Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2013-01-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-248-459/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-01-30
Bylos Nr.
1-248-459/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Kaltinamasis
R. P.

Įžanginė dalis

B.Bylos Nr.1-248-459-20131-96-1-00772-2011-7Procesinio sprendimo kategorija:(S)1.2.14.1.; 1.2.24.3.; 1.1.7.2.5.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.10.; 1.1.8.10.1.; 2.1.15.3.2.;2.1.15.3.3.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.10.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.6.;
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 30 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Raimonda Andrulienė,sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei,dalyvaujant prokurorei Aldonai Jaugelienei,civilinio ieškovo atstovui V. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., a.k(duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., LR pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 178 str. 1 d., 271 str. 1 d., Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P., 2011 m. lapkričio mėnesį, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, iš valstybinio miško valdomo VĮ Kuršėnų miškų urėdijos, esančio Šiaulių rajone, Tryškių girininkijoje, 151 kvartalo 19, 22 ir 23 sklypų pagrobė 193 vnt. baltalksnių, kurie sudaro 26,36 ktm., 5 vnt. eglių, kurios sudaro 1,24 ktm. ir 3 vnt. drebulių, kurios sudaro 1,66 ktm., tuo padarydamas VĮ Kuršėnų miškų urėdijai 2926,00 litų turtinę žalą.

Be to, R. P. suniokojo draustinį, joje esančią saugomą natūralią ar rūšies buveinę, o būtent: 2011 m. lapkričio mėnesį, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, iš valstybinio miško, esančio Šiaulių rajone, Tryškių girininkijoje, valdomo VĮ Kuršėnų miškų urėdijos, esančio Gelžės botaninio - zoologinio draustinio teritorijoje, priskirto II miškų grupei, pažeisdamas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-01-27 įsakymu Nr. D1-79 patvirtintų Miško kirtimų taisyklių II skyriaus 7 punktą, t.y. neturėdamas leidimo, nesudarydamas sąlygos racionaliai ir nepertraukiamai naudoti miško išteklius, saugoti biologinę įvairovę, užtikrinti aplinkosaugines ir rekreacines miško funkcijas, žinodamas, kad kirtimas yra neteisėtas ir vykdomas valstybiniame miške, botaniniame- zoologiniame draustinyje, iš 151 kvartalo 19, 22 ir 23 sklypų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais įrankiais neplynai išpjaudamas nukirto II miškų grupei priskirtus 193 vnt. žalių baltalksnių, kurie sudaro 26,36 ktm., 5 vnt. žalių eglių, kurios sudaro 1,24 ktm. ir 3 vnt. žalių drebulių, kurios sudaro 1,66 ktm., tokiais savo veiksmais suniokojo saugomą gamtinę teritoriją, Gelžės botaninio - zoologinio draustinio 151 kvartalo 19, 22 ir 23 sklypus, iškirsdamas 29,26 ktm. medienos, tuo padarydamas 2926,00 litų žalą aplinkai.

Apklaustas kaltinamuoju R. P., iš dalies pripažino kaltę dėl vagystės ir saugomų teritorijų ar gamtos paveldo objektų sunaikinimo ar suniokojimo. Jis pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kitaip nurodydamas iškirstų medžių kiekį bei rūšį. R. P. paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2011 metų rudenį, apie lapkričio mėnesį, dienos nebeprisimena, jis kirto mišką, esantį šalia jo namų ir išvežė medžius. Medžius kirto vieną dieną dviejose vietose, pusės kilometro atstumu. Viena vieta buvo šlapia, todėl pasitraukė į kitą vietą. Medieną kirto ir susikrovė vienas bei tą pačią dieną parsivežė. Malkų neslėpė. Šienu jas apdėjo mama. Nupjovė tik apie 15-20 baltalksnių. Iš viso išėjo 3 savadarbės priekabėlės. Į Tryškius parduoti medienos nevežė. Jam sugyventinė pasakė, kad buvo atvažiavusi policija, kad ji pasakė policininkams, jog jis išvežė medieną į Tryškius. Bet jis pats nesakė, kad vežė parduoti malkas. Anksčiau pripažino kaltę, nes tyrėja pasakė, kad ar prisipažins ar ne, vis tiek bus kaltinamas. Jam nebuvo ką daryti, todėl prisipažino. Girininkija jam pasakė, kad gali atsilyginti valydamas mišką, bet kelionė m buvo tolima ir nebuvo kaip nuvykti. Jis siūlė girininkijai mokėti po 100 ar 200 Lt per mėnesį, bet jie nesutiko. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymų niekas nevertė. Parodymus skaitė ir pasirašė. Žinojo, kad norint kirsti mišką būtina gauti leidimą.

K.R.P. padaryta veika be jo duotų parodymų yra įrodyta liudytojų parodymais bei bylos dokumentais:

Apklaustas liudytoju A. S. paaiškino, kad jis dirba VĮ Kuršėnų miškų urėdijoje girininku. Apie 2011 m. rudenį Gelžės botaninio-zoologinio draustinio teritorijoje, priskirtoje 2 miškų grupei, Tryškių girininkijoje tvarkė ribines linijas ir pastebėjo, kad keliose vietose yra iškirsti ir pavogti medžiai. Tai buvo baltalksniai, eglės, drebulės. Apžiūrėdami iškirstas teritorijas pastebėjo provėžas. Eidami jomis pateko į sodybą, esančią šalia miško. Priėję prie toje sodyboje esančio ūkinio pastato, jo viduje pamatė sukrautą skaldytą medieną. Akivaizdžiai matėsi, jog mediena skaldyta neseniai ir atitiko iškirstų medžių rūšį bei kiekį. Prie ūkinio pastato buvo pastatyta priekaba, o netoliese stovėjo savadarbis traktorius. Apžiūrėję traktorių ir priekabą, pamatė, jog padangų protektoriai sutampa su paliktais vėžiose, vedančiose iš miško. Apie įtariamą savavališką kirtimą pranešė policijai ir miško kirtimo teritoriją bei sodybą apžiūrėjo su policijos pareigūnais. Antrą kartą, jau su pareigūnais apžiūrėdami daržinę pamatė, jog joje sukrautos suskaldytos malkos jau yra uždengtos šienu. Tačiau kai į sodybą atvyko su pareigūnais, joje jau nebebuvo nei priekabos, nei minitraktoriaus, nei dalies medienos. Dėl šių priežasčių pareigūnai neužfiksavo to, ką jie matė lankydamiesi pirmą kartą, prieš porą valandų. Atėjusi kažkokia moteris paaiškino, kad malkas jie perka. Kaltinamojo sodyboje nematė. Atlikę skaičiavimus pranešė urėdijai, kiek yra iškirsta ir pavogta medienos. Kiek pamena, buvo iškirsta apie 30 kietmetrių. Tai baltalksniai, keli beržai ir drebulės.

Apklaustas liudytoju V. V. paaiškino, kad jis dirba VĮ Kuršėnų miškų urėdijoje, eiguliu. 2011 m. lapkričio mėnesį Gelžės k., Tryškių girininkijoje su įmone atliko valymo darbus ir pamatė, kad miško dalyje prie pat sodybos yra iškirstų ir pavogtų medžių, pjuvenos buvo šviežios. Savavališkai iškirsta buvo Gelžės botaninio-zoologinio draustinio teritorijoje. Apžiūrėję mišką pastebėjo, kad kirtimai buvo atlikti ne vienoje, o keliose vietose. Tikslus pavogtos medienos kiekis yra nurodytas dokumentuose, nes skaičiavo pagal kelmus ir tūrio lenteles, bet kiek pamena, buvo iškirsta apie 30 kietmetrių. Apžiūrėję mišką, pastebėjo vėžes ir jomis eidami už 200 metrų pateko į sodybą, esančią šalia miško. Apžiūrėję sodybos ūkinį pastatą, pamatė jame sukrautas, šviežiai suskaldytas malkas. Sodyboje pamatė ir priekabą su savadarbiu traktoriumi. Apžiūrėję priekabą ir traktorių, pamatė, kad padangų protektoriai sutampa su paliktais vėžėse. Apie įtariamą savavališką kirtimą pranešė policijai ir miško kirtimo teritoriją bei sodybą apžiūrėjo su policijos pareigūnais. Bet atvykę su pareigūnais, malkas jau rado uždengtas šienu, jų buvo mažiau, o sodyboje nebebuvo bei traktoriaus, nei priekabos. Šeimininko drauge prisistačiusi jauna moteris paaiškino, kad draugas išvažiavo į Tryškius. Mano, kad medienos dalis galėjo būti sukūrenta, paslėpta arba parduota, nes jos buvo mažiau, negu iškirstų medžių.

Apklaustas liudytoju D. M. paaiškino, kad jis dirba Kuršėnų PN tyrėju. Gelžės kaimas, Raudėnų sen., Šiaulių r. yra jo aptarnaujamojoje teritorijoje. 2011 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos nebeprisimena, buvo gautas pranešimas iš Kuršėnų miškų urėdijos apie tai, jog Gelžės kaime yra iškirstas ir pavogtas miškas. Kartu su Kuršėnų PN tyrėju M. V. tarnybiniu automobiliu nuvyko į Gelžės kaimą ir ten susitiko su Kuršėnų miškų urėdijos darbuotojais. Jie paaiškino, kad miške yra iškirsti medžiai. Į mišką su urėdijos darbuotojais nebėjo, kadangi jie jau buvo apsižiūrėję nukirstus medžius ir juos susiskaičiavę. Provėžomis paliktomis žemėje jie atėjo iki ūkinio pastato, o jo viduje pamatė sukrautas malkas, kurios buvo apkrautos šienu. Malkų nebuvo daug, tačiau miškų urėdijos darbuotojai tvirtino, jog prieš tai malkų matė daugiau. Urėdijos darbuotojai paaiškino, kad nebėra šalia pastato buvusio traktorius ir priekabos. Jis kartu su tyrėju M. V. nuėjo į gyvenamąjį namą norėdamas išsiaiškinti, kam priklauso minėtas ūkinis pastatas, kur dingo malkos, traktorius ir priekaba. Nuėjus į namą, viename iš butų rado nėščią moterį, kuri prisistatė Eglės vardu. Nenorėdami jaudinti nėščios moters tik paklausė jos kam priklauso ūkinis pastatas. Ji paaiškino, kad jos sugyventiniui R. P., kuris pasikrovė malkų į traktoriaus priekabą ir išvažiavo į Tryškius parduoti. Moteris paaiškino, kad malkas Raimondas pjovė miške ir suvežė į ūkinį.

Apklaustas liudytoju M. V. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta. 2011 m. lapkričio mėnesį dirbo su kolega D. M.. Iš Kuršėnų miškų urėdijos pranešė apie tai, jog Gelžės kaime yra iškirstas ir pavogtas miškas. Kartu su kolega nuvyko į Gelžės kaimą ir susitiko su Kuršėnų miškų urėdijos darbuotojais. Jie paaiškino, kad buvo atvykę anksčiau pastebėjo iškirstus medžius. Nuvykę į parodytą sodybą pamatė, kad malkos sudėtos malkinėje. Jos buvo apdėtos šienu. Malkos užėmė gal 3x5 metrų plotą ir į aukštį gal 4 metrai. Iš po šieno matėsi, kad malkos buvo alksnio ir beržo. Buvo ir išdžiuvusių ir žalių. Jie įarė, kad malkos suvežtos iš miško. Nes ir kaltinamojo sugyventinė pasakė, kad malkos iš miško, kad jas kirto jos vyras. Ji pasakė, kad sugyventinis išvažiavo į Tryškius malkų parduoti. Jos nelabai norėjo daug klausinėti, nes moteris laukėsi. Matė traktoriaus vėžes, bet paties traktoriaus su priekaba nematė. Miškininkai pagal protektorius nustatė, kad mediena vežta iš miško. Gelžės kaime yra trys namai, bet tik viename yra gyvenama. Jame gyvena tik kaltinamasis ir kaimynė viena močiutė invalidė. Kiti namai tušti.

Be liudytojų parodymų, kaltinamojo padaryta veika yra įrodyta bylos dokumentuose užfiksuotais duomenimis :

Iš Valstybės įmonės Kuršėnų miškų urėdijos 2011-11-16 pareiškimo Nr. S-454 bei prie pareiškimo pridėtų dokumentų akivaizdu, jog 2011-11-15 pastebėta, kad iš Tryškių girininkijos 151 kvartalo, 19, 22, 23 sklypuose esančio valstybinio miško, esančio Gelžės botaninio-zoologinio draustinio teritorijoje yra neteisėtai iškirsta bei pavogta 29,26 kietmetriai medienos (3, 10-13 b.l.)

Iš Valstybės įmonės Kuršėnų miškų urėdijos 2011-11-16 pažymos apie padarytą žalą akivaizdu, kad neteisėtai iškirtus ir pagrobus 29,26 ktm medienos, padaryta žala sudaro 2926,00 Lt, o žala aplinkai 2926,00 Lt (9 b.l.)

Iš 2011-11-28 apžiūros protokolo akivaizdu, kad Gelžės k., Raudėnų sen., Šiaulių r. esančiame ūkiniame pastate rastos sukrautos malkos. Dalis malkų uždengtos šienu (4-8 b.l.).

Iš 2012-05-06 apžiūros protokolo akivaizdu, kad papildomai apžiūrėta vietovė, esanti (duomenys neskelbtini) Ūkinis pastatas, priklausantis R. P. yra 150 metrų atstumu nuo miško. Ūkinio pastato viduje yra pastatyta priekaba su dviem ratais, kurių vienos padangos protektorius nusidėvėjęs, o kitos aiškus. Akivaizdu, kad ūkinio pastato viduje yra rastas savadarbis traktorius su skirtingais padangų protektoriais. Taip pat protokole užfiksuota, kad buvo nustatytos vietos miške, iš kurių buvo vežama nupjauta mediena ir paliktos provėžos, vedančios link apžiūrėto ūkinio pastato (56-70 b.l.).

Įvertinęs visus aukščiau aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, jogkaltinamojo R. P. nusikalstama veika dėl svetimo turto pagrobimo yra visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 1d.

Nors kaltinamasis kaltę iš dalies neigia ir nepripažįsta, kad pagrobė eglių ir beržų, tvirtindamas, kad savavališkai iškirto tik baltalksnius, tačiau teismas tokią kaltinamojo poziciją vertina kaip gynybinę. Teismas mano, kad tokius kaltinamojo parodymus paneigia nuoseklūs liudytojų V. V. ir A. S., D. M. bei M. V. parodymai, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo. Be to, aplinkybės, kad buvo nukirsti 193 vnt. baltalksnių, 5 žalios eglės ir 3 žalios drebulės, patvirtina VĮ Kuršėnų miškų urėdijos pažyma ir apvaliosios medienos taškavimo lapas (9, 10, 11, 12 b.l.). Todėl teismui akivaizdu, kad VĮ Kuršėnų miškų urėdija duomenis apie iškirstus medžius patvirtino vietoje nustatytų duomenų užfiksavimu.

Įvertinęs visus aukščiau aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo R. P. nusikalstama veika dėl saugomų teritorijų ir gamtos paveldo objektų sunaikinimo ir suniokojimo taip pat yra visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 271 str. 1d.

Teismui akivaizdu, kad R. P. savavališkai iškirto ir pagrobė medžius, augusius Gelžės botaninio – zoologinio draustinio teritorijoje. Miškas priskirtas 2 miško grupei. Tai patvirtina VĮ Kuršėnų miškų urėdijos pažyma ir biržės taksavimo lapas (9, 12 b.l.).

Kaltinamojo charakteristika, motyvai dėl jam skirtinos bausmės.

KR.P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59 str.).

K.R.P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 60 str.).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina, kad R. P. teisiamas pirmą kartą (92 b. l.), padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus (LR BK 11 str. 3 d., 4 d.). R. P. neturi galiojančių administracinių nuobaudų (98-99 b.l.), Raudėnų seniūnijos seniūno charakterizuojamas patenkinamai (105 b.l.). R. P. yra nedirbantis, neįrašytas į psichoneurologinę VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės įskaitą (101, 103 b. l.). Tačiau teismas taip pat turi omenyje aplinkybes, kad R. P. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros 2012-05-16 nutarimu (114-116 b.l.) ir Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-05-21 nutartimi (117 b.l.) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Ikiteisminis tyrimas Nr. 96-1-772-11, vadovaujantis LR BK 38 str. 1 d., jo atžvilgiu buvo nutrauktas. Iš Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros 2012-08-22 nutarimo (128-129 b.l.) ir Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-08-28 nutarties (132 b.l.) akivaizdu, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 96-1-772-11 buvo atnaujintas, kadangi R. P. nevykdė teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo.

Teismas mano, kad šios aplinkybės charakterizuoja kaltinamąjį kaip vengiantį savo veikos padarinių pašalinimo.

LR BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės yra viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

LR BK 271 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės yra bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Įvertinant kaltinamojo padarytą veiką, jo asmenį ir pritaikant baudžiamąjį įstatymą kaltinamajam R. P., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nesunkų tyčinį ir apysunkį tyčinį nusikaltimus.

Teismas, parinkdamas R. P. atitinkamą bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, atsižvelgia į aptartų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių analizę bei kaltinamojo kaip asmens savybių ir kitų jį charakterizuojančių aplinkybių pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį. Turėtinos omenyje aplinkybės, kad kaltinamasis neatsiprašė, žalos gera valia neatlygino.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (LR BK 41 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, į nedidelį veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (LR BK 55 str.). Taip pat turėtina omenyje, kad kaltinamasis nedirba, neturi oficialaus pragyvenimo šaltinio, todėl manytina, kad jam neskirtina baudos bausmė. Neskirtini ir vieši darbai, kadangi akivaizdu, jog jis nedirbo, kad atlygintų žalą urėdijai toje pačioje byloje. Tikėtina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti LR BK 178 str. 1 d ir 271 str. 1 d., sankcijose numatytų bausmių sąraše efektyviausiomis tikintis būsiant laisvės apribojimo bausmę.

Laisvės apribojimo bausmės trukmė pagal LR BK 48 str. yra numatyta nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Paskiriant laisvės apribojimo bausmę, kaltinamajam taip pat paskirtini ir teismo įpareigojimai.

Kadangi kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl kaltinamajam skirtinos bausmės terminas nustatytinas vidurkio trukmės.

Civilinio ieškinio išsprendimas :

Valstybės įmonė Kuršėnų miškų urėdija yra pareiškusi 5852,00 Lt dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, (b.l. 14-16). Šią žalos sumą sudaro 2926 Lt suma, dėl 29,26 kietmetrių medienos vagystės ir 2926 Lt suma, dėl žalos aplinkai padarymo. Kaltinamasis paskutiniu žodžiu pareiškė, kad su viskuo sutinka.

Civilinis ieškinys pripažintinas įrodytu į bylą pateiktais dokumentais, todėl tenkintinas visiškai. Teismui akivaizdu, kad iškirsdamas 29,26 ktm. medienos, kaltinamasis padarė 5852,00 Lt dydžio žalą urėdijai ir aplinkai dėl draustinio suniokojimo. Turtinės žalos dydis pagrįstas urėdijos skaičiavimais pagal nustatytą metodiką (9-14 b.l.).

Panaikintina kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė (89, 90 b.l.).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str. - 308 str., 313 str., teismas

Rezoliucinė dalis

N u s p r e n d ž i a:

R. P. pripažinti kaltą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d., dėl svetimo turto pagrobimo ir remiantis LR BK 48 str. paskirti jam vienerius (1) metus laisvės apribojimo.

R. P. pripažinti kaltą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 271 str. 1 d., dėl draustinio suniokojimo ir remiantis LR BK 48 str. paskirti jam vienerius (1) metus ir tris (3) mėnesius ir laisvės apribojimo.

Remiantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę nustatyti vienerius (1) metus ir tris (3) mėnesius ir laisvės apribojimo.

Remiantis LR BK 48 str. 6 d. 1 p., 3 p., įpareigoti R. P. visą bausmės vykdymo laikotarpį, t. y. vienerius (1) metus ir tris (3) mėnesius nuo 22 val. iki 7 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Bausmės pradžią nustatyti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos bausmės vykdymą kontroliuojančioje institucijoje.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš R. P. 5852,00 Lt (penkis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt du litus) Valstybinei įmonei Kuršėnų miškų urėdijai žalos atlyginimo, visiškai tenkinant civilinį ieškinį.

Išaiškinti Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 14 str. 1 d. 1 p., pagal kurį įpareigoti R. P. per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atvykti į Šiaulių apygardos Probacijos tarnybą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Raimonda Andrulienė