Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. A. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. V., R. Š., E. Š., Valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys E. V., R. Š., E. Š. nuomonės dėl J. A. G. pareiškimo teisme nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Iš mirties liudijimo matyti, kad P. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Įrašai kadastrinių matavimų byloje ir nekilnojamojo turto registre patvirtina, kad P. Š. nuosavybės teisėmis buvo įsigijęs gyvenamąjį namą ir ūkio paskirties pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), kurie iki šiol registruoti mirusiojo P. Š. vardu. Iš gimimo ir santuokos sudarymo įrašų matyti, kad pareiškėja J. A. G. yra mirusiojo P. Š. dukra. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai į notarą dėl palikėjo P. Š. turto paveldėjimo nesikreipė, testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo P. Š. palikimo priėmimo ar atisakymo faktų. Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų sutarties ir įrašų nekilnojamojo turto registre matyti, kad P. Š. priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai atlikti po P. Š. mirties pareiškėjos J. A. G. užsakymu

Teisme apklausta liudytoja E. G., gyvenanti (duomenys neskelbtini), parodė, kad po kaimynystėje gyvenusio P. Š. mirties jo dukra J. A. G. tvarkė tėvui priklausančią sodybą, rūpinosi jos priežiūra ir apsauga.

Paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. P. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintas civilinis kodeksas. Pagal šio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktą pirmos eilės įstatyminiais įpėdiniais buvo laikomi mirusiojo vaikai, sutuoktinis ir tėvai. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Aiškindamas šią teisės normą (paveldėjimo būdą) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumas 1981 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 4 6 punkte nurodė, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuompinigių ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.). Taigi, palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėja J. A. G. – mirusiojo P. Š. dukra, pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, po savo tėvo mirties priėmė jo palikimą aktyviais veiksmais – naudodamasi visais tėvo asmeniniais, namų apyvokos daiktais, atlikdama tėvui priklausančio turto kadastrinius matavimus, tėvo nuosavybės teisių įteisinimą, prižiūrėdama nekilnojamąjį turtą, rūpindamasi jo apsauga, t. y., su paveldimu turtu elgdamasi kaip savininkė ir palikimą priimdama faktiškai pradėdama jį valdyti. Įstatyminės įpėdinės aktyviais veiksmais išreikštai valiai niekas neprieštaravo, kitų įstatyminių įpėdinių, norinčių paveldėti palikėjo P. Š. turtą, neatsirado. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po P. Š. mirties jo palikimą priėmė įstatyminė įpėdinė J. A. G..

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos. Pareiškėjai suteikta antrinė teisinė pagalba, 50 procentu atleidžiant ją nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas), todėl iš pareiškėjos priteisima 50 procentų valstybės patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje, kas sudaro 6,72 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po P. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties J. A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Priteisti iš J. A. G. 6,72 Eur (šešis eurus 72 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.