (b. l. 6). Taigi šio liudytojo parodymai iš esmės patvirtina faktą, kad J. M. butelį vyno išsinešė už kasų, tačiau vienu atveju jis teigė, kad J. M. tai padarė grumtynių metu, kitu atveju tvirtino, kad išsinešė nevykstant grumtynėms. Tokių liudytojo parodymų teismas patikrinti objektyviai neturi galimybės, nes pasak liudytojo, įvykio vaizdo įrašas neišlikęs. Esant tokioms aplinkybėms teismas vadovaudamasis in dubio pro reo principu, visas abejones aiškina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir spendžia, kad vis tik J. M. vyną už kasų išnešė grumtynių su apsaugos darbuotoju metu, taigi jis neturėjo tiesioginės tyčios pagrobti vyną vagystės būdu. Tokią išvadą logine prasme darytina ir dėl to, kad tiek J. M., tiek jo draugui buvo žinoma, kad apsaugos darbuotojų dėmesys į juos nukreiptas, kadangi jie jau prieš tai buvo įspėti dėl netinkamo elgesio parduotuvėje. Tokių išvadų nepaneigia ir vyresniosios patrulės G. L. S. tarnybinis pranešimas dėl smulkaus svetimo turto pagrobimo (b. l. 4) bei UAB „Ekskomisarų biuras“ apsaugos darbuotojo A. B. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, jog atvykus pagal iškvietimą į parduotuvę „Maxima“, esančią Vilniuje, Pelesos g. 35, paaiškėjo, jog parduotuvės apsaugos darbuotojas buvo sulaikęs du asmenis, kurie elgėsi neadekvačiai, nesiorientavo aplinkoje, nuo jų sklido alkoholio kvapas, vienas iš piliečių bandė pabėgti iš apsaugos posto bei suduoti darbuotojui (b. l. 5). Pažymėtina, kad paminėta pareigūnė bei UAB „Ekskomisarų biuras“ apsaugos darbuotojas tiesiogiai pirmųjų grumtynių metu, kai pro kasas buvo išneštas vyno butelis, nedalyvavo.

Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo spręsti, jog J. M. už vyną nesumokėjo turėdamas tikslą jas pagrobti. Aptartų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, kad byloje nėra neabejotinų duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad J. M. už prekę – vyną – nesumokėjo tyčia, t. y. siekdamas jį pagrobti vagystės būdu. Pagal ATPK 250 straipsnio 1 punktą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Taigi, nenustačius būtinojo ATPK 50 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios – konstatuotina, kad J. M. veiksmuose nėra šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 50 straipsnį jam nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 10, 50, 224 straipsniais, 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

J. M. pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnį nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.