Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Gyčio Večersko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, nuteistajam T. A. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. A. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo T. A. nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams; vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2 d. paskirtoji bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su 2007-03-02 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir neatlikta bausme 20 MGL dydžio (2500 Lt) bauda ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams ir 20 (dvidešimt) MGL dydžio 2500 litų bauda; ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. A. nuteistas už tai, kad jis 2008-03-31 apie 16.25 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 54, G. S. vairuojant V. K. priklausantį automobilį ,,Fiat Ducato“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia vieną kartą šovė per automobilio ,,Fiat Ducato“ atidarytą langą iš dujinio pistoleto ,,Ekol Special 99“ į A. L. vairuojamą automobilį ,,VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šiais savo įžūliais veiksmais viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniu skundu T. A. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-10-07 nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį pagal LR BK 284 str. 1 d., baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, jog pirmos instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada dėl T. A. padarytos nusikalstamos veikos yra neteisinga, kadangi jo veiksmuose yra ne nusikaltimo sudėtis, o administracinio teisės pažeidimo požymiai. Dėl to apylinkės teismo nuosprendis turi būti panaikintas, nuteistasis išteisintas, kadangi tai, jog T. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, negali būti pagrindas pripažinti jį kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. Skunde nurodoma, jog konflikto tarp T. A. ir nukentėjusiojo A. L. priežastis buvo ta, kad dėl A. L. neapdairių veiksmų vos neįvyko avarija. Nuteistasis nurodo, jog A. L. savo veiksmais jį įžeidė. Dėl neteisėto A. L. elgesio nuteistasis labai supyko, todėl pro atidarytą automobilio langą iššovė iš dujinio pistoleto, žinodamas, kad bus garsas ir niekas nebus sužalotas, nesugadintas turtas. A. L. po šūvio persekiojo nuteistojo automobilį. Apeliantas nurodo, kad jo veiksmuose yra nedidelio chuliganizmo požymiai, kadangi jis viešoje vietoje rodė A. L. nepadorius gestus, iššovė iš garsinio dujinio pistoleto, kas yra LR ATPK 174 str. nustatyto teisės pažeidimo požymiai. Apelianto nuomone, jo padaryta veika neturi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, apeliantą išteisinantis pagal LR BPK 329 str. 1 d. 1 p.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti, nuteistasis ir jo advokatas prašė skundą tenkinti.

Nuteistojo T. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai T. A. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskyrė jam bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnio sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų. Bausmė T. A. yra paskirta teisingai.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2 d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę, jos skyrimą motyvavo, nurodė, kodėl būtent skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, o ne alternatyvi bausmės rūšis, tokia kaip viešieji darbai, bauda, areštas ar laisvės apribojimas, o būtent, teismo nuomone, Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgus į asmenybę, į ankstesnius teistumus. Pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino tai, kad nors pagal pavojingumo visuomenei laipsnį nuteistasis T. A. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), tačiau jis nusikalto neišnykus teistumams, nepraėjus nei pusei metų po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Be to, teismo tinkamai buvo atsižvelgta į tai, kad T. A. nusikalstamas veikas daro sistemingai, yra teisiamas ketvirtą kartą, dėl ko apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad T. A. yra linkusi daryti nusikalstamas veikas asmenybė, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nesitaiso, dėl ko teismas padarė teisingą išvadą, kad švelnesnių bausmės rūšių jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Teismo paskirta sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kurios trukmę teismas teisingai nustatė, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismo nurodyti argumentai abejonių nekelia. Teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja. Teismas skyrė bausmę, nepažeidęs BK 54 str., 56 str., 61 str. reglamentuojančių bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų.

Atmestinas T. A. apeliacinio skundo argumentas, kad jo padaryta nusikalstama veika neteisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d. Pirmos instancijos teismas, remdamasis ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais pagrįstai nustatė, jog T. A. tyčia vieną kartą šovė pro automobilio „Fiat Ducato“ atidarytą langą iš dujinio pistoleto „Ekol Special 99“ į A. L. vairuojamą automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuo savo įžūliais veiksmais viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl T. A. veiksmai negali būti vertinami kaip nedidelis chuliganizmas, numatytas LR ATPK 174str. BPK 305 str. 1 d. 2 p. nurodo, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais. Įrodymai byloje įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Jame nurodoma, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visos bylos aplinkybių išnagrinėjimu vadovaudamiesi įstatymu. Kauno miesto apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo esmines bylos aplinkybes, patikrino ir išanalizavo byloje surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įrodymų visumos pagrindu apylinkės teismas padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl T. A. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. - viešosios tvarkos pažeidimo.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog tai, kad T. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, negali būti pagrindas jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai įvertino pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. T. A. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau tai negali būti pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių, pagrindus reglamentuoja BK 39 str., kuris nustato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog BK 39 str. nuostatos gali būti taikomos esant visiems pagrindams kartu. T. A. padaryta nusikalstama veika atitinka nesunkaus nusikaltimo požymius, nuteistasis nusikalto ketvirtą kartą, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Įvertinusi aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija pagrindų T. A. pritaikyti BK 39 str. nuostatas nenustatė.

Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas T. A. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo teisingai, pagrįstai jį pripažino kaltu ir nuteisė pagal LR BK 284 str. 1 d. Pirmos instancijos teismo nurodyti argumentai abejonių nekelia. Teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja.

Visi apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. A. apeliacinį skundą atmesti.