- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-05
- Bylos Nr.
- 2S-655-657/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- V. B. N.
- Advokatai
- Rita Petručionytė, Rita Petručionytėsp
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apeliantės V. B. N. atstovaujamos advokatės Ritos Petručionytės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-27406-451/2014, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos V. B. N. pareiškimą dėl skolininko dalies nustatymo. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
E. Š. pareiškėjos V. B. N. vardu kreipėsi į teismą dėl skolininko K. V. turto dalies bendrame turte su kitais asmenimis nustatymo (b.l. 3-4).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi nustatė pareiškėjai 7 dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, t.y. nurodyti kaip prašo nustatyti naudojimosi tvarką ir pateikti prašymo pagrįstumą pagrindžiančius įrodymus (b.l. 24).
2014-12-15 teisme gautas patikslintas pareiškimas, prašoma nustatyti, kad skolininkas 1/18 turto dalimi naudojasi individualiai (b.l. 27-29).
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi nutarė pareiškėjos pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjai (b.l. 30-31). Teismas konstatavo, kad teisė kreiptis į teismą realizuojama įstatymo nustatyta tvarka, todėl pareiškėja privalo įvykdyti visas teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygas. Viena iš tokių sąlygų yra tinkamas ieškinio (pareiškimo) surašymas. Suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą yra ieškovo pareiga (CPK 135 str.) ir dispozityvumo, rungimosi, nešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principai neleidžia teismui to daryti už ieškovą. Teismas privalo būti nešališkas, taigi negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą ar nurodyti ieškovui, kaip turi būti surašomas ieškinys (CPK 21 str.). Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai buvo nustatytas 7 dienų terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, t.y. pareiškėja privalėjo nurodyti, kaip prašo nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Tačiau 2014-12-15 teisme gautame pareiškėjos V. B. N. pranešime dėl trūkumų pašalinimo nurodoma, kad skolininkas K. V. naudosis jam paskirta nuosavybės dalimi, esančia su kitais asmenimis, individualiai. Teismas sprendė, jog nurodymas, kad skolininkas naudosis jam priklausančia dalimi individualiai, nenustato naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarkos ir neatitinka CPK 667 straipsnio 2 dalies reikalavimų, todėl darė išvadą, kad pareiškėja nustatytą terminą trūkumų nepašalino, todėl pareiškimą kartu su priedais grąžino pareiškėjai (CPK 115 str. 3 d.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė V. B. N. atstovaujama advokatės Ritos Petručionytės prašo Kauno apylinkės teismo nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (b.l. 34-35). Apeliantės teigimu, nutartis yra neteisėta, kadangi teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai pareiškėjos pateiktam prašymui taikė CPK 135 straipsnio nuostatas tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Apeliantė nepageidauja bylinėtis ieškinio teisenos tvarka, o vykdymo procese teismui pateikė prašymą nustatyti skolininko turto dalį, į kurią gali būti nukreiptas išieškojimas, todėl bendro pobūdžio CPK 135 straipsnio nuostatos netaikytinos. Todėl teismas nepagrįstai reikalauja suformuluoti reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos daiktu nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir pasisako apeliacinio skundo ribose.
Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria atisakyta priimti pareiškimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi nustatė pareiškėjai 7 dienų terminą pašalinti pareiškimo trūkumus. Teisme 2014-12-15 gautas pareiškėjos patikslintas prašymas.
Kauno apylinkės teismas ginčijama 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą dėl skolininko dalies nustatymo, nes pareiškėja nepašalino 2014-12-02 nutartyje nurodytų trūkumų, nenurodė naudojimo tvarkos (b.l. 11-12).
Kaip matyti iš pareiškimo turinio, pareiškimas yra susijęs su skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo (CPK XLVII skyrius). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą.
Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (teikiamų dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str. 2 d.). Pareiškimas dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo turi atitikti ne tik CPK 111-114 straipsniuose nustatytus bendruosius procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimus, bet ir CPK 667 straipsnyje nustatytus pareiškimo turinio specialiuosius reikalavimus, kurie turi būti nurodyti pareiškime.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog teismas be pagrindo reikalavo suformuluoti reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos turtu nustatymo, nes tai išimtinė teismo pareiga. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 str. 3 d.), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti.
Nors teismas nutartyje ir nustato naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, tačiau pareiškėja, kaip išieškotoja, kreipdamasi į teismą dėl skolininko dalies bendrame su kitu asmeniu nekilnojamame turte nustatymo, turi ne tik pateikti prašymą nustatyti naudojimosi tvarką, bet ir duomenis, susijusius su jos pareiškimo reikalavimu ir būtinus tinkamam bylos išnagrinėjimui, šiuo atveju tai yra naudojimosi turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos projektas.
Bendrasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas įpareigoja teismą siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą; proceso dalyviams taip pat numatoma pareiga rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str.), tačiau civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo pareigos neįvykdė, o teismas negali būti tiek aktyvus, kad už pareiškėją rinktų įrodymus. Priešingu atveju būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, teismas taptų pareiškėjos advokatu, o tai yra absoliučiai neįmanoma.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos pateiktas pareiškimas neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, bei pagrįstai atsisakė jį priimti, kai pareiškėja nepašalino procesinio dokumento trūkumų (CPK 115 str. 3 d.). Teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl to skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.