- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-452-881/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00031-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- G. M.
- Ieškovas
- A. G.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Virginijaus Kairevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. M. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-209-181/2012 pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui G. M. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą duodanti institucija – Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. G. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo G. M. išlaikymą dukrai K. M., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 500 Lt nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ir iki vaiko pilnametystės, ir 5 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 10 mėn. laikotarpį nuo 2011-02-29 iki 2011-12-29. Nurodė, kad su atsakovu susipažino prieš 6 metus, nesusituokę kartu gyveno atsakovo tėvų namuose. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra K. M.. 2010 m. gegužės mėn. atsakovas ją kartu su vaiku išvarė iš namų ir nuo to laiko jie gyvena atskirai. Ieškovė bandė su atsakovu kalbėtis ir susitarti dėl dukros išlaikymo bei auklėjimo, tačiau atsakovas geranoriškai teikti išlaikymą vaikui atsisakė, į jos prašymus nereagavo ir visiškai vaiku nesirūpino.
Atsakovas G. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sutiktų mokėti 200 Lt išlaikymą savo nepilnametei dukrai, kadangi mokėti 500 Lt dydžio išlaikymą jam neleidžia prasta materialinė padėtis. Be to, nurodė, kad nenusišalino nuo savo ir ieškovės dukros išlaikymo, kadangi laikotarpiu nuo 2010-09 iki 2011-04 mokėjo ieškovei po 250 Lt dukros išlaikymui. Taigi kiek galėjo, tiek padėjo ieškovei išlaikyti savo dukrą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo G. M. išlaikymą jo nepilnametei dukrai K. M. periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 400 Lt iki dukros pilnametystės, išieškant iš visų jo pajamų rūšių, taip pat priteisė iš atsakovo 3 200 Lt įsiskolinimą už nepilnamečio vaiko išlaikymą ieškovės naudai ir 144,00 Lt žyminį mokestį į valstybės biudžetą; 2012 m. balandžio 24 d. papildomu sprendimu teismas priteisė iš atsakovo valstybės naudai 672 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Teismas nustatė, kad ieškovė nuolat gyvena su vaiku, nedirba, be socialinės pašalpos (315 Lt dydžio) jokių kitų pajamų neturi, jokio vertingo turto jos vardu nėra įregistruota, nuo 2010-04-01 įregistruota darbo biržoje, tačiau jokių išmokų negauna, dirbo pagal terminuotą sutartį tik ne visą mėnesį 2011 m. lapkritį; ieškovės šeima yra socialiai remiama, šalių dukra K. M. lanko Vilniaus (duomenys neskelbtini) darželį, už kurį ieškovė moka 21,00 Lt per mėnesį. Teismas kritiškai įvertino atsakovo paaiškinimus, kad ieškovės materialinė padėtis yra geresnė nei jo. Teismas nurodė, kad nors byloje iš tikrųjų yra įrodymų, kad jis turi pasiėmęs 3734,45 Lt kreditą iš banko bei sudaręs išperkamosios nuomos sutartį su lizingo bendrove 1 099 Lt sumai, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį seka, kad atsakovas G. M. laikotarpiu nuo 2011 m. liepos mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. kas mėnesį vidutiniškai į rankas uždirbdavo po 1334 Lt. Be to, iš gimimo liudijimo matyti, kad atsakovas su sutuoktine I. M. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus D. M.. Atsakovas nurodė, jog jo vardu nėra registruoto jokio vertino turto, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų (VĮ Registrų centro išrašo, Regitros išrašo ir pan.). Atsakovas taip pat nenurodė savo sutuoktinės pajamų dydžio bei šaltinių, jos vardu registruoto turto. Iš to darytina išvada, kad atsakovas nepateikė teismui visų įrodymų apie savo turimas visų rūšių pajamas bei turtą, nors ir buvo įpareigotas tai padaryti. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsakovas nurodė, kad nevengė pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, tačiau nepaneigė ieškovės nurodytos aplinkybės, kad dabartiniu metu išlaikymo vaikui neteikia.
Nustatydamas išlaikymo dydį, teismas atsižvelgė į ieškovės nurodytų išlaidų vaikui dydį (virš 800 litų), taip pat į kasacinio teismo praktikoje akcentuojamą orientacinį kriterijų nustatant priteistino išlaikymo dydį, t. y. CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) – 800 Lt, į tai, kad atsakovas iki šios dienos praktiškai neteikė jokio išlaikymo. Teismas nurodė, kad prezumpcijos, tame tarpe ir prezumpcija, jog būtiniems vaiko poreikiams patenkinti reikia 1 MMA dydį atitinkančios sumos, gali būti paneigta (CPK 182 str. 4 p.), bet pareiga paneigti tokią prezumpciją tenka atsakovui (CPK 178 str.). Atsakovas neginčijo nei šios sumos, nei ieškovės nurodytų išlaidų vaiko išlaikymui. Teismas sprendė, kad nukrypti nuo tėvų valdžios lygybės principo nėra pagrindo, ir ieškovės nurodytą reikalaujamo išlaikymo sumą – 500 Lt, atitinkamai sumažino ir iš atsakovo priteisė 400 Lt dydžio išlaikymą.
Kadangi atsakovas pateikė teismui įrodymus, jog 2011 m. vasario – balandžio mėnesiais teikė išlaikymą vaikui, teismas, vadovaudamasis CK 3.200 str., nusprendė priteisti iš atsakovo 3200 Lt (400 Lt x 8 mėn.) įsiskolinimą už 8 mėnesius (2011 m. gegužės – gruodžio mėn.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas G. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. ir 2012 m. balandžio 24 d. sprendimus, sumažinant vaiko išlaikymo dydį iki 200 Lt kas mėnesį ir nepriteisiant jokio įsiskolinimo, taip pat atmesti prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo. Nurodo, kad teismas nesivadovavo CPK 177, 185 straipsniais bei neįvertino atsakovo turtinės padėties. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas kitoje šeimoje augina nepilnametį vaiką, jo gaunamos darbo pajamos – 1 222 Lt, yra labai mažos, iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. atsakovas yra paėmęs 3 734,45 Lt kreditą, už kurį bankui kiekvieną mėnesį moka po 500 Lt ir palūkanas. Teismas taip pat neįvertino, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė negu atsakovo, nes ji pastoviai iš atsakovo gaudavo tam tikras pinigines sumas vaiko išlaikymui, jai paskirta 315 Lt pašalpa, piniginių lėšų jai netrūksta ir dėl dėdės J. G. pagalbos bei neoficialių darbų. Teismo priteisto 3 200 Lt įsiskolinimo faktiškai nebuvo, nes atsakovas pastoviai, pagal susitarimą su ieškove, kiekvieną mėnesį mokėdavo po 200 Lt. Ieškovė su šia suma sutiko ir dėl jos dydžio neprieštaravo. Atsakovas taip pat nesutinka su priteista išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma, nes advokatas per teismo posėdį įrodymų apie šias išlaidas nepateikė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė A. G. ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad apelianto argumentacija yra visiškai nepagrįsta byloje esančiais įrodymais bei prieštarauja apelianto pozicijai, kuri buvo išreikšta pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovės ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkino iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo iš jo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, apeliantas tvirtina, kad teismas neįvertino jo turtinės padėties (CK 3.192 straipsnis).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas yra darbingo amžiaus (apeliantui yra 30 metų), duomenų, kad jam būtų nustatytas neįgalumas, byloje nėra, taigi jis turi pakankamai galimybių gauti didesnes nei minimalias pajamas ir tokiu būdu prisidėti prie tinkamo savo nepilnamečių vaikų išlaikymo. Įrodymų, kurie patvirtintų, kad apeliantas siekė susirasti geriau apmokamą darbą, tačiau jo prašymai priimti į darbą buvo atmesti, apeliantas nepateikė. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų apie apelianto turimą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir kt., taigi nėra jokio pagrindo spręsti, kad apeliantas, jo teigimu, yra faktiškai nemokus, juo labiau, kad pirmosios instancijos teisme jis išgalėjo bylą vesti per advokatą. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su ieškove, kad turėti antrą išlaikymo reikalingą vaiką apeliantas apsisprendė pats. Teismų praktikoje pažymima, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004).
CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo tik minimalų 400 Lt išlaikymo dydį, kurį mažinti dar labiau teisėjų kolegija nemato jokio objektyvaus pagrindo.
Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš apelianto išlaikymo įsiskolinimą už 2011 m. gegužės – gruodžio mėn., nes byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo laikotarpiu apeliantas teikė vaikui išlaikymą.
CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Šioje specialiojoje normoje, apibrėžiančioje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo tvarką, nėra numatyta, kad tokios išlaidos negali būti priteisiamos, jei jas patvirtinantys dokumentai pateikiami po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi papildomu sprendimu priteisęs iš atsakovo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas pirmosios instancijos teismas šių išlaidų atlyginimo tvarkos nepažeidė, tačiau, nustatydamas priteistiną šių išlaidų dydį, nesivadovavo CPK 96 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (72 proc.), todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo turėjo būti priteista 483,84 Lt (672 Lt * 72/100 = 483,84 Lt) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Sumažinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. papildomu sprendimu iš atsakovo G. M. valstybės naudai priteistą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų sumą iki 483,84 Lt.