Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (kreditoriaus) K. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje, iškeltoje pagal kreditoriaus K. K. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininko V. G. atžvilgiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2022 m. gegužės 9 d. buvo išduotas teismo įsakymas, kuriuo iš skolininko V. G. nutarta išieškoti 30 000 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo mokėjimo termino pasibaigimo, t. y. 4660,27 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gegužės 9 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, ir 331 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditoriaus K. K. naudai.

2. 2022 m. liepos 7 d. nutartimi kreditoriui buvo nustatytas terminas iki 2022 m. liepos 14 d. patikslinti skolininko V. G. gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų procesinius dokumentus įteikti kitu būdu. 2022 m. liepos 11 d. kreditorius pateikė duomenis, kad kreditoriaus K. K. žiniomis paskutinė jam žinoma skolininko V. G. darbovietė yra UAB „(duomenys neskelbtini)” ir prašoma procesinius dokumentus skolininkui įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartį, apeliantas K. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir atskirojo skundo dėl 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

5.1. Teismas, vietoj to, kad dokumentus skolininkui įteiktų CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatytu būdų, kaip prašė kreditorius, 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi nutarė panaikinti 2022 m. gegužės 9 d. teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą. Pats skolininkas kreditoriui išduotame vekselyje yra nurodęs savo adresą (duomenys neskelbtini), kurį atitinkamai kreditorius ir nurodė pareiškime. Be to skolininkas yra deklaravęs savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini). Taigi šiuo atveju skolininko gyvenamoji vieta yra žinoma.

5.2. Tai, kad teismui kol kas nepavyko įteikti skolininkui dokumentų žinomais adresais, nereiškia, kad skolininko gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos. Skolininkas galimai tiesiog vengia atsiimti teismo siunčiamus dokumentus. Šiuo atveju CPK 431 straipsnio 3 dalis byloje negalėjo būti taikoma.

5.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė atsisakyti priimti kreditoriaus atskirąjį skundą dėl 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, nepagrįstai 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi nutarė panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtu, nieko nepasisakydamas apie kreditoriaus byloje pateiktą prašymą dokumentus skolininkui įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatytu būdu ir jo byloje akivaizdžiai netaikydamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

7. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria panaikintas teismo įsakymas ir kreditoriaus pareiškimas paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Sprendžiant atskirojo skundo priėmimo klausimą, pirmiausia yra tikrinamos aplinkybės, ar asmuo turi teisę pateikti skundą, ar nutartis gali būti apeliacinio apskundimo objektas, ar skundas yra pateiktas per įstatymo nustatytą terminą ir ar laikytasi kitų teisės į apeliaciją realizavimo sąlygų. Tik tuo atveju, jei atskirasis skundas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, teismas gali su juo sutikti ir skundžiamą teismo nutartį panaikinti arba persiųsti bylą su juo apeliacinės instancijos teismui (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 2 punktas).

10. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

11. CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Vadovaujantis CPK 435 straipsnio 2 dalimi, teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. CPK 435 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu CPK 435 straipsnio 2 arba 4 dalyje numatytos aplinkybės paaiškėja po pareiškimo priėmimo, teismas, atsižvelgdamas į pareiškimo trūkumų pobūdį, nutartimi pareiškimą palieka nenagrinėtą arba bylą nutraukia, taip pat panaikina teismo įsakymą, jeigu jis yra priimtas. Šios teismo nutartys gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais.

12. Teismo įsakymas įsiteisėja tik tuomet, kai šio teismo procesinio sprendimo kopija įstatymo nustatyta tvarka įteikiama skolininkui ir šis per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo (CPK 436 straipsnio 7 dalis, 437 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktas). Kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami šio Kodekso 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu (CPK 438 straipsnis). Įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris darbo dienas išsiunčiamas kreditoriui (išieškotojui). Taigi, tinkamas teismo įsakymo kopijos įteikimas skolininkui yra viena iš įstatyme numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant šis teismo procesinis sprendimas įgyja res judicata galią.

13. CPK 123 straipsnio 3 dalis numato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir, be kita ko, nustato vieną iš procesinių dokumentų įteikimo būdų – procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymą įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos. CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje sąlyga – jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymo leidėjo valia toks procesinių dokumentų įteikimo fiziniam asmeniui būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018).

14. EŽTT yra pabrėžęs svarbą, jog atsakovui būtų tinkamai įteiktas pirmasis pranešimas apie civilinės bylos iškėlimą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje D. ir K. prieš Turkiją, peticijos Nr. 7942/05, par. 77). EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: pirma, ar teismas buvo pakankamai rūpestingas (angl. diligent), informuodamas šalis apie teisminį procesą, ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; antra, ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje D. ir K. prieš Turkiją, peticijos Nr. 7942/05, par. 80; 2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje A. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 53). EŽTT nuosekliai formuojama Konvencijos aiškinimo praktika suponuoja, kad nacionalinis teismas „asmens tinkamo procesinio informavimo“ pareigą turi atlikti ne formaliai, o turi dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (žr., pvz., 2012 m. spalio 9 d. sprendimų bylose V. prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05, par. 23; P. prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05, par. 20).

15. CPK 431 straipsnio 2 dalies 4 punktas draudžia taikyti teismo įsakymo procedūrą, kai nežinoma skolininko gyvenamoji ir darbo vieta. Kai skolininkas yra deklaravęs gyvenamąją vietą, šis punktas paprastai netaikytinas, nebent iš faktinių aplinkybių galima daryti priešingą išvadą. CPK 438 straipsnis, nurodantis, kad kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami šio Kodekso 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, nenumato išimties dokumentų įteikimui deklaruotoje gyvenamoje vietoje, laikant, kad jie yra įteikti po 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus dokumentus palikimo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

16. Kita vertus, teismo įsakymo proceso specifiškumas lemia, kad teismo įsakymo įsiteisėjimas ir vykdymas visiškai priklauso nuo skolininko valios. Tik tada, kai skolininkas per nustatytą terminą nepateikė prieštaravimų, įstatymas įtvirtina fikciją, kad skolininkas sąmoningai pasirinko tokį elgesio būdą, nes su kreditoriaus pareikštu reikalavimu sutinka. Taigi skolininkas, manydamas, kad jis neturėjo galimybių pateikti prieštaravimų dėl teismo įsakymo, gali prašyti dėl svarbių priežasčių atnaujinti terminą jiems pateikti net ir įsiteisėjus teismo įsakymui. Jei teismas laikytų teismo įsakymą įteiktu pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų po pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, vertinant, ar terminas pateikti prieštaravimus buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, aplinkybei, kad teismo įsakymas faktiškai nebuvo įteiktas fiziniam asmeniui (ar su juo glaudžiai susijusiems asmenims), turėtų būti suteikiama didesnė reikšmė (svarba).

17. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į teismo įsakymo priėmimo tvarką, spręstina, kad procesinių dokumentų įteikimas pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį (paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir laikant įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo palikimo) teismo įsakymo išdavimo procedūroje taikytinas, tačiau tik tuo atveju, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes.

18. Nagrinėjamu atveju, procesiniai dokumentai skolininkui siųsti pagal kreditoriaus nurodytą adresą – (duomenys neskelbtini)., bei kitą nustatytą adresą (deklaruotą gyvenamąją vietą) – (duomenys neskelbtini), tačiau minėti procesiniai dokumentai skolininkui neįteikti. AB „Lietuvos paštas“ grąžinamosiose pažymose nurodoma, kad skolininkas pašte dokumentų neatsiėmė, jog nurodytais adresais jis nerastas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietę matyti, kad skolininkas dirba UAB „ (duomenys neskelbtini)“, teismas procesinius dokumentus siuntė skolininkui ir darbovietės adresu, tačiau dokumentai jam neįteikti ir šiuo būdu.

19. Šiuo atveju konstatuojama, kad siunčiant procesinius dokumentus paskutinės žinomos skolininko gyvenamosios vietos adresu, deklaruotos vietos adresu bei žinomos skolininko darbovietės adresu, buvo išnaudotos visos galimybės įteikti procesinius dokumentus ir teismas turėjo pagrindą spręsti dėl teismo įsakymo įteikimo skolininkui CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka (paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir laikant įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo palikimo). Kreditorius tokį procesinių dokumentų įteikimo būdą prašė taikyti ir 2022 m. liepos 11 d. prašyme.

20. Byloje esant duomenimis apie skolininko deklaruotą gyvenamąją vietą, sutiktina su apelianto argumentais, kad byloje yra žinoma skolininko gyvenamoji vieta, todėl nebuvo pagrindo taikyti CPK 431 straipsnio 3 dalies, kurioje be aukščiau aptartų nuostatų įtvirtinta ir tai, jog šiuo pagrindu priimta teismo nutartis neskundžiama.

21. Kaip jau minėta, įstatymas numato galimybę atskiruoju skundu skųsti tas teismo nutartis, kurios užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas procesas aukštesnės instancijos teisme. Tačiau pirmosios instancijos teismo nutartis vertintina kaip užkertanti kelią tolesnei proceso eigai ne tik, kai ji apskritai baigia procesą, bet ir kai jos priėmimas užkerta kelią procese dalyvaujančiam asmeniui ginti savo galimai pažeistas subjektines teises. Taigi nagrinėjamu atveju pripažintina, jog skundžiama nutartis užkerta kelią kreditoriui ginti savo teises šiame procese, todėl, apeliacinio teismo vertinimu, kreditorius K. K. gali pateikti atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutarties.

22. Atsižvelgus į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti CPK 431 straipsnio 3 dalies nuostatų ir kad pirmosios instancijos teismas atskirąjį skundą atsisakė priimti nepagrįstai, pats jo negali priimti. Atskirąjį skundą priimti kompetentingas tik pirmosios instancijos teismas (CPK 315 straipsnio 1 dalis). Dėl to skundžiama teismo nutartis naikinama ir atskirojo skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutarties priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju turi būti išnaudota galimybė įteikti skolininkui procesinius dokumentus CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti kreditoriaus K. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutarties pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.