- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-20
- Bylos Nr.
- TS-75-992/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Nuteistasis
- K. B.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 59-187 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos be intensyvios priežiūros netaikymo nuteistajam.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. B. (toliau – K. B.) nuteistas Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 187 straipsnio 3 dalį, galutine subendrinta 17 (septyniolikos) metų laisvės atėmimo bausme.
Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2005 m. gegužės 29 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gegužės 29 d.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau ir –Komisija) 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 59-187 (toliau ir – nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam K. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Nuteistasis K. B. pateikė teismui skundą dėl šio nutarimo panaikinimo. Skunde nuteistasis nurodo, jog jo akivaizdžią pažangą pasitaisymo procese rodo tai, kad jis nuo 2019 m. birželio 11 d., perkeltas į lengvąją grupę tęsti bausmės atlikimo; nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. jam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ribų dirbti darbą; šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini); turi 11 paskatinimų, nuo 2014 m. rugsėjo mėn. nėra gavęs jokių nuobaudų; aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, taip pat grupiniuose užsiėsimuose pas psichologus; palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais; moka susidariusias skolas; 2014 m. balandžio 30 d. pasirašė susitaikymo sutartį su nukentėjusiąja, kuri neprieštarauja jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pabrėžiama, kad praeityje gautos turėtos drausminės nuobaudos, kurios šiuo metu nėra galiojančios, negali turėti išskirtinės reikšmės sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą. Vertinant praeityje jo buvusius baustumus pataisos įstaigoje ir jų visumoje netaikant lygtinio paleidimo, buvo pažeista nuosekliai formuojama teismų praktika. Tai, jog pastaraisiais metais jis nebuvo baustas už jokius pažeidimus, 11 kartų skatintas, įrodo jo nepriekaištingo elgesio buvimą ir patvirtina faktą, kad jis yra pasiruošęs taisytis. Skunde pažymima, kad jo nusikalstamo elgesio rizika, pagal OASys metodiką yra artimesnė žemai, 44 balai iš 168 galimų, leidžia pagrįstai manyti, jog jis yra minimaliai pavojingas visuomenei. Be to, mažėjantys balai patvirtina, kad jo nusikalstamo elgesio rizika sistemingai mažėja.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad K. B. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau vien šių formalių pagrindų nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka.
Pagal susiformavusią teismų praktiką sprendžiant ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, įvertindamas ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus ir kt. Bylos duomenimis, K. B. praeityje yra teistas. Jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau praėjus lygtinio paleidimo laikui asmuo vėl nusikalto, kas rodo, jog asmuo nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir jas būdamas laisvėje nuolat pažeidinėjo. Šiuo metu K. B. atlieka bausmę už kelių nusikalstamų veikų padarymą. Viena iš nusikalstamų veikų, už kurią K. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę, susijusi su gyvybės atėmimu. Asmuo šią veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, teisminio bylos nagrinėjimo metu K. B. savo kaltės nepripažino. Nors, sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su asmens padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo korekcijos progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Šiuo atveju K. B. bausmę atlieka ir už nusikaltimą asmens gyvybei, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, todėl nuteistojo nusikaltimų pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.
Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą.
Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė - nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 17 (septyniolika) metų laisvės atėmimo, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus bei tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Priešingai nei tai suvokia nuteistasis, būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo, šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau praeityje jis buvo baustas 28 kartus, 11 kartų skatintas, šiuo metu K. B. dirba ir gauna nuolatines pajamas, palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais. Visi šie nustatyti veiksniai teigimai apibūdina nuteistąjį, tačiau įvertinus ir kitas Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, spręstina, jog vien tik šių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu jau yra pakankamos.
Kaip ir buvo minėta, K. B. drausmine tvarka baustas 28 kartus, paskutinė nuobauda skirta 2014 m. rugsėjo 11 d. Paskutinį kartą dėl drausmės pažeidimų svarstytas 2019 m. balandžio 23 d. Įsidarbino ir darbinę veiklą tęsia nuo 2017 m. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laiko tarpą. Vertinant tai, kad asmuo bausmę atlieka nuo 2005 m. gegužės 29 d., šios aplinkybės negali būti laikomos pakankamomis daryti neabejotiną išvadą, jog šiuo metu asmuo jau yra pasiruošęs tolesniam bausmės atlikimui laisvėje. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu paminėti ir tai, kad kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje būdamas laisvės atėmimo vietoje K. B. turėjo problemų dėl agresyvaus, grasinančio elgesio: nuo 2006 m. iki 2013 m. jis buvo įrašytas į linkusių užpulti nuteistųjų apskaitą, be to, iš teismo nuosprendžio matyti, kad K. B. buvo konstatuotas emociškai nestabilaus, impulsyvaus tipo asmenybės sutrikimas, kas kelia abejonių, ar asmuo būdamas laisvėje, be specialistų pagalbos gebėtų valdyti savo emocijas. Socialinio tyrimo išvadoje pateikta rekomendacija – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje - šiuo atveju padėtų asmeniui išėjus į laisvę tinkamai spręsti konfliktus ir valdyti savo emocijas, kas sustiprintų pagrįstą manymą, kad būnant laisvėje neigiamų emocijų protrūkis nepaskatins nusikalstamo elgesio.
Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ir tai, kad šiuo metu iš K. B. bendra išieškojimų suma sudaro 12 085,57 eurus. Iš teikimo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis, atlikęs daugiau kaip 15 metų jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, yra atlyginęs tik nedidelę dalį išieškomos sumos, kuri priverstinai pagal vykdomuosius raštus išskaičiuojama iš jo darbo užmokesčio. Kaip ir minėta, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir žindomas apie priteistą civilinį ieškinį asmuo dirbti pradėjo tik atlikęs nemažą dalį laisvės atėmimo bausmės, kas leidžia pagrįstai spręsti apie menką nuteistojo darbinę motyvaciją. Teigiamai vertintina aplinkybė, kad asmuo susitaikė ir sudarė žalos atlyginimo susitarimą su nukentėjusiąja, tačiau šios aplinkybės vienareikšmiškai nepatvirtina, jog asmuo įsisąmonino neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Vertinant asmens turimą darbinę patirtį, įgytą išsilavinimą, kyla pagrįstų abejonių, jog asmuo finansiškai bus pajėgus teisėtomis priemonėmis vykdyti sudarytą susitarimą.
Nors abejonių tuo, jog K. B. palaiko artimus ryšius su savo šeima, teismui nekyla, tačiau tai vienareikšmiškai nepatvirtina aplinkybės, jog būnant laisvėje šeimos turėjimas bus pakankama sąlyga atgrasyti asmenį nuo nusikalstamo elgesio.
Šiuo metu fiksuojama vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal OAS‘ys metodiką atitinkanti 44 balus, tačiau iš jų dinaminių (kintančių) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 9 balai, kas leidžia pagrįstai teigti, jog K. B. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, spręstina, kad nuteistasis K. B. vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarbu tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka padaryti išvadą, kad K. B. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo K. B. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 59-187 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos be intensyvios priežiūros netaikymo nuteistajam.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.