Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje iš­nag­ri­nė­jo S. G. (S. G.), gimusio 1955 m. kovo 28 d., a/k (duomenys neskelbtini) armėno, Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ – komercijos direktoriumi, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) k., Kretingalės sen., Klaipėdos r. sav., ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo by­lą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. laikinai eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, neužtikrinęs, kad A. Š. būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, teisės aktų nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SODRA) teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, leido A. Š. 2015 m. rugsėjo 10 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ statomame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Plungės rajone, dirbti nelegalų darbą – atlikti dažymo darbus, darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 2 p., 99 str. 3 d. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. G. teisme pripažino, kad tuo metu pavadavo atostogaujantį bendrovės direktorių D. L., ir turėjo teisę spręsti darbuotojų priėmimo į darbą klausimus. Dėl jam pareikšto administracinio kaltinimo tyčinės savo kaltės nejaučia, todėl kaltės nepripažįsta. Kaip vadovas meistrui nepasakė, kad A. Š. neleistų į objektą, nes A. Š. pats jam buvo sakęs, kad nori nuvažiuoti ir pabendrauti su darbuotojais, pažiūrėti kokios darbo sąlygos, tai yra jo klaida, nes jis neturėjo būti objekte. Priėmimo į darbą formalumai nebuvo laiku atlikti, kadangi jų įmonės buhalterija yra Vilniuje.

Nustatyti ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, teismas gali tik remdamasis įrodymais (Lietuvos Respublikos ATPK 256 str.).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. 1 d. 1 p. numato, jog nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Minėto straipsnio 3 d. nurodyta, kad darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. DK 93 str. darbo sutartį apibrėžia kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimą, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų, ir ji turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą (DK 99 str.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Renkant įrodymus ar buvo dirbama legaliai ar nelegaliai, būtina nustatyti faktinių darbo santykių pobūdį, įsipareigojimus, įvertinti kitas aplinkybes. Darbo sutartis yra ne pagrindinis, o išvestinis nelegalaus darbo požymis, todėl negalima remtis vien formaliu požymiu – yra rašytinė darbo sutartis ar nėra. Nelegalaus darbo buvimo konstatavimui pagrįsti privalomas yra šių objektyviųjų požymių buvimo nustatymas: 1) realaus asmens pradėjimo dirbti buvimas; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiuose darbo sutarties požymių buvimas (darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas buvo tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos buvo tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai ir atlygintinai); 3) nesilaikymas darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Liudytojas L. R. teisme parodė, kad buvo atliekamas planinis patikrinimas. Statybos inspektorius tikrino savo darbus, o jis tikrino darbuotojus. A. Š. sukėlė įtarimą, nes buvo be specialių darbo rūbų. Jis paaiškinimą parašė ne savo vardu, nebuvo SODROS duomenų apie tokį darbuotoją. Pirma A. Š. prisistatė esąs A. R., o rugsėjo 15 dieną jis prisistatė Š. Įmonė registruota Klaipėdoje, sudaryta darbo sutartis ir prašymas priimti į darbą skirtingomis datomis rodo, kad buvo stengtasi viską įforminti atgaline data. Tai buvo eilinis patikrinimas, jokios informacijos apie nelegalius darbuotojus neturėjo.

Liudytojas A. G. teisme parodė, kad yra organizuojami inspekcijos reidai po statybvietes, šiuo atveju buvo pasikviestas darbo inspekcijos atstovas, nes pagrindinai statybos objektuose sprendžiami darbų saugos klausimai. Jis žiūrėjo objekto kokybę. Po atvykimo praėjus kelioms minutėms, darbo inspektorius kalbėjo su darbininku, klausė jo ar dirba, po patikrinimo buvo kalba, kad rastas nelegalus darbuotojas prie apdailos darbų.

Liudytojas A. Š. teisme parodė, kad rugsėjo 10 dieną buvo nuėjęs į įmonės ofisą Klaipėdoje, susitarė dėl priėmimo į darbą, darbo sąlygų ir užmokesčio, kurį turėjo pradėti dirbti kitą dieną. Kad nebūtų apgautas dėl atlyginimo ir darbo sąlygų, į objektą Plungės rajone nuvyko pats savo iniciatyva, kur dirbę darbuotojai parodė jo būsimo darbo apimtis. Kadangi neturėjo pinigų grįžti atgal ir laukė kol po darbo veš darbininkus į Klaipėdą, nutarė prasimaišyti dažų ir pabandyti dažyti, tuo metu ir atvyko tikrintojai.

Motyvuojamoji dalis

Iš surinktų ir teisme ištirtų rašytinių įrodymų matyti, kad:

tikrinimo metu 2015-09-10 rašytiniame paaiškinime A. Š. pateikė neteisingus savo asmens duomenis – kitą pavardę (Rimeka), paaiškinime nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2015-08-18. (b.l. 16);

2015-09-15 rašytiniame paaiškinime A. Š. nurodė tikslius savo asmens duomenis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2015-09-10, kad ant darbo sutarties yra pasirašęs, tačiau antro darbo sutarties egzemplioriaus nėra gavęs. (b.l. 17);

UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos L. N. S. paaiškinime užfiksuota, kad A. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2015-09-10. (b.l. 18);

iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-09-10, 17³⁹ val., siųsto elektroninio laiško UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl priėmimo matyti, jog po UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo valandų buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninis laiškas, jog reikia įdarbinti A. Š.. (b.l. 7);

byloje esančiose 2015-09-10 fotonuotraukose užfiksuotas A. Š., ruošiantis dažus, atliekantis dažymo darbus. (b.l. 5-6);

iš VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, jog VSDFV teritoriniam skyriui apie A. Š. darbo pradžią pranešta 2015-09-11, 9⁰⁹ val. (b.l. 8);

VSDFV informacinės sistemos užklausos duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus patvirtina, jog patikrinimo metu 2015-09-10, VSDFV teritoriniam skyriui apie A. Š. darbo pradžią nebuvo pranešta. (b.l. 9);

iš 2015-09-10 A. Š. prašymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui matyti, kad A. Š. prašė priimti jį dažytoju nuo 2015-09-10 iki 2015-10-30 (b.l. 10);

2015-09-09 A. Š. darbo sutartyje užfiksuota, jog darbo sutartis įsigalioja 2015-09-10, darbuotojas pradeda dirbti 2015-09-10. (b.l. 11-13);

iš 2015-09-01 - 2015-09-11 darbo laiko žiniaraščio matyti, jog A. Š. dirbo bendrovėje nuo 2015-09-10. (b.l. 14-15);

iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. L. 2015-09-28 paaiškinimo dėl patikrinimo objekte, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., VDI inspektoriui matyti, jog jis nuo 2015-08-04 iki 2015-09-04 atostogavo, o nuo 2015-09-07 iki 2015-09-14 buvo nemokamose atostogose, visais įmonės organizaciniais klausimais užsiėmė laikinai einantis direktoriaus pareigas S. G. Tuo metu į dažytojo pareigas ir buvo priimtas A. Š.. Kaip jį informavo įmonės administracija, šis darbuotojas turėjo pradėti darbą 2015-09-11, tačiau savo iniciatyva į statybos objektą atvyko anksčiau. Darbų vadovas, tuo metu dar neturėdamas tikslios informacijos dėl dažytojo A. Š. darbo pradžios, žymėdamas tabelyje kitus darbuotojus, pažymėjo jį kaip dirbantį, nors tuo metu A. Š. tik apžiūrinėjo darbo vietą. Patikrinimo metu A. Š. sutriko, todėl nesugebėjo inspektoriui normaliai paaiškinti savo buvimo objekte priežasties. (b.l. 19);

D. L. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius (b.l. 26), jo vadovaujama įmonė yra adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., įmonė vykdo statybines paslaugas, užsiima pastatų remontu. (b.l. 25);

iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų 2015-08-03 sprendimo dėl darbuotojo kasmetinių atostogų ir 2015-09-07 sprendimo dėl direktoriaus neapmokamų atostogų matyti, jog įmonės direktoriui D. L. nuo 2015-08-04 iki 2015-09-05 suteiktos kasmetinės atostogos, o nuo 2015-09-07 iki 2015-09-13 – neapmokamos atsostogos, šiais laikotarpiais direktoriaus pareigas pavesta laikinai eiti komercijos direktoriui S. G.. (b.l. 21, 22);

į bylą pateiktame A. Š. 2015-09-10 paaiškinime UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui D. L. užfiksuota, kad 2015-09-09 jis atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbinti dažytoju, su įmonės administracija susitarėme, jog pradės dirbti nuo 2015-09-11. Tačiau sužinojęs, kad darbo vieta (objektas) bus Plungėje, nusprendė savo iniciatyva apsižiūrėti vietoje, susipažinti su darbo sąlygomis. Kadangi netikėtai buvo užkluptas darbo inspektoriaus, išsigando, kad įmonė ir būsimieji darbdaviai persigalvos ir į darbą nebepriims, todėl inspektoriui nurodė neteisingus duomenis. Gailisi taip pasielgęs. (b.l. 20).

Surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad susitaręs dėl darbo sąlygų, atlyginimo, tačiau nepasirašius darbo sutarties, patikrinimo metu A. Š. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, o S. G. laikinai eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ir vykdydamas darbdavio funkcijas, bendrovės statomame objekte (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Plungės rajone, 2015-09-10 leido A. Š. dirbti nelegalų darbą – atlikti dažymo darbus, darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, neužtikrinęs, kad A. Š. būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, teisės aktų nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SODRA) teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, taip S. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Skiriant nuobaudą pažeidėjui teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. G. pri­pa­žin­ti pa­da­rius ad­mi­nist­ra­ci­nį tei­sės pa­žei­di­mą, nu­ma­ty­tą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., ir jam paskirti baudą 868 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus).

Išaiškinti S. G., kad paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį. Neturint galimybės sumokėti baudą, ATPK 313 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo priėmimo dienos kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ją išieško antstolis (ATPK 314 str. 3 d.).

Nu­ta­ri­mas per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarimo priėmimo dienos ga­li bū­ti skun­džia­mas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.