Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-02-06 · Baudžiamoji byla Nr. e1-799-1100/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-02-06
Bylos Nr.
e1-799-1100/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04872-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
G. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-799-1100/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04872-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.25.6; 2.12.1.4(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

G. G. (G. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, bedarbis, teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

G. G. 2020 m. vasario 2 d. apie 15.15 val. Vilniuje, Olandų g., ties pastatu Nr. 51, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,09 promilės etilo alkoholio koncentracija.

G. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis G. G. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad 2020 m. vasario 1 d. vakare, maždaug nuo 18 val., jis pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Kitą dieną apie 12 val. grįžo į sugyventinės namus, esančius (duomenys neskelbtini). Ten susiginčijo su ja ir, susikrovęs savo daiktus į automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išėjo iš namų. Automobilis priklauso kaltinamojo motinai. Apie 15 val. išvažiavo iš savo sugyventinės namų su minėta transporto priemone į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Važiuodamas nekliudė jokio automobilio ir neatsitrenkė į nieką. Jo vairuojamo automobilio abu galinio matymo išoriniai veidrodėliai yra apgadinti, nes, matyt, išvažiuodamas iš kiemo atsitrenkė į namo sieną. Policijos pareigūnai sustabdė jį Vilniuje, Olandų g., ties pastatu Nr. 51. Buvo patikrintas jo blaivumas. Į alkotesterį pūtė tris kartus, visus kartus pripūtė daugiau kaip 2 promiles (el. b. l. 75–77).

Liudytoja B. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. vasario 2 d. apie 15.15 val., dirbdama su kolega, gavo pranešimą, kad Vilniuje, Plytinės g., Antakalnio g. link nuvažiavo galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu BMW, pilkos spalvos. Pavojingai manevruoja, važiuoja ant šaligatvių. Važiuojant Antakalnio žiedu, iš budėtojo gavo pranešimą, kad minėtas automobilis važiuoja Olandų g. Pastebėjus minėtą automobilį, transporto priemonė sustabdyta ties pastatu Nr. 51. Priėjus prie automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo, nustatyta, kad jis yra G. G.. Paklausus jo, ar vartojo alkoholį, šis atsakė, kad nieko nevartojo ir važiuoja namo. Taip pat bendraujant su vyru, buvo matyti, kad jo vairuojamo automobilio galinio matymo šoniniai veidrodėliai yra nulaužti, paklausus jo, kas atsitiko, šis atsakė, kad kažkas juos nulaužė. Bendraujant su G. G., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Į įvykio vietą atvyko Kelių policijos ekipažas V1860, kuris alkotesteriu patikrino vyro blaivumą ir nustatė 2,09 bei 2,16 promilių girtumą (el. b. l. 59–61).

Šios liudytojos tarnybiniame pranešime užfiksuotos iš esmės tokios pačios aplinkybės (el. b. l. 30).

Liudytojas M. M. (M. M.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. vasario 2 d. apie 15 val., dirbdamas kartu su kolege, gavo pranešimą, kad Vilniuje, Plytinės g., Antakalnio link nuvažiavo galimai neblaivus vyras su pilkos spalvos automobiliu BMW. Minėtą automobilį BMW Vilniuje, Olandų g. ties pastatu Nr. 51, sustabdė ekipažas (duomenys neskelbtini). Atvažiavus į vietą, paaiškėjo kad 7 klasės BMW automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo G. G., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Vyro blaivumas buvo patikrintas alkotesteriu, nustatyta 2,09 ir 2,16 promilės etilo alkoholio. Kada ir kur G. G. vartojo alkoholį, jiems nepasakė (el. b. l. 64–65).

Policijos pareigūnės J. V. tarnybiniame pranešime užfiksuotos iš esmės tokios pačios aplinkybės (el. b. l. 29).

2020 m. vasario 2 d. neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad G. G. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai. Kaltinamajam 2020 m. vasario 2 d. 15.24 val. nustatytas 2,09 promilių neblaivumas, o 15.45 val. – 2,16 promilių neblaivumas (el. b. l. 21).

Tokie patys kaltinamojo neblaivumo duomenys užfiksuoti alkotesterio Drager Alcotest 6810 Nr. ARYE-0404 kvituose (el. b. l. 20).

Pagal alkotesterio Drager Alcotest 6810 Nr. ARYE-0404 patikros sertifikato kopiją, šio alkotesterio patikra galioja iki 2020 m. balandžio 3 d. (el. b. l. 20).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso G. P. (el. b. l. 54).

Pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą vidutinė automobilio BMW 730d, 2006 m., kaina Lietuvoje be PVM yra 5480 Eur (el. b. l. 55).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad G. G. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį BMW, kai jo iškvėptame ore yra 2,09 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad G. G. vairavo automobilį BMW, be kita ko, patvirtina tiesioginės liudytojos B. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir jos tarnybinis pranešimas, netiesiogiai – liudytojo M. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir policijos pareigūnės J. V. tarnybinis pranešimas. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio, kurio patikra nagrinėjamo įvykio metu buvo galiojanti, rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. G. G. neblaivumo požymiai vairuojant transporto priemonę nustatyti ir kitais įrodymais: liudytojų B. T. ir M. M. parodymais, tarnybiniais pranešimais, neblaivumo nustatymo aktu.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi G. G. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. G. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda – ir jos dydžiu, tačiau prašo ją leisti mokėti dalimis per 24 mėnesius, nes šiuo metu ieško darbo (el. b. l. 84–85).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – G. G. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis savo veiksmais kėlė pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui.

G. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikaltimą būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš elektroninės bylos medžiagos matyti, kad G. G. anksčiau yra teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, ne kartą baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinių nusižengimų (administracinių teisės pažeidimų) padarymą (el. b. l. 38–49). Kaltinamasis nedirba (el. b. l. 52), byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. G. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 102 MGL (5100 Eur) dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

G. G. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, į tai, kad kaltinamasis, pateikė prašymą leisti baudą sumokėti dalimis, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 16 mėnesių baudos sumokėjimo terminą. Nustatyti kaltinamojo prašomą terminą (24 mėnesiams) nėra pagrindo.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti G. G. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio BMW vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

G. G. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,09 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį Vilniaus mieste dienos metu, kai eismas yra intensyvus. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas dvejiems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2020 m. vasario 3 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

G. G. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu BMW, jis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė trečiajam asmeniui – G. P.. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (5480 Eur be PVM) išieškojimas iš G. G. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo G. G. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas yra būtinas. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, iš G. G. konfiskuotina 5480 Eur.

V. Kiti klausimai

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. G. BPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. vasario 2 d. 15.24 val. iki 2020 m. vasario 3 d. 14.08 val. (viena diena) (el. b. l. 13–14, 17–18). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

G. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 78–80, 81–83). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ar priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. G. (G. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 102 MGL (5100 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. G. skirti galutinę bausmę – 68 MGL (3400 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti G. G. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. vasario 2 d. 15.24 val. iki 2020 m. vasario 3 d. 14.08 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 66 MGL, t. y. 3300 Eur (trijų tūkstančių ir trijų šimtų eurų) dydžio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, paskirti G. G. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2020 m. vasario 3 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos (5480 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų ir aštuoniasdešimties eurų)) konfiskavimą valstybės naudai.

G. G. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti G. G., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per šešiolika mėnesių – nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Taip pat išaiškinti G. G., kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Darius Lukaitis