- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-24
- Bylos Nr.
- N-662-1538-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Artūras Drigotas
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Dainavos policijos komisariato viešosios policijos Prevencijos poskyrio pareigūnas 2008 m. balandžio 28 d. V. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad V. K. 2008 m. balandžio 15 d., apie 8.00 val., Kaune, Pramonės pr. 16, prekybos miestelyje „Urmas“, 18-tame sandėlyje, vartojo visuomenėje nepriimtinus žodžius I. Š. atžvilgiu. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnyje.
II.
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 20 d. nutarimu V. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, padarymą paskyrė 100 litų baudą.
Teismas nurodė, kad byloje esanti medžiaga įrodo, o taip pat ir teismo posėdžio metu pasitvirtino, jog tarp V. K. ir I. Š. yra susiklosčiusi konfliktinė situacija. Ta aplinkybė, jog galimai konfliktas kilo iš asmeninių santykių, reikšminga tuo aspektu, jog asmens atliktų veiksmų kvalifikavimą kaip nedidelį chuliganizmą ATPK 174 straipsnio prasme apsprendžia asmens pasirinkta asmeninių nesutarimų aiškinimosi vieta bei būdas (2008-02-22 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-223/2008). Pažymėjo, kad surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog V. K. išplūdo I. Š. necenzūriniais žodžiais, jos veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje (Kaune, Pramonės pr. 16, miestelio „Urmas“ 18 – tame sandėlyje) ir esant pašaliniams asmenims (ten buvusiems pirkėjams, R. L., R. A.). Teismas pripažino, kad toks elgesio variantas rodo nepagarbą visuomenei bei jos pripažintoms elgesio taisyklėms ir normoms, pažeidžia viešąją tvarką ir rimtį. Skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad V. K. nėra bausta administracine tvarka, viena augina mažametį vaiką, jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
III.
V. K. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti.
Mano, kad teismas šališkai vertino liudytojo antstolio M. P. paaiškinimus, kuris nurodė įvykio vietoje negirdėjęs, kad V. K. vartojo necenzūrinius žodžius I. Š. atžvilgiu, vadovavosi tik I. Š. pusę palaikiusios liudytojos R. L. paaiškinimais. Nurodo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 192 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartį ir pažymi, kad teismo posėdžio metu duodant paaiškinimus liudytojai iš teismo posėdžio salės nebuvo pašalinti, M. P. ir R. L. dalyvavo vedant šalių apklausą. Tai patvirtina 2008 m. birželio 19 d. posėdžio protokolas. Nurodo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį ir pabrėžia, kad duomenys, gauti pažeidžiant konvenciją, yra neteisėti. Paaiškina, kad konfliktas kilo iš asmeninių santykių, V. K., vertinant susidariusią situaciją ir liudytojo antstolio M. P. paaiškinimus, konflikto nesukėlė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstat uoja:
IV.
ATPK nėra įtvirtinta liudytojų apklausos tvarka, todėl apklausiant liudytojus teismo posėdyje nagrinėjant administracines bylas, pagal analogiją vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 192 straipsniu, kurio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas liudytojas šaukiamas į teismo posėdžio salę ir apklausiamas atskirai. Neapklausti liudytojai negali būti teismo posėdžio salėje bylos nagrinėjimo metu. Apklaustas liudytojas lieka salėje iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Apklaustų liudytojų prašymu teismas, išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali leisti jiems išeiti iš teismo posėdžio salės.
Dėl apeliantės skunde įvardinto pažeidimo atliekant liudytojų apklausą (nurodo, kad viso posėdžio metu liudytojai dalyvavo vedant šalių apklausą) pasakytina, jog visa posėdžio eiga, tame tarpe ir įrodymų tyrimas, fiksuojama teismo posėdžio protokole (Administracinių bylų teisenos įstatymo 83 str. 1, 2 d.), iš kurio matyti, kad apeliaciniame skunde nurodytas pažeidimas yra pagrįstas. 2008 m. birželio 19 d. apylinkės teismo posėdžio protokole (b. l. 17-19) nėra užfiksuota, kad liudytojas M. P. ir liudytoja R. L. būtų apklausiami atskirai, o neapklausti nebūtų teismo posėdžio salėje bylos nagrinėjimo metu. Esant tokioms aplinkybėms liudytojų parodymus galėjo įtakoti šalių parodymai, todėl jie negali būti vertinami kaip įrodymai nagrinėjamoje byloje. Šis pažeidimas pripažintinas esminiu procesiniu pažeidimu ir yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą bei perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. K. apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.