Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-03-17 · Civilinė byla Nr. 2-292/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-17
Bylos Nr.
2-292/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė, Vytas Milius
Atsakovas
D. M.
Ieškovas
akcinės bendrovės Nordea Bank
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Big City LT“, S. M.
Kategorijos
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-292/2011Procesinio sprendimo kategorijos 99.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. M.atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-54-560/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės Nordea Bank Finland Plc ieškinį atsakovui D. M. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Big City LT“, S. M.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą ir, patikslinęs ieškinį, prašė priteisti iš atsakovo 6 909 673,96 EUR skolą, taip pat Kredito sutartyje numatytas 16 procentų metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, skaičiuotinas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos įskaitytinai bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas D. M. pateikė priešieškinį ieškovui, kuriuo atsakovas prašė laidavimo sutartį, 2008 m. kovo 17 d. sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo, pripažinti negaliojančia. Atsakovas taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant priešieškinį. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 12 d. ir 2009 m. kovo 31d. nutartimis jo atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo visą atsakovo turtą bei pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose. Tokiu būdu atsakovas negali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Teigė, jog jis šiuo metu eina pusę etato UAB „Žaliasis parkas“ direktoriaus pareigas ir gauna 400 Lt dydžio atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsakovo prašymą patenkino iš dalies ir atidėjo 38 810 Lt žyminio mokesčio, paduodant priešieškinį, dalies sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo nagrinėjamoje byloje ir įpareigojo sumokėti 1 000 Lt žyminį mokestį bei pateikti teismui tai patvirtinantį banko dokumento originalą. Šią nutartį grindė tuo, kad iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, tačiau pagal CPK 83 str. 3 d. atsakovas nepatenka į CPK 83 str. 1 d. pateiktą sąrašą asmenų, kurie yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės t. y. iš dalies atleisti atsakovą D. M. nuo žyminio mokesčio mokėjimo už priešieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, įpareigojant atsakovą D. M. sumokėti 100 Lt dydžio žyminį mokestį. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:

1. Atsakovo turtinė padėtis yra labai sunki, todėl atsakovas nėra pajėgus sumokėti 1 000 Lt žyminio mokesčio. Atsakovo sunkią turtinę padėtį įrodo ta aplinkybė, kad šiuo metu yra areštuotas visas atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas ir bankų sąskaitose esančios piniginės lėšos didesnei nei 35 800 000 Lt sumai. Be to, atsakovas augina nepilnametį vaiką, kuriam reikalingas išlaikymas, o tai dar labiau apriboja atsakovo finansines galimybes sumokėti 1 000 Lt dydžio žyminį mokestį.

2. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atleidžia atsakovą nuo 38 810 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau toje pačioje nutartyje kartu nurodė, kad 38 810 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtinas iki sprendimo (nutarties) priėmimo nagrinėjamoje byloje. Teismas, atleidęs atsakovą nuo piniginės prievolės vykdymo, nepagrįstai dar ir atidėjo prievolės vykdymą. Nagrinėjamu atveju apeliantas yra atleistinas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o ne žyminio mokesčio sumokėjimas jam atidėtinas, nes apelianto turtinė padėtis yra labai sunki.

Atsiliepimas

Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo nustatyta žyminio mokesčio suma sudaro tik 2,58 proc. viso atsakovui priklausančio mokėti žyminio mokesčio, todėl negali būti laikoma per didele atsakovui.

2. Atsakovas negali būti atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nes neįrodė, kad jo turtinė padėtis nepagerės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Konstitucijos 30 str. 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.).

Kaip minėta, D. M. Vilniaus apygardos teismui 2010 m. rugpjūčio 27 d. pateikė priešieškinį dėl laidavimo nutarties pripažinimo negaliojančia. Ginčijamos skolos pagal laidavimo sutartį dydis sudaro 23 857 722,25 Lt. Ginčas yra turtinio pobūdžio, nes susijęs su turtinių santykių modifikavimu, atsakovas siekia išvengti prievolių, kylančių iš šios sutarties. Teismo nustatyta žyminio mokesčio suma yra 39 810 Lt.

Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti ar atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs šių įrodymų visumą, sprendžia ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį.

Tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams, t. y. esant sunkiai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai procesinio dokumento pateikimo metu, ir konstatavęs, jog įstatyme įtvirtinto žyminio mokesčio sumokėjimas jam gali būti per sunki našta, gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įstatymas nesuteikia teismui teisės atleisti asmenį nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo ir motyvuojamojoje nutarties dalyje nurodė, kad atsakovas atleistinas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, o likusioji šio mokesčio dalis atidėtina iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Iš šios nutarties rezoliucinės dalies seka, kad teismas atleido atsakovą D. M. nuo dalies žyminio mokesčio t. y. nuo 38 810 Lt sumokėjimo paduodant ieškinį ir nustatė terminą sumokėti 1000 Lt žyminį mokestį. Kartu dalies žyminio mokesčio t. y. 38 810 Lt sumokėjimą atidėjo iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje. Todėl iš nutarties turinio nėra aišku kokį sprendimą dėl žyminio mokesčio priėmė pirmosios instancijos teismas t. y. atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar jo sumokėjimą atidėti iki sprendimo (nutarties) priėmimo.

Apeliantas nurodo, kad jis neprašė atidėti žyminio mokesčio mokėjimo.

Atleidimo nuo žyminio mokesčio atveju pareiškėjas apskritai atleidžiamas nuo piniginės prievolės vykdymo, o atidėjimo atveju – pareiškėjui išlieka pareiga sumokėti žyminį mokestį, tačiau piniginės prievolės vykdymo terminas atidedamas.

Įstatymo prasme, jeigu ieškovas teismo prašo taikyti kokias nors žyminio mokesčio lengvatas, teismas iš esmės negali taikyti kitos rūšies šio mokesčio lengvatos, kuri būtų ieškovui nepalanki, nes priešingu atveju būtų pažeisti dispozityvumo ir teisėtų lūkesčių principai.

Esant prieštaringoms teismo išvadoms dėl Civilinio proceso kodekso 83 ir 84 str. taikymo, teismo nutartis naikintina, o žyminio mokesčio dydžio klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo.

Atkreiptinas dėmesys, kad, nagrinėjant atsakovo D. M. prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio turi būti vertinamos visos aplinkybės, apibūdinančios jo turtinę padėtį ir įsipareigojimus kitiems asmenims. Gaudamas palyginti nedideles pajamas D. M. neprašė dėl sunkios turtinės padėties suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, byloje yra atstovaujamas advokato. Tai rodo, kad apelianto turtinė padėtis nėra visiškai bloga.

Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė MilašienėVytas Milius