Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-02-18 · Baudžiamoji byla Nr. T-242-957/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-18
Bylos Nr.
T-242-957/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Nuteistasis
V. T., Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus
Kategorijos
Teikimas Nr. T-242-957/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61501-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.12.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei,dalyvaujant prokurorui Armandui Vainauskui,nuteistajam V. T. (V. T.),Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovei L. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau – ir Vilniaus regiono skyrius) teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2143-1015/2018 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtos vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu bei, vadovaujantis BK 69 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam padarytą 2 080 Eur turtinę žalą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartimi, pratęstas baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą terminas iki 2020 m. vasario 1 d.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO) duomenimis, minėtas teismo nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 24 d.

Šalies argumentai

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius teikimu prašo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam V. T. ir pasiųsti atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu paskirtą vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Teikime nurodoma, jog bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2020 m. vasario 24 d. Minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį Vilniaus regiono skyrius vykdo nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. V. T. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra 84 balai iš 168 balų (vidutinė rizika nusikalsti pakartotinai). 2018 m. rugsėjo 13 d. asmuo atvyko į Vilniaus regiono skyrių, buvo supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, su teisinėmis pasekmėmis už vengimą vykdyti bausmę: už vengimą atlikti bausmę ir teismo paskirtus įpareigojimus, už administracinių nusižengimų padarymą. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, ikiteisminių tyrimų nebuvo pradėta, Sodros duomenimis asmuo niekur nedirba, nuo 2018 m. vasario 5 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje. 2018 m. rugsėjo 13 d. atlygino nukentėjusiajam dalį turtinės žalos 150 Eur. Be to, 2018 m. lapkričio 22 d. buvo siunčiamas į Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ dėl darbo paieškos konsultacijos, taip pat buvo suplanuotas dalinis žalos atlyginimas. V. T. priežiūros laikotarpiu vengė vykdyti teismo skirtus įpareigojimus – nevykdė priežiūros plane suplanuotos žalos atlyginimo dalimis tvarkos, 2018 m. gruodžio 18 d. buvo nukreiptas į mediaciją dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau V. T. nepateikė aiškaus pasiūlymo turtinei žalai atlyginti, todėl mediacija buvo nutraukta. Taip pat asmuo darė administracinius nusižengimus, t. y. 2019 m. sausio 3 d. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 446 straipsnio 4 dalį 16 Eur dydžio bauda, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra. 2019 m. gegužės 14 d. V. T. buvo nukreiptas į pozityvaus užimtumo priemonę „Darbo paieška ir savęs pristatymas darbdaviui“, tačiau jis nepasinaudojo suteikta pagalba ir darbo neieškojo. Asmuo ir toliau nevykdė probacijos sąlygų, t. y. 2019 m. birželio 17 d. vėl buvo nubaustas pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį, jam paskirta 16 Eur dydžio bauda, kurią sumokėjo 2019 m. rugsėjo 20 d., tuo tarpu 2019 m. spalio 14 d. buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį už vairavimą neturint teisės vairuoti, paskirta 300 Eur bauda, tačiau informacijos apie baudos sumokėjimą nėra. Taip pat V. T. neatlygino nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos iki nustatyto termino, todėl dėl padarytų nusižengimų, 2019 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus regiono skyrius teikimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tačiau teikimas nebuvo tenkintas ir asmuo buvo įpareigotas iki 2020 m. vasario 1 d. atlyginti nukentėjusiajam likusią dalį turtinės žalos – 1 580 Eur. Teikime nurodoma, kad asmuo tinkamų išvadų nepadarė, neatlygino turtinės žalos, taip pat V. T. vėl 2019 m. lapkričio 12 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 446 straipsnio 4 dalyje, skirtą 16 Eur dydžio baudą sumokėjo 2019 m. gruodžio 9 d. (b. l. 1-2).

Teismo posėdžio metu nuteistasis V. T. prašė teikimo netenkinti ir paaiškino, kad dirba nelegaliai statybose, šiuo metu dėl nedidelės traumos beveik nedirba ir sausio mėnesį beveik nedirbo, iš papildomo uždarbio gaudavo po 30-50 Eur per dieną, tačiau tų pinigų skirti žalai atlyginti neturėjo galimybės. Pats yra prasiskolinęs pinigų. Pasak nuteistojo, kažkokią žalos dalį yra atlyginęs, apie 500 Eur paskutinį mokėjimą padarė prieš Naujus metus, tačiau iki vasario 24 d. pilnai atlyginti žalos negali. Visos nuobaudos buvo už važiavimą autobusu be talonėlių. Taip pat važiavo be teisių iš Trakų, nes kolega, kuris turėjo vairuoti, buvo išgėręs. Iš 300 Eur baudos 100 Eur dalį sumokėjo, dar likę 200 Eur. Oficialiai nedirba dėl antstolių, nes turi apie 3 000 Eur skolos už alimentus, kadangi buvusiai žmonai neperveda, bet asmeniškai padeda. Nuteistojo teigimu, kiek galėjo tiek mokėjo ir savo vaikui ir kitas baudas apmokėdavo. Kiekvieną mėnesį prašė probacijos, kad leistų išvažiuoti dirbti į užsienį. Vieną kartą probacija nurodė, kad reikia sutarties, po to sakė, kad „Jūs pabėgsit ir negrįšit“. Tačiau jeigu probacija paskirtų kas du mėnesius atvykti, tai galėtų grįžti. Pasak V. T., jeigu probacija paleis, dirbtų užsieny ir per 2-3 mėnesius galėtų grąžinti visus pinigus. Ten darbas statybose, iki 3 000 Eur galima uždirbti. Prašo leisti išvažiuoti ir užsidirbti pinigų, tada gražins šią skolą.

Vilniaus probacijos skyriaus atstovė L. J. teismo posėdyje prašė teikimą tenkinti.

Prokuroras teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti. Mano, kad jis pagrįstas ir motyvuotas, V. T. buvo sudaryta galimybė atlyginti žalą, buvo pratęstas terminas. Ir šiandien matoma, jog iš nuteistojo pusės jokių pastangų nėra. Be to, ir kita medžiaga yra neigiamai charakterizuojanti, daug administracinių pažeidimų, pakartotinio nusikalstamumo rizika taip pat pakankamai didelė. Realiai asmuo per visą terminą niekur nedirbo, tik registruojasi Užimtumo tarnyboje.

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – ir Probacijos įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad Vilniaus regiono skyriaus teikimas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo V. T. grindžiamas iš esmės tuo, kad nuteistasis nevykdo probacijos sąlygų, t. y. vengia atlyginti turtinę žalą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą ir daro administracinius nusižengimus. Vis tik, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad toks Vilniaus regiono skyriaus teikimas šiuo metu yra netikslingas, nepaisant to, jog bylos medžiaga sudaro pagrindą įžvelgti tam tikras nuteistojo V. T. elgesio tendencijas, kurios probacijos tarnybai leido spręsti apie probacijos sąlygos, susijusios su žalos atlyginimu, tyčinį nevykdymą.

Pirmiausia pažymėtina, jog susipažinus su LITEKO duomenimis, taip pat su nuteistojo asmens byla Nr. V3-1712, 2018-13543-P (toliau – ir asmens byla) matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu V. T. paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu bei, vadovaujantis BK 69 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam padarytą 2 080 Eur turtinę žalą. Pažymėtina, kad Vilniaus regiono skyrius nuteistojo V. T. elgesį kontroliuoja nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. (asmens b. l. 9). Probacijos vykdymo laikotarpiu teismas V. T. pratęsė paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą terminą iki 2020 m. vasario 1 d. (asmens b. l. 129-132). Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas baigiasi 2020 m. vasario 24 d. (asmens b. l. 9). Kaip matyti iš asmens bylos, 2018 m. rugsėjo 13 d. V. T. atvykus į Vilniaus regiono skyrių, jis buvo supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, su pasekmėmis už vengimą vykdyti bausmę, buvo sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas (asmens b. l. 14-24A). Teismo vertinimu, pateiktos medžiagos duomenimis, V. T. vykdo jam paskirtą įpareigojimą dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, iš esmės piktybinių šio įpareigojimo pažeidimų nenustatyta (asmens b. l. 39, 47, 54, 59, 86, 102). Tik laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. V. T. nerastas kaip registruotas Užimtumo tarnyboje (asmens b. l. 75), tačiau 2019 m. gegužės 21 d. atvykęs į Vilniaus regiono skyrių pateikė pasiaiškinimą, kad buvo nusiųstas pagal rekomendaciją į darbo vietą, kur nuvykus buvo paaiškinta, kad jo darbo nereikia, todėl išsiregistravo iš Užimtumo tarnybos. Atsižvelgiant į tai, kad išsiregistravęs asmuo vėl prisiregistravo, jam įspėjimas nebuvo skirtas (asmens. b. l. 76). Naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta (asmens b. l. 113-120), nuo paskutinio svarstymo teisme, naujų administracinių nusižengimų nepadarė (asmens b. l. 140-145), jis yra bedarbis (asmens b. l. 122), jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra vidutinė (84 balai iš 168 balų).

Iš byloje esančių kvitų kopijų matyti, kad V. T., likus savaitei iki probacijos pabaigos, dar nėra atlyginęs nukentėjusiajam priteistos turtinės žalos, taigi nuteistasis jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti priteistą turtinę žalą, yra įvykdęs tik iš dalies. Vis dėlto, teismo vertinimu, pastaroji aplinkybė šiuo metu nesudaro pagrindo pasiųsti V. T. atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), suteikti asmeniui galimybę įrodyti savo pasikeitusį ir teigiamą požiūrį į teisėtą elgesį. Probacijos procese, atsižvelgiant į Probacijos įstatyme numatytus probacijos principus, turi būti įgyvendinta reali probuojamojo kontrolė, turi būti veikiama atsižvelgiant į tikslus ir probuojamojo gyvenimo situaciją, jam turi būti teikiama pagalba, o ne ieškoma priežasčių jį pasiųsti atlikti bausmę pataisos namuose. Teismo vertinimu, šioje byloje teikimas pateiktas esant formaliems pagrindams, nurodant, jog V. T. yra neatlyginęs 1 580 Eur turtinės žalos (iš 2 080 Eur). Iš asmens byloje esančių dokumentų matyti, kad V. T. yra atlyginęs dalį turtinės žalos, t. y. 2018 m. liepos 24 d. sumokėjo – 150 Eur (asmens b. l. 25), 2019 m. rugpjūčio 31 d. – 100 Eur (asmens b. l. 93), 2019 m. rugsėjo 21 d. – 100 Eur (asmens b. l. 107), 2019 m. spalio 11 d. – 50 Eur ir 2019 m. spalio 25 d. – 100 Eur (asmens b. l. 139). Pasak probuojamojo, jis dirba nelegaliai, oficialiai dirbti negali dėl antstolių, nes turi susikaupusią apie 3 000 Eur skolą už alimentus. Norėtų išvykti dirbti į užsienį ir per 2-3 mėnesius galėtų grąžinti visus pinigus nukentėjusiajam. Savo 2018 m. lapkričio 21 d., 2019 m. vasario 20 d., 2019 m. liepos 10 d., 2019 m. rugpjūčio 9 d., 2020 m. vasario 3 d. rašytiniuose pasiaiškinimuose V. T. nurodo iš esmės analogiškas priežastis, dėl kurių jis negali atlyginti turtinės žalos, t. y. tai, kad neturi darbo, neturi lėšų (asmens b. l. 49, 68, 85, 87, 147). Prokuroras teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti, nes nuteistasis nerodo pastangų. Teismas su tokia pozicija iš dalies sutinka. Pažymėtina, kad V. T. pats nurodė kartais dirbantis neoficialiai, tačiau iš šių lėšų padengti įsiskolinimą pastangų nerodė. Visgi teismas sprendžia, kad nuteistajam vien dėl to panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą būtų skubotas sprendimas. Nagrinėjamo teikimo kontekste pažymėtina, kad V. T. iš esmės yra bedarbis, oficialiai įsidarbinti negali dėl tam tikrų priežasčių, nors ir nulemtų jo paties elgesio, tačiau nepaisant to, jis vis tik periodiškai atlikdavo mokėjimus nukentėjusiajam. Pažymėtina, jog bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas nagrinėjamu atveju duotų priešingą efektą, nei siekia probacijos tarnyba, t. y. tik apribotų nukentėjusiojo galimybes gauti priteistą turtinę žalą (kadangi nuteistasis, būdamas įkalinimo įstaigoje, negalėtų padengti civilinio ieškinio netgi pagal esamas galimybes) ir taip neduotų realios naudos, nes žalos atlyginimo procesas tik užsitęstų. Įvertinus nuteistojo V. T. deklaruojamą siekį vykti uždarbiauti į užsienį ir taip atsiskaityti su nukentėjusiuoju, yra pakankamas pagrindas tikėti, jog V. T., būdamas laisvėje, greičiau atlygins likusią turtinės žalos dalį.

Taigi, nors V. T. elgesys pastaruoju metu leidžia spręsti apie įpareigojimo nevykdymą, tačiau teismo vertinimu, pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas ir nuteistojo pasiuntimas atlikti paskirtą vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę šiuo atveju būtų neproporcingas ir netikslingas.

Visa tai sudaro pagrindą Vilniaus regiono skyriaus teikimą atmesti. Pirmiau aptartos aplinkybės šiai dienai leidžia manyti, kad šiuo metu vis tik nėra pakankamo teisinio pagrindo panaikinti nuteistajam V. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam V. T. (V. T.) netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Marijus Kursevičius